TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisės į privatumą ribos slidžios

2011 05 14 0:00
Apie viešoje vietoje įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą aplinkiniai privalo būti informuoti specialiu užrašu.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Kur jos prasideda ir kur baigiasi, dažnai priversti ginčytis net teisininkai ir duomenų apsaugos inspektoriai. Lietuvoje, matyt, nerasime kitos srities, kuri būtų taip dažnai pažeidinėjama kaip asmens privatumo teisė. Vis dėlto ją saugo įstatymai ir nusverti gali tik viešasis interesas.

Mokyklos prieš kelerius metus registravosi kaip duomenų valdytojos ir prašė mokinių pateikti asmens duomenis, tarp jų - ir tautybę. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) į tai reagavo žaibiškai - tautybė yra ypatingas duomuo, kuris negali būti viešai skelbiamas. Dėl netinkamo duomenų rinkimo buvo įspėtos mokyklų administracijos ir tautybė nebuvo įtraukta į duomenų bankus.

"Žiniasklaidoje taip pat dažnai skelbiama sulaikytų ar teisiamų asmenų tautybė. Tačiau net ir tai darant reikia būti atsargiems: jei tai bus danas, švedas ar vokietis, jis greičiausiai neįsižeis, kad buvo minėta jo tautybė, tačiau žydas ar romas gali pasipiktinti. Ypač jei tautybė paminėta negatyviame kontekste", - perspėjo VDAI direktorius Algirdas Kunčinas.

Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Darius Štitilis įsitikinęs, kad Lietuvoje teisė į privatumą, taip pat ir asmens duomenų apsauga, suvokiama labai neaiškiai. Pasak jo, žmonės tikrai turi galimybę kreiptis į teismą dėl jų teisės į privatumą pažeidimo. Tačiau tai daroma itin retai.

Duomenys - ne vieši

Asmens duomenų apsaugos įstatymo normos yra griežtos. Be teisinio pagrindo negalima rinkti ar viešinti asmens kodo, teistumo, tautybės. Tačiau realiame gyvenime pažeidimų daroma nuolat. Štai vienos sostinės mokyklų skelbimų lentoje buvo viešai pakabintas sąrašas su moksleivių pavardėmis, kurių tėvai nesumokėjo už būrelių lankymą. Sakysite, tai įprasta? Taip. Tačiau pedagogai buvo įspėti, kad neteisėtai paviešino asmens duomenis. Sąrašą teko nukabinti.

Bene kasdien spaudoje galite perskaityti: "Sulaikytas nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo, jis anksčiau buvo tris kartus teistas." Tačiau, pasak duomenų inspektoriaus, teistumas - ypatingas duomuo, jis negali būti viešinamas.

Tai ne vienintelis kasdienis pažeidimas. Dauguma didesnių miestų gyventojų turi didžiųjų prekybos centrų nuolaidų korteles. Norintis jas gauti asmuo turi užpildyti anketą: įrašyti savo adresą, telefono numerį, vardą, pavardę, neretai ir asmens kodą. "Konsultavomės su VDAI, nieko nesame pažeidę. Jeigu žmogus nenori, jis gali tos anketos nepildyti", - LŽ sakė UAB "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Žinoma, žmogus gali anketos nepildyti, tačiau daugelis net neatkreipia dėmesio į joje pateiktus klausimus, kai prieš akis toks masalas - nuolaidų lietus.

Dažni keršto motyvai

Tačiau dažniausiai pasitaikantis teisės į privatumą pažeidimas - kito asmens duomenų paviešinimas internete. Kaip teigia policijos pareigūnai, tokių skundų, kai tai daroma norint atkeršyti arba pasityčioti, jie sulaukia gana daug. Dažniausiai asmens duomenys atsiduria kuriame nors pažinčių ar pornografiniame portale.

Prieš kelias savaites į Gargždų policiją kreipėsi moteris, kurios mobiliojo telefono numeris buvo nurodytas interneto skelbime: neva ji siūlo sekso paslaugas. Buvo aprašyta ir jos išvaizda, beje, vartojant ir necenzūrinius žodžius.

"Įvykį šiuo metu tiriame, tad apie jį negalime kalbėti. Tačiau tokie atvejai gana dažni", - LŽ sakė Gargždų policijos vyriausioji tyrėja Asta Suškienė. Pasak jos, ne kartą kreipėsi moterys, kurių telefonų numeriai, neretai ir vardai, pavardės bei ciniškas išvaizdos aprašymas buvo nurodyti interneto skelbimuose. "Beveik visuomet nustačius kaltininką paaiškėja, kad tai koks nors pažįstamas. Neseniai baigėme tirti atvejį, kai taip buvo pasielgta su viena nepilnamete mergina. Išsiaiškinome, kad tai padarė keli jos pažįstami vaikinai, norėję pasityčioti", - sakė tyrėja.

Keisčiausia tokio pobūdžio istorija, kai į policiją kreipėsi moteris, kurios telefonas, vardas ir pavardė buvo nurodyti internete. Skelbime buvo rašoma, kad ji parduoda šunis. "Moteris atėjo į policiją, nes pavargo nuo šunų pirkėjų skambučių. Tačiau pasvarsčiusi moteris pareiškimo nerašė", - pasakojo A.Suškienė.

Seimo narys į teismą nesikreipė

Pareigūnams dažniausiai pavyksta nustatyti įtariamąjį, paskelbusį kito asmens duomenis. Tačiau į teismą dėl šių bylų jie nesikreipia, nes tai nėra sunkus nusikaltimas. Norint, kad galimas įžeidėjas ar šmeižikas būtų nubaustas, pačiam žmogui reikia kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o daugelis tam neturi lėšų, laiko ir noro. Policija į teismą kreipiasi tik tais atvejais, kai bylą kuruojantis prokuroras įžvelgia visuomeninį interesą, t. y. kai pats žmogus negali savęs apginti (pavyzdžiui, neįgalusis).

Prieš kelerius metus plačiai nuskambėjo istorija, kai viename pažinčių portale buvo publikuotos apsinuoginusios Seimo nario Valerijaus Simuliko dukters nuotraukos. Prie jų buvo pridėtas ir skelbimas: "24 metų mergina ieško vyro, moters arba porelės." Policija rado įtariamąjį, studentą iš Marijampolės. Po įvykio politiko šeima ilgai svarstė, ar kreiptis į teismą. "Tada dukra buvo nepilnametė, todėl į teismą ketino kreiptis žmona. Tačiau dukra netrukus tapo pilnametė ir pasvarsčiusi nusprendė nesikreipti. Manau, ji pasielgė teisingai. Juk svarbiausia, kad mes sužinojome kaltininką, teisingumas buvo įvykdytas. Jis atsiprašinėjo, sakė, kad daugiau niekada taip nesielgs. Mes irgi norėjome ramybės", - LŽ sakė Seimo narys.

Vaizdo kamerų manija

Pastaruoju metu labai paplitusį aplinkos stebėjimą vaizdo kameromis VDAI darbuotojai vadina nauja manija ir pasakoja, kad būtent dėl jų žmonėms kyla daug klausimų. "Pavyzdžiui, pas mus konsultuotis dažnai ateina sporto klubų atstovai. Jie pageidauja įtaisyti stebėjimo kameras prie kasos, kur mokami pinigai, ir prie įėjimų. Motyvuojama tuo, kad iš kasų gali dingti grynieji pinigai arba administratoriai gali nemokamai įleisti savo pažįstamus", - pasakojo VDAI vyriausioji patarėja Dijana Šinkūnienė. Vaizdo kamerų prie įėjimo į sporto klubus neleidžiama įrengti, o prie kasų aparatų - leidžiama. Tačiau kamera turi būti nustatyta taip, kad matytųsi tik pati kasa ir atliekamos operacijos, o ne darbuotojo ar kliento veidas.

Tačiau ne visi verslininkai konsultuojasi su VDAI specialistais, tad dažnai neišvengiama pažeidimų. D.Šinkūnienė prisiminė atvejį, kai viename Šiaulių grožio salone vaizdo kameros buvo įrengtos ne tik bendrose patalpose, bet ir masažo, kosmetinių procedūrų kabinetuose, kur to nebuvo galima daryti, nes taip pažeidžiama žmogaus teisė į privatumą. Dar "gražiau" pasielgė vieno pramogų centro savininkai, vaizdo kamerą įrengę vyrų tualete. VDAI inspektorių pričiupti jie aiškino, kad ten kartais vyksta muštynės, tad esą tą vietą reikia stebėti.

"Mokyklos kartais prašo įrengti kameras persirengimo patalpose prie sporto salių. Esą iš ten dingsta daiktai. Tačiau mes tai griežtai uždraudėme. Kažkokia vaizdo kamerų manija!" - sakė A.Kunčinas. VDAI direktorius prisiminė atvejį, kai poliklinikos vadovai vaizdo kameras ketino įrengti įstaigos koridoriuose, nes esą pacientai vagia kilimėlius, esančius prie durų. "Palyginus vaizdo kameros ir kilimėlio kainas gydymo įstaigos vadovų pageidavimas atrodo juokingas", - šyptelėjo jis ir pabrėžė, kad apie viešoje vietoje įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą aplinkiniai privalo būti informuojami specialiu užrašu.

Skandalas daugiabutyje

Vieno Mažeikių daugiabučio bendrijos gyventojai duomenų apsaugos inspektoriams atsiuntė skundą. Jame buvo teigiama, kad šio namo gyventoja laiptinėje, prie savo buto durų, įrengė stebėjimo kamerą. VDAI ėmėsi tirti šį atvejį ir netrukus patikrinimo medžiaga atsidūrė teisme.

Paprastai už neteisėtą filmavimą gali būti skiriama bauda arba administracinis areštas. Tačiau Šiaulių apygardos administracinis teismas Mažeikių daugiabučio bendrijos gyventojų skundą atmetė. Atsakovė teisme pareiškė, esą prieš kelerius metus jos bute buvo įvykdyta vagystė, tad kamera įrengta saugumo sumetimais ir tik asmeniniais tikslais.

