Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Teisės ekspertas: naujasis Darbo kodeksas padidino darbuotojų galimybes ginti savo teises

 
REKLAMA  •  2017 07 12 6:00

Vienas dažniausiai girdimų mitų apie naująjį, liepos 1-ąją įsigaliojusį, Darbo kodeksą – kalbos, esą nuo šiol niekas nebegins darbuotojų teisių. Ekspertai tokiai nuomonei sutartinai prieštarauja – skaičiuoja, kad galimybių darbuotojams apginti savo teises dabar yra dar daugiau, be to, jos kur kas veiksmingesnės.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento, advokato Justino Usonio teigimu, naujasis Darbo kodeksas suteikė darbuotojams kur kas daugiau galimybių ginti savo teises, be to, naujų įsipareigojimų gavo darbdaviai. Neigdamas visuomenėje gajų mitą teisininkas aptarė visas darbuotojų teisių gynimo galimybes.

Kiekvienoje bendrovėje – darbo taryba

Pasak J. Usonio, reikšminga naujojo Darbo kodekso įtvirtinta naujovė yra pasikeitusios darbo tarybos. Pagal įstatymą, įsigaliojus kodeksui darbdavys per šešis mėnesius privalo imtis iniciatyvos paskatinti jas formuoti. Vadinasi, kiekvienoje įmonėje darbo tarybos turi atsirasti iki 2018 metų sausio 1-osios.

„Darbo taryba – vidinis bendrovės informavimo ir konsultavimosi organas. Į ją renkami darbuotojų atstovai turi teisę iš darbdavio gauti pagrindinę informaciją apie įmonės padėtį ir atsakymus į kitus rūpimus klausimus. Gauta informacija išrinkti atstovai gali pasidalyti su profesinėmis sąjungomis arba kitais darbuotojais. Pagal įstatymą, darbdavys darbo tarybai turi savarankiškai pateikti informaciją kartą per metus“, – aiškina J. Usonis.

Jeigu darbdavys nesuteikia darbo tarybai reikiamos informacijos, vadinasi, jis pažeidžia įstatymą.

Priklausyti profsąjungoms apsimoka

Kitas svarbus darbuotojų teises ginantis organas – profesinės sąjungos. Anot J. Usonio, specialistų, kurie suvokia tokių sąjungų naudą, gausu, tačiau narių iki šiol jose buvo mažai. Vis dėlto netrukus ši situacija turėtų pasikeisti.

„Profesinės sąjungos gali spręsti visas socialines ir ekonomines darbuotojų problemas. Tai ir atlyginimo dydis, ir darbo valandų skaičius, ir darbo sąlygų gerinimas, ir visi kiti klausimai, aktualūs darbuotojams“, – sako specialistas.

Pagrindinis naujojo Darbo kodekso įtvirtintas pokytis profesinių sąjungų atžvilgiu yra tas, kad nuo šiol jos atstovaus tik savo nariams. „Jei vienas bendrovės darbuotojas priklausys profesinei sąjungai, o kitas – ne, priklausantysis galės gauti geresnes profsąjungos iškovotas darbo sąlygas. Kitam darbuotojui jos tiesiog negalios. Todėl stoti į profesinę sąjungą verta. Žmonės turėtų suprasti, kad būti nariu apsimoka“, – tvirtina J. Usonis.

Dėl pažeistų interesų – į Darbo ginčų komisiją

Daugiau ginčų nagrinės Darbo ginčų komisija. „Į Darbo ginčų komisiją galima kreiptis visais atvejais, kai pažeidžiami darbuotojo interesai. Pavyzdžiui, jei darbdavys nesumokėjo algos, nesumokėjo už viršvalandžius ar net neteisėtai atleido iš darbo. Be abejo, kiekvienu atveju, kai kyla problema, pirmiausia reikia kreiptis į darbdavį, o tik paskui – į komisiją. Tarkime, jeigu jūs laiku negaunate algos, einate pas darbdavį ir reikalaujate, kad sumokėtų. Jei šis atsisako, kyla ginčas, kuris nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje“, – paaiškina ekspertas.

Anot specialisto, kad komisija imtųsi darbo, užtenka paprasto prašymo. „Asmeniškai esu tokį matęs, net visai trumpą – „atleido, nesumokėjo darbo užmokesčio“. Tada komisija išsireikalavo iš darbdavio reikalingus dokumentus ir išnagrinėjo bylą“, – prisimena J. Usonis.

Daugiau uždirbantiems – papildomos galimybės

Naujasis Darbo kodeksas taip pat numato, kad didesnį nei dvigubą vidutinį darbo užmokestį šalyje per mėnesį uždirbantys darbuotojai gali tartis su darbdaviu dėl kitokių darbo sąlygų, nei numatoma kodekse.

Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, siekia 817 eurų. Vadinasi, pasinaudoti kodekse įtvirtinta galimybe leidžiama tiems darbuotojams, kurie uždirba kiek daugiau kaip 1634 eurus.

„Tai reiškia, kad jeigu jūsų mėnesinis atlyginimas už darbą yra didesnis nei dvigubas vidutinis darbo užmokestis šalyje, galite derėtis su darbdaviu dėl nukrypimų nuo kai kurių Darbo kodekse įtvirtintų normų. Pavyzdžiui, prašyti didesnės algos ir dėl to atsisakyti „mamadienių“. Arba bandyti „mamadienius“ iškeisti į tarnybinį automobilį ir t. t.“, – vardija J. Usonis.

Pasak teisininko, svarbu pažymėti, jog tokiu atveju turi būti užtikrinta darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra. „Be to, ši išlyga negalioja Europos Sąjungos direktyvomis nustatytoms garantijoms – maksimaliam darbo laikui, saugai ir sveikatai darbe, diskriminacijos prevencijai, taip pat minimaliai algai“, – patikslina teisininkas.

Ankstesnio ir dabartinio Darbo kodeksų palyginimas bei 10 mitų apie naująjį Darbo kodeksą – www.socmin.lt.

Užs. V-1101

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"