TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisėjos kančia kainuoja brangiau?

2011 08 16 0:00
L.Skliutienė iki šiol neprisimena padariusi avariją. Į jos prašymus atlikti kompleksinę ekspertizę teismai neatsižvelgė.
Alinos Ožič nuotrauka

"Mamyte, aš niekada nebūsiu teisėja, jeigu jie taip žmones skriaudžia", - sako Linutės Skliutienės dukra. Sunkios avarijos kaltininke pripažinta L.Skliutienė, iki šiol dėl sunkių sužeidimų neprisimenanti tragiško įvykio aplinkybių, bijo, kad su vaikais bus išmesta į gatvę, nes neišgali nukentėjusiąja pripažintai žinomos teisėjos šeimai sumokėti beveik 200 tūkst. litų siekiančios kompensacijos.

"Jei man teks sumokėti visą nukentėjusiesiems priteistą sumą, nebematau prasmės toliau gyventi. Turiu senelio paliktus 5 hektarus miško Varėnos rajone ir sklypelį Pagiriuose, bet šitas turtas buvo areštuotas iš karto po avarijos. Mano atlyginimas - 1100 litų per mėnesį. Tiek aš, tiek mano vyras esame darbingi tik 50 procentų. Į tai, kad privalau išlaikyti du mažus vaikus, teismai neatsižvelgė", - pasakoja L.Skliutienė.

Byla, nagrinėjama jau ne pirmus metus, stebina net visko mačiusius teisininkus. "Sudarydamas su ginamąja sutartį nežinojau visų bylos aplinkybių, žinojau tik tiek, kiek ji man papasakojo. Tačiau pamatęs ieškinį nustebau. Man kilo daug abejonių dėl pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Tyrimas nuo pradžių vyko viena vaga, - teisme kalbėjo vienu metu L.Skliutienei atstovavęs advokatas Vidmantas Martyšius. - Manau, didžiulė klaida buvo padaryta tiriant ir nagrinėjant bylą, nes visą laiką buvo akcentuojama žala, o ne kaltė."

Nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti iš L.Skliutienės priteista jai neįsivaizduojamai didelė atrodanti suma. Didžiausia jos dalis - maždaug 200 tūkst. litų - turi būti išmokėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Aldonai Rakauskienei, kurios vyras mirė dėl avarijos metu patirtų sužeidimų, bei per tą patį eismo įvykį stipriai sužalotam sūnui Valentinui Rakauskui.

Teisdamasi su avarijos kaltininke dėl kompensacijos sumos, A.Rakauskienė savo ruožtu priiminėjo sprendimą panašioje AT nagrinėtoje byloje. Tik joje teisėja stojo į kaltininko pusę, kartu su kolegomis konstatuodama, kad priimant sprendimus dėl žalos atlyginimo dydžio reikia siekti nukentėjusiųjų ir nusikaltimą padariusio asmens "interesų pusiausvyros".

Juoda diena

Tragiška avarija, iki šiol kelianti didžiulį skausmą abiem nukentėjusioms pusėms, įvyko 2005-ųjų birželio 14 dieną. Vaikus pas močiutę į Zarasų rajoną nuvežusi ir kelias dienas ten paviešėjusi L.Skliutienė riedėjo namo, į Vilnių. Buvo gražus oras, švietė saulė. O paskui - pramerkusi akis moteris pamatė gulinti lovoje, sugipsuotomis rankomis ir kojomis, pritvirtinta prie tempimo įtaisų. Buvo jau liepos mėnuo.

Atsigavusios L.Skliutienės vyras papasakojo, kad įvyko avarija ir ji buvo smarkiai sužalota: skilo kaukolė, į smegenis išsiliejo kraujas, buvo sutrupinti dubens kaulai, sulaužytos rankos ir kojos. Tik vėliau sutuoktinis ryžosi pranešti dar vieną baisią žinią - po avarijoje patirtų traumų mirė kitame automobilyje važiavęs žmogus, dar trys - sužaloti.

Kadangi įvykus tragedijai daugiau liudininkų kelyje nebuvo, o L.Skliutienė gulėjo be sąmonės, avarijos aplinkybes Molėtų rajono policininkai surašė pagal nukentėjusiųjų parodymus. Jų teigimu, priešpriešiais važiavusios moters automobilis netikėtai pasuko į jų eismo juostą, ir mašinos susidūrė beveik kaktomuša.

