Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Teisėsauga turėtų keisti požiūrį į „beržinę košę“ ir vaikų gąsdinimą

 
2017 02 19 15:20
pixabay.com nuotrauka
pixabay.com nuotrauka

Seimo sprendimas uždrausti taikyti fizines bausmes vaikams ir apibrėžti psichologinį smurtą gali paskatinti teisėsaugas institucijas griežčiau vertinti tėvų elgesį, kuris anksčiau kartais būdavo pateisinamas teise savo nuožiūra auklėti vaikus.

Parlamentarų priimtas įstatymas uždraudžia bet kokias bausmes, kai fizinė jėga naudojama net ir nedideliam fiziniam skausmui sukelti. Įstatymas taip pat apibrėžia fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.

Įstatymas konkrečių sankcijų nenumato. Juo įtvirtinamas tik bendras principas, kad už smurtą prieš vaikus taikoma kitų įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Dėl konkrečios atsakomybės turėtų būti sprendžiama kiekvienu atveju vertinant, ar elgesys atitinka nusikaltimo ar administracinio nusižengimo požymius.

Atsakomybė už psichologinį smurtą

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus, įstatyme įtvirtintas psichologinio smurto apibrėžimas suteikia „erdvės praktikai vystyti“ dėl tam tikrų veiksmų prilyginimo asmens terorizavimui, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Baudžiamasis kodeksas asmens terorizavimą, be kita ko, apibrėžia kaip sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Seimo priimtas įstatymas psichologiniam smurtui prilygina nuolatinį vaiko žeminimą, patyčias ir gąsdinimą.

„Psichologinio smurto apibrėžimas galėtų būti teisiškai naudingas teismams kvalifikuojant psichologinį smurtą kaip asmens terorizmą“, – BNS sakė R.Norkus.

„Jeigu būtų nustatyti atvejai, kad globėjai ar tėvai nuolat vaikui grasina, sukelia jam psichinį diskomfortą, gąsdina visais įmanomais dalykais, tai tokie atvejai galbūt ateityje privedus bylą iki teismo galėtų būti kvalifikuojami kaip asmens terorizavimas“, – pridūrė teisėjas.

Jis atmetė pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdėtą kritiką, esą teismai yra pernelyg atlaidūs vaikus mušantiems tėvams, ir tikino, kad teismų praktika netoleruoja smurto prieš vaikus.

„Vyraujanti praktika yra tokia, kad fizinis smurtas niekada nebuvo toleruojamas ir visada buvo baudžiamas“, – BNS sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

R.Norkus pateikė pavyzdžius, kai tėvai ir iki įstatymo priėmimo buvo nuteisti dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo už tai, kad kelis kartus sudavė mažamečiams vