TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisėjai mano, kad teismuose tarėjai turėtų būti tik savanoriai

2016 04 10 15:50
Reuters/Scanpix nuotrauka

Teisėjų taryba sako, kad privalomas skyrimas tarėjais gali diskredituoti visuomenės dalyvavimo teisingumo sistemoje idėją. Teismų savivaldos institucija mano, kad tarėjams nereikėtų priskirti teisingumą vykdančių profesionalių teisėjų kontrolės, kaip siūlo Teisingumo ministerija.

Tuo metu Generalinė prokuratūra abejoja dėl siūlymo tarėjams patikėti sunkių nusikaltimų bylas.

Ministerijos iniciatyva parengtai tarėjų instituto koncepcijai pastabas pateikusi Teisėjų taryba teigia, jog demokratinis teisingumo modelis netoleruoja jokios teisėjų, šiems vykdant teisingumą, kontrolės, išskyrus instancinę teismų sprendimų patikrą.

„Tarėjų instituto funkcija turi būti suprantama ne kaip teisėjų kontrolė, o kaip nuomonių atsvara profesionaliems teisėjams nagrinėjant bylas, priimant jose sprendimus“, – pabrėžia Teisėjų taryba.

Jos teigimu, reikėtų persvarstyti ir galimybę į tarėjus skirti ne tik savanoriškais pagrindais. Pagal ministerijos pateiktą projektą, pirmiausia teisėjauti būti kviečiami savanoriai, o šių trūkstant tarėjų sąrašas būtų sudaromas atsitiktinės atrankos būdu, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.

„Siūlytina pakartotinai įvertinti tokį pasirinkimą. Svarstytina, ar privalomas tarėjo pareigų vykdymas nediskredituotų visuomenės dalyvavimo teisingumo sistemoje idėjos. Manytina, kad tarėjų institutas turėtų būti grindžiamas sąmoningu, savanorišku apsisprendimu pagrįstu tarėjų pareigų vykdymu. Jeigu tarėjų, vykdančių pareigas savanoriškais pagrindais, trūktų, tai suteiktų galimybę vertinti visuomenės požiūrį į tarėjų instituto diegimą ir jo svarbą“, – aiškina Teisėjų taryba.

Anot jos, trūkstant tarėjų savanorių, jie galėtų būti skiriami į mažiau bylų, be to, tai esą „galėtų indikuoti, kad visuomenė sąmoningai tarėjų institutą atmeta“.

Pagal ministerijos pateiktą projektą, visuomenės atstovai būtų skiriami dalyvauti bylose, kurios paprastai pasižymi didesniu visuomenės interesu ir neretai sulaukia rezonansinio atgarsio. Tai bylos dėl labai sunkių nusikaltimų: kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo. Taip siūloma juos pasitelkti darbo bylose: dėl žalos atlyginimo, dėl tarnybinių ginčų, civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti. Siūloma, kad tarėjai būtų skiriami dalyvauti minėtų kategorijų bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir (ar) atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.

Pastabų dėl to, kokiose byloje siūloma pasitelkti tarėjus, išsakė Generalinė prokuratūra, pažyminti, kad kitos šalys turi įvairią praktiką: Prancūzijoje tarėjai dalyvauja sunkiausių nusikaltimų, o Vokietijoje – lengviausių nusikaltimų procesuose.

„Korupciniai nusikaltimai dažnai yra įrodinėjami labai sudėtingai, remiamasi kriminalinės žvalgybos ir kitų slaptų priemonių rezultatais, kuriuos vertinti reikia didelio profesionalumo, tuo tarpu tarėjai savo sprendimą greičiau grįstų tiesiog prielaida, hipotetine galimybe, ypatingai vertinant bendrąją visuomenės nuomonę apie valdžios institucijų korupciją“, – sakoma Generalinės prokuratūros rašte.

Ministerija siūlo, kad kartu su teisėju šias bylas nagrinėjantys tarėjai iš esmės turėtų tokias pačias teises kaip ir teisėjas. Jeigu bylą nagrinėtų vienas teisėjas, tuomet su juo posėdžiautų du tarėjai, jei trys teisėjai – tuomet keturi tarėjai.

Numatyta, kad tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose. Sprendimai tose bylose būtų priimami teisėjų ir tarėjų balsų dauguma.

Anot koncepcijos, tarėjais negalėtų būti politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, prokurorai, advokatai, notarai, antstoliai, teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos valstybės darbuotojai.

Dokumente atkreiptas dėmesys, kad tarėjų įsteigimas ne tik duotų naudos teismams, visuomenei, tačiau padarytų ir žalos – kiltų grėsmė jurisprudencijos tęstinumo principui, būtų priimama neprognozuojamų sprendimų. Be to, visuomeninių teisėjų įsteigimas kainuotų valstybės biudžetui.

Įteisinti teismo tarėjų institutą tam tikrose bylose yra raginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seime ne kartą bandyta registruoti tai siūlančias įstatymų ir Konstitucijos pataisas, tačiau toliau pateikimo projektai nepasistūmėdavo.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"