"L.Skliutienė prieš mano automobilį pasirodė likus maždaug 100 metrų. Pirma mintis, pamačius priešais važiuojantį automobilį, buvo tokia, kad taip gali pasielgti tik savižudis. Neturiu supratimo, ką reikėjo daryti, kad išvažiuotum į priešpriešinę eismo juostą. Jokio automobilio ji nelenkė, kelias apskritai buvo tuščias, jokių kliūčių nebuvo. Viskas truko akimirką, aš tik spėjau vairą pasukti į dešinę ir įvyko susidūrimas", - vėliau teisme pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas ir, jo teigimu, automobilį vairavęs V.Rakauskas.

Stipriausiai buvo sužalotas priekyje, keleivio vietoje, sėdėjęs jo tėvas - taip pat Valentinas Rakauskas. Nors po avarijos, sūnaus teigimu, jis pats sugebėjo išlipti iš metalo laužo krūva virtusio "Mercedes Benz" ir net išsikviesti pagalbą, po penkių valandų ligoninėje vyriškis mirė. Jaunesnysis V.Rakauskas dėl sunkių sužalojimų pripažintas I grupės invalidu, sužeisti buvo ir dar du automobilio užpakalyje važiavę vyrai.

Jau vėliau su bylos medžiaga susipažinęs L.Skliutienės vyras, medikas Audrys Skliutas stebėjosi, kad teismas nenagrinėjo nukentėjusiųjų sužalojimų pobūdžio. Mat, remdamasis savo žiniomis, taip pat skaitydamas teismo medicinos vadovėlius ir nagrinėdamas nukentėjusiųjų sužeidimų aprašymus, vyriškis taip ir neatsikratė abejonių, kad prie automobilio vairo galėjo sėdėti ne jaunesnysis, bet vyresnysis V.Rakauskas. Pasak A.Skliuto, tokių abejonių kelia vyriškių patirti sužalojimai: ligoninėje mirusiam vyrui avarijos metu buvo sutraiškyta krūtinės ląsta, vidaus organai, didžiausi sužeidimai fiksuoti kairiajame šone - taip nutinka į avariją patekusiems vairuotojams. O jo sūnus, kaip teigiama, sėdėjęs prie vairo, atsipirko kiek lengvesniais sužalojimais - daugiausia dešinėje pusėje.

Avarijos neprisimena

L.Skliutienė tragiškos avarijos aplinkybių negali prisiminti - tie įvykiai visiškai išsitrynė iš atminties. Tačiau moteris tvirtina iki šiol netikinti, kad būdama sąmoninga galėjo pasukti automobilį į priešingą eismo juostą.

Savo abejones ji grindžia ir po avarijos medikų užfiksuotais duomenimis: moteriai į minkštuosius smegenų dangalus buvo išsiliejęs kraujas. Tačiau L.Skliutienės prašymo paskirti kompleksinę ekspertizę ir nagrinėti, ar dar iki avarijos ji negalėjo patirti insulto ir dėl to, praradusi sąmonę, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, teismai nusprendė netenkinti.

Įrodymu, nagrinėjant jos kaltę, netapo ir žinomo eksperto, Teismo medicininių tyrimų biuro vadovo dr. Antano Algirdo Garmaus, kuris su kolega neurochirurgu Romualdu Šumausku nagrinėjo L.Skliutienės ligos istoriją, pateikta išvada: "Eismo įvykio priežastimi galėjo būti pasikartojęs ūmus galvos svaigimo priepuolis, sutrikdęs L.Skliutienės erdvinę orientaciją ir veiksmus vairuojant automobilį."

Šią išvadą, gavusi apeliaciją, nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, kuriai vadovavo prieš pusmetį dėl girtavimo darbe iš pareigų turėjęs pasitraukti teisėjas Zenonas Birštonas, nutarė, kad medicinos šviesulių teiginiai nėra kategoriški, tad jais vadovautis nereikėtų. Ir pasirėmė tyrimo metu dirbusio eksperto Rimanto Laurinavičiaus išvada, kad L.Skliutienei kraujas į smegenis "galėjo išsilieti avarijos metu".

"Daug ką šioje byloje galėjo paaiškinti kompleksinė ekspertizė, kurios prašėme ne vieną kartą. Tačiau mūsų siūlymai visą laiką buvo atmetami kaip nepagrįsti", - dabar kalba avarijos kaltininke pripažinta moteris.