Iš tiesų, kai vaizdo stebėjimas vykdomas asmeniniais tikslais, jis laikomas teisėtu. Tačiau, pasak inspekcijos darbuotojų, minėtos kameros stebėjimo laukas aprėpia visą laiptų aikštelę ir taip pažeidžiamas kitų asmenų privatumas. Į teismą kreipėsi ir Mažeikių rajono policijos komisariatas (PK), apskundęs pačią VDAI. Pareigūnų skundas irgi buvo atmestas, remiantis tais pačiais motyvais.

"Kamera toje laiptinėje yra ir dabar. Niekas nieko negali padaryti, nes sutikimą leisti moteriai įrengti kamerą šiuo metu jau pasirašė kaimynai. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad kamerai įrengti daugiabučio gyventoja turėjo kitą motyvą, nei teigė teisme. Buvo užfiksuoti keli atvejai, kai jos bute buvo prekiaujama namine degtine. Vis dėlto turime laikytis teismo sprendimo", - LŽ sakė Mažeikių PK Prevencijos skyriaus viršininkas Arūnas Bubliauskas.

Privalome saugotis patys

VDAI direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė LŽ sakė, jog žmonės patys turėtų rūpintis, kad jų teisė į privatumą, jų asmens duomenys būtų saugūs. Tačiau dažnai elgiasi neatsargiai. Pasak duomenų apsaugos specialistės, jei nereikalaujama, o tik prašoma įrašyti asmens kodą, to daryti tikrai nereikėtų. Pavyzdžiui, prekybos centruose pildomose anketose žmogus net pavardę gali įrašyti kokią panorėjęs. Vis dėlto dažniausiai žmonės surašo viską. "Pašte, gavęs siuntinį, dažnas tiesiog nuplėšia pakuotę ir išmeta, o juk ten ir siuntėjo, ir gavėjo pavardės, adresai. Arba sugadinęs kokį nors mokėjimo blanką dažnas tiesiog jį suglamžo ir išmeta", - sakė R.Vaitkevičienė.

Inspekcijos darbuotojai pasakojo apie atvejus, kai nesunaikinti dokumentai atsidurdavo ir pamiškės grioviuose. Pavyzdžiui, uždarius vieną sostinės ligoninių buvo rastos išmestos rentgeno nuotraukos su pacientų asmens duomenimis.

Neretai pasitaiko, kad draudžiami skelbti asmenų duomenys viešinami net policijos. Pavyzdžiui, griežčiausiai uždrausta viešai skelbti nepilnamečio vardą, pavardę, adresą ir panašius duomenis. Tačiau atsidarykite policijos interneto portalą ir paspaudę nuorodą "Policija ieško" rasite kad ir tokį skelbimą: "Ieškomas nepilnametis Edgaras Biznia (gimęs 1996 m.), išėjęs iš namų ir dingęs be žinios." Dažnai pareigūnai viešina ir vaizdo kameromis užfiksuotus vagišius, prašo atsiliepti įvykį mačiusius liudytojus.

"Vis dėlto tokius atvejus galima pateisinti visuomenės interesais, jie atsveria teisę į privatumą", - LŽ sakė dr. D.Štitilis. Pasak jo, kai nagrinėjamos baudžiamosios bylos, jokių apribojimų negali būti. Tačiau riba tarp to, kada galima viešinti, o kada ne, - labai trapi.

Teisė į privatumą sunkiai suvokiama

Dar daugelis, matyt, prisimins garsiai nuskambėjusį Daliaus ir Laimos Mertinų atvejį, kai prieš kelerius metus sutuoktiniai buvo nufotografuoti nuogi paplūdimyje. Teismas pripažino, kad paviešinimas buvo neteisėtas ir priteisė sumokėti kompensaciją. Aukštesnysis teismas nuosprendžio nepanaikino, tačiau kompensaciją gerokai sumažino. Mertinai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Šiuo metu jų byla jau priimta, o EŽTT be tinkamo pagrindo bylos nepriima. Tad vien jos priėmimas yra reikšmingas.

Lietuvos teisininkai šiuo metu įnirtingai ginčijasi dėl klausimo, ar galima viešai skelbti sąrašus asmenų, teistų už pedofiliją. Vieni įrodinėja, kad taip bus pažeidžiamos žmogaus teisės, nes teistumas esą negali būti viešinamas. Oponentai ne mažiau karštai įrodinėja, kad toks žmogus gali įsidarbinti net ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje arba globos namuose. "Tai yra toks atvejis, kai griežtai pasisakau už viešinimą. Manau, kad tokie asmenys turi būti žinomi. Juk viešasis interesas šiuo atveju yra daug svarbesnis už teisę į privatumą", - sakė dr. D.Štitilis.

Pasak jo, nors įstatymas, atrodytų, yra labai griežtas, tačiau daugybė smulkių pažeidimų padaroma kasdien. "Žmonės tikrai turi galimybę kreiptis į teismą dėl teisės į privatumą pažeidimo. Tačiau to nedaroma, nes mūsų krašte teisė į privatumą dar labai silpnai suvokiama", - pažymėjo dr. D.Štitilis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"