TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisėjų sprendimai neišvengs viešumo

2013 12 13 6:00
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Grupė Seimo narių užsimojo įpareigoti teisėjus, priėmusius rezonansą visuomenėje sukėlusius sprendimus, jų motyvus paaiškinti viešai.

Tais atvejais, kai teisėjo priimtas sprendimas visuomenėje sukelia rezonansą, jis turėtų pats ar per teismo atstovą spaudai paaiškinti savo sprendimo motyvus. Tokias Teismų įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Darius Petrošius, Andrius Palionis, Antanas Nesteckis ir Artūras Paulauskas. Tačiau parlamentarų įregistruotame dokumente neaptarta, kas spręs, kokiais atvejais teisėjams būtų privalu teikti paaiškinimus. Tuo metu teisininkai baiminasi, kad dėl tokio įpareigojimo teisėjams teks gerokai pasukti galvas, mat jie įpratę kalbėti vien teisine kalba, kurią supranta toli gražu ne visi visuomenės nariai.

Šiuo metu galiojantis Teismų įstatymas teigia, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Įstatyme jam nenustatyta nei teisė, nei pareiga komentuoti savo sprendimo motyvų visuomenei net ir tais atvejais, kai šis sukelia didžiulį rezonansą. Dabar siūlomomis pataisomis numatyta, kad teisėjas priimtą sprendimą galėtų paaiškinti, tačiau neatskleisdamas neskelbtinų bylos duomenų.

Siekia aiškumo

Teismų įstatymo pataisų autorius Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos (KŽPKK) pirmininkas socialdemokratas D.Petrošius LŽ sakė, kad pastaraisiais metais kai kurie teisėjai nevengia viešai paaiškinti savo sprendimų motyvų. Konstitucinis Teismas, paskelbęs sprendimą, taip pat paprasta, ne teisine kalba išdėsto, kas nuspręsta. Todėl, anot parlamentaro, būtų gerai, kad tai taptų įprasta norma ir teisėjas, priėmęs sprendimą visuomenę dominančioje byloje, jį paaiškintų. „Tai neturėtų būti suprantama kaip spaudimas teisėjui. Tačiau visuomenei reikėtų žinoti, kodėl atsiranda vienokie ar kitokie sprendimai. Tai turėtų būti ne teisėjo pasiaiškinimas, bet jo paaiškinimas“, - tvirtino D.Petrošius.

Pasak Seimo nario, tokių pataisų būtinumą diktuoja ir Seimo KŽPKK patirtis. D.Petrošius teigė žinantis nemažai pavyzdžių, kai teisėjai nepaaiškina savo sprendimų motyvų, kodėl yra sankcionuojami vienokie ar kitokie pareigūnų veiksmai. „Jei tokie sprendimai būtų aiškūs, nekiltų diskusijų“, - pabrėžė jis. D.Petrošius neslėpė, kad visiškas teismo ir teisėjų uždarumas silpnina pasitikėjimą šia institucija, meta korupcijos, nepasitikėjimo šešėlį.

Siūlys kitą variantą

Gintaras Kryževičius / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius LŽ minėjo jau seniai kalbantis apie tai, kad teisėjai turėtų būti atviresni, aiškinti visuomenei, ką jie nusprendžia. „Esu už tai, kad sprendimai būtų paaiškinti žmogiška, paprasta, o ne teisine kalba. Tačiau tam reikalinga visa prielaidų sistema“, - tikino G.Kryževičius. Kol kas, pasak LAT pirmininko, net neaišku, kaip apibrėžti žodį „visuomenė“: ar tik žiniasklaida, ar kiekvienas visuomenės narys galės klausti teisėjo, kodėl priėmė vieną ar kitą sprendimą.

G.Kryževičius abejoja, ar teisinga įteisinti ir nuostatą, kad kiekvieno teisėjo pareiga taptų viešai paaiškinti priimto sprendimo motyvus. Todėl kai Teisėjų tarybos bus prašoma išsakyti savo nuomonę apie teikiamą Teismų įstatymo pataisą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ketinama siūlyti šiek tiek kitokį problemos sprendimo variantą. „Juk kai reikia kalbėti su žiniasklaida ar visuomene, teisėjams kyla problemų“, - neslėpė Teisėjų tarybos pirmininkas. Jo manymu, būtų galima pasinaudoti kitų šalių, pavyzdžiui, Olandijos, patirtimi. Ten teismai turi po vieną ar keletą specialiai parengtų, komunikavimo su visuomene pramokusių teisėjų, kurie ne tik eina teisėjo pareigas, dalyvauja priimant sprendimus bylose, bet ir yra pasirengę juos aiškinti visuomenei. Tokia patirtis ypač praverstų nedideliuose Lietuvos apylinkių teismuose, kurių teisėjai labai uždari, o atstovų spaudai pareigos kitąsyk patikimos komunikacijos mokslų nebaigusiems administracijų darbuotojams.

Teisė kartais kertasi su etika

LAT atstovė ryšiams su visuomene Živilė Jokimaitė-Dolgich LŽ užsiminė apie galimą prieštaravimą – Lietuvos įstatymai ir dabar nedraudžia teisėjui komentuoti savo sprendimų, tačiau pagal Teisėjų etikos kodeksą jiems tai daryti ne visada etiška. Todėl kartais kyla dviprasmiška situacija, tad ją taip pat reikėtų spręsti. LAT pirmininkas G.Kryževičius pažymėjo, kad priėmus naująsias Teismų įstatymo pataisas reikėtų keisti ir Teisėjų etikos kodeksą. Tiesa, tai padaryti paprasčiau, nes jis tvirtinamas visuotiniame teisėjų susirinkime.

Ž.Jokimaitė-Dolgich neslėpė, jog pastaraisiais metais padidėjo tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos susidomėjimas atskirų teisminių procesų eiga, jų baigtimi. „Vis dažniau pageidaujama, kad teisėjų sprendimus komentuotų ne teismų atstovai spaudai, bet juos priėmę teisėjai. Tačiau dar ne visi jie pasirengę ne teisine kalba paaiškinti sprendimų motyvus, drąsiai jaustis prieš televizijų kameras. Tai suprantama, nes teisėjai yra teisės, o ne komunikacijos specialistai“, - aiškino LAT atstovė ryšiams su visuomene.

Vers teisėjus pasitempti

Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja, advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė LŽ sakė, kad tokių įstatymo pataisų tikrai reikėtų, nes žmonės nesupranta, kodėl rezonansinėse ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlusiose bylose teisėjas nusprendė kitaip, nei jie tikėjosi. „Paaiškinęs sprendimo motyvus, jis pakeltų tiek savo, tiek teismų autoritetą bei prestižą“, - kalbėjo L.Meškauskaitė. Pasak advokatės, įpareigojimo teisėjams pakomentuoti sprendimo motyvus visuomenei nereikėtų traktuoti kaip kišimąsi į jų darbą ar jiems daromą spaudimą. „Teisėjo verdiktas jau būna pasirašytas, o įpareigojimas viešai pateikti motyvus tik sustiprintų teisėjų atsakomybę“, - teigė advokatė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"