Milžiniškos kompensacijos

Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-ųjų kovo 20 dieną paskelbtu nuosprendžiu L.Skliutienė buvo pripažinta kalta netyčia padariusi avariją ir nuteista 3,6 metų laisvės atėmimu, bausmę atidedant dvejiems metams.

"Tai, kas vyko Molėtų teisme, man ir dabar be ašarų sunku papasakoti, - LŽ tvirtino L.Skliutienė. - Nukentėjusiąja pripažinta A.Rakauskienė, AT teisėja, pati kilusi iš šio rajono, vadovavo visam procesui. Teismas neatsižvelgė į jokius mano prašymus, o teisėjas man priekaištavo, kodėl iš karto nepasiėmiau paskolos ir neatlyginau nukentėjusiesiems patirtų nuostolių."

Ar iš tiesų taip buvo, LŽ paklausti pačios A.Rakauskienės neturėjo galimybių. Teisėja atostogauja, AT atstovų teigimu, ji ilsėsis dar beveik mėnesį. Tad šiuo atveju tenka vadovautis teismų bylose fiksuota medžiaga.

Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu iš L.Skliutienės nukentėjusiajam V.Rakauskui už patirtą neturtinę žalą priteisti 98,3 tūkst. litų ir tūkstančio litų išlaidos advokatams, žuvusiojo vyriškio sutuoktinei teisėjai A.Rakauskienei - 100 tūkst. litų ir advokatų išlaidos, kartu važiavusiems dviem vyrams - atitinkamai 12 tūkst. ir 5 tūkst. litų. Taip pat iš civilinio atsakovo - bendrovės "Lietuvos draudimas" - V.Rakauskui priteisti 4 tūkst. litų už patirtą turtinę žalą ir 1700 litų - už neturtinę, A.Rakauskienei - 18,9 tūkst. litų už turtinę žalą.

Teisėja, to meto duomenimis, per mėnesį uždirbdavusi daugiau kaip po 7 tūkst. litų, į turtinei žalai priskirtas sutuoktinio laidotuvių išlaidas įtraukė net tokius pirkinius kaip 2 litus kainavusią nosinę, "šlipsą" už 7 litus, po kelis litus kainavusius "rožantį, abrozdėlį bei škaplierių".

Į L.Skliutienės nevilties kupinus prašymus - sumažinti mokėtiną sumą - nei pirmosios instancijos, nei vėliau apeliaciją nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė. Kaip ir teisėjos V.Rakauskienės kolegos iš AT, nors L.Skliutienė ir prašė užtikrinti abejonių nekeliantį procesą, nenusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo.

"Manau, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, ar aš išgalėsiu tokias sumas atlyginti nukentėjusiesiems. Juk mano atlyginimas tuo metu per mėnesį viso labo siekė maždaug 863 litus. Išlaikau du nepilnamečius vaikus. Jeigu teisingai suprantu, teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais", - sako moteris.

Šiuo metu L.Skliutienė mėgina pasiekti, kad iš jos priteista ir dabar išieškoma kompensacijų suma būtų sumažinta. Kadangi teisėja A.Rakauskienė jau kreipėsi į antstolius, kaltininke pripažintos moters atstovai laimėti laiko mėgina skųsdami jų veiksmus. Jau šių metų kovą, dėl to rašydama atsiliepimą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, A.Rakauskienė prašė skubinti išieškojimo veiksmus.

"Iki šiol L.Skliutienė padarytos žalos neatlygino, sistemingai rašydama įvairaus turinio prašymus ir skundus, siekė vilkinti jos atlyginimą ir priimtų sprendimų vykdymą. Aš nesu civilinės teisės specialistė, sudarinėti sutartis su advokatais materialinių galimybių neturiu. Manau, kad antstoliai savo darbą išmano, todėl su L.Skliutienės pareikštais reikalavimais nesutinku ir prašau priimti teisingą sprendimą", - rašo teisėja, savo darbe nuolat susidurianti su civilinės teisės sričiai priskiriamų problemų nagrinėjimu.

Dar viena kompensacija

L.Skliutienė, nukentėjusios teisėjos teigimu, "siekianti vilkinti" žalos atlyginimo išmokėjimą, iš tiesų siekia sąžiningumo. Visų pirma, kad išieškotina suma būtų sumažinta 99 tūkst. litų, kuriuos A.Rakauskienė dėl šios avarijos prisiteisė iš "Sodros" ir apie kuriuos bent oficialiai neinformavo L.Skliutienei iškeltą bylą ir kompensacijos dydį nagrinėjusių teismų.

Į teismą "Sodrą" A.Rakauskienė padavė ir pinigus prisiteisė tuo metu, kai L.Skliutienei iškelta baudžiamoji byla dar nebuvo baigta nagrinėti. Panevėžio apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs teisėjos skundą, konstatavo, kad "Sodros" Utenos skyrius buvo neteisus, atsisakydamas V.Rakausko žūtį kelyje pripažinti dar ir draudžiamuoju įvykiu dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei sumokėti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

Atskirą tyrimą atlikusi "Sodra", naudodamasi ir L.Skliutienei iškeltoje byloje surinktais duomenimis, tvirtino, kad V.Rakauskas - uždarosios akcinės bendrovės "Rugelis" direktorius - tą dieną tarp Molėtų ir Vilniaus važinėjo ne darbo, bet asmeniniais reikalais: Molėtuose į mašiną jis įsisodino du darbininkus, jau anksčiau tvarkiusius jo namą Vilniuje, nusivežė juos į sostinę, kur šie baigė darbus. Tada pavakare, atvažiavus sūnui, visi keturi vyrai vėl pasuko Molėtų link. Darbininkai "Sodros" atstovams pasakojo, kad abu Rakauskai greičiausiai rengėsi į medžioklę, nes pasiėmė šautuvus, šunį, persirengė specialiais drabužiais.

Žuvusiojo žmonos teisėjos V.Rakauskienės liudijimą, kad jos sutuoktinis į Molėtus vyko darbo reikalais - tvarkyti skolos klausimų su individualios įmonės "Gerungė" vadovais, "Sodros" atstovams paneigė šios bendrovės savininkė. Moters teigimu, V.Rakauskas tą dieną nebuvo susitaręs dėl susitikimo, o ir apskritai kaip įmanydamas jo vengė, nes verslininkė siekė pakeisti sutartį ir sumažinti patalpų nuomos kainą.

Tačiau A.Rakauskienės ieškinį nagrinėjant Panevėžio teisme liudininkų parodymai staiga ėmė keistis. Bendrovės "Gerungė" savininkės sutuoktinis ir įmonės vadybininkė paliudijo, kad su V.Rakausku buvo tariamasi dėl susitikimo. Ir "nors konkreti data nebuvo sutarta", "Gerungės" atstovas esą tą dieną leido Molėtuose ir galėjo susitikti su V.Rakausku, šiam panorėjus. Atmesti buvo ir apie planuotą medžioklę pasakojusių darbininkų liudijimai.

"Vien tik ta aplinkybė, kad automobilyje, kuriuo važiavo Rakauskai, buvo rasti medžiokliniai ginklai, nepaneigia pareiškėjų paaiškinimo, kad jie tikėjosi pamedžioti sutvarkę darbo reikalus, jei tam būtų likę laisvo laiko. Remiantis šiais įrodymais, byloje surinktų įrodymų sistemine analize, kolegija daro išvadą, kad Rakauskai vyko į tarnybinę kelionę Molėtuose", - nusprendė teismas. Taip A.Rakauskienės rankose atsidūrė 99 tūkst. litų.

Įžvelgia siekį praturtėti

"Avariją gali padaryti bet kas, tai nepriklauso nuo einamų pareigų, tačiau šiuo atveju teisėja A.Rakauskienė prisiteisė nemažą sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Be to, tos bylos dar nebaigus nagrinėti ji pradėjo teistis su "Sodra" Administraciniame teisme ir siekė, kad ši avarija būtų pripažinta draudžiamuoju įvykiu dėl nelaimingo įvykio darbe. A.Rakauskienė gavo nemenką sumą, apie kurią neinformavo baudžiamąją bylą nagrinėjusio Molėtų rajono apylinkės teismo", - teigia L.Skliutienės atstovu sutikęs tapti Nepriklausomybės Akto signataras Rimantas Astrauskas.

Avarijos kaltininke pripažintai L.Skliutienei atstovaujantis R.Astrauskas stebisi, kodėl Lietuvos teismai tam tikrais atvejais tarsi sudaro sąlygas konkrečiam asmeniui tyčia nepagrįstai praturtėti. "Juk teisėja A.Rakauskienė išmokas gavo iš kelių šaltinių: draudimo įmonės, "Sodros", buvusios vyro darbovietės "Rugelis". Jei šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant baudžiamąją bylą, ar jos pareikštas ieškinys iš tiesų būtų patenkintas 100 procentų? Kadangi A.Rakauskienė yra AT teisėja, nagrinėjanti civilinius ieškinius, pareikštus baudžiamojoje byloje, turime pagrindo tvirtinti, kad ji savo veiksmais tyčia siekė nepagrįstai praturtėti", - tvirtino ne vienoje byloje atstovavęs vyriškis.

Pati A.Rakauskienė teismui pateiktame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo rašo to siekianti, nes netikėta sutuoktinio žūtis, įvykusi, teisėjos manymu, dėl L.Skliutienės nusikalstamų veiksmų, jai sukėlė "didžiulį dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dvasinio saugumo jausmo praradimą, bendravimo galimybių sumažėjimą".

"Žmogaus gyvybė yra vertybė, ji neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinėje teisėje ji ginama turtiniais būdais, t. y. neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, todėl remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais neturtinę žalą, kurią man turi atlyginti atsakovai, įvertinu 100 tūkst. litų", - tvirtina teisėja.

Teisingumo grimasos

Pati teisėja A.Rakauskienė, AT nagrinėdama bylas, primenančias ją ištikusią tragediją, kaltininkams būna gana švelni. Gal garsiausia tokia byla, kurią A.Rakauskienė su dar dviem AT teisėjais svarstė 2008-ųjų spalį, sukėlė didžiulį rezonansą visuomenėje ir ne vieną privertė suabejoti, ar teisingumas Lietuvoje tikrai egzistuoja.

AT teisėjų kolegija tuo metu nagrinėjo Kauno apygardos teismo (KAT) sprendimą panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir nuo kalėjimo atleisti bendrovės "Kausta" statybos vadovą Gediminą Šarkų. 14 kartų administracine tvarka baustas vairuotojas, keturis kartus prie vairo sučiuptas girtas, kaltintas taip pat apsvaigęs (jam nustatytas sunkus girtumas - 2,65 promilės) avarijos metu vieną žmogų sužalojęs mirtinai (liko našlė su dviem mažais vaikais), o kitą palikęs invalidu.

KAT sprendimu dviem nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimas buvo sumažintas iki 150 tūkst. litų (pirmos instancijos teismas priteisė bendrą 250 tūkst. litų sumą): mirusiojo našlei Astai Underienei patirta neturtinė žala sumažinta nuo 200 tūkst. iki 120 tūkst. litų, žuvusiojo motinai - nuo 50 tūkst. iki 35 tūkst. litų. Kitame automobilyje sužalotam vyriškiui žalos atlyginimas apskritai nenumatytas - jam pasiūlyta kreiptis į teismą civiline tvarka.

Šį KAT sprendimą patvirtino ir AT, atsižvelgęs "į kaltininko turtinę, šeiminę padėtį, neatsargią kaltės formą". Teisingumo vykdytojai nuosprendyje pabrėžė, kad žemesnės instancijos teismo skirta 250 tūkst. litų bendra neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė - ne kartą girtam vairavusiam vyrui, tuo metu per mėnesį gaudavusiam didesnį nei 7 tūkst. litų atlyginimą. AT teisėjai taip pat konstatavo, kad reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo interesus, siekti nukentėjusiųjų ir nusikaltimą padariusio asmens "interesų pusiausvyros".

"Ar galima po tokių teismų akibrokštų tikėti, kad mūsų valstybėje egzistuoja teisingumas? Išgirdusi nuosprendžius, noriu garsiai apeliuoti į šių mantijomis vilkinčių žmonių sąžinę. Tačiau esu pernelyg smarkiai sukrėsta, kad pajėgčiau ką nors pasakyti", - po AT atstovavusios A.Rakauskienės ir jos kolegų sprendimo kalbėjo A.Underienė.

Šios moters žodžius dabar kartoja L.Skliutienė. Atsidūrusi kitoje barikadų pusėje ir savo kailiu patyrusi, kad teisėjos širdgėla vertinama kur kas brangiau nei paprastų mirtingųjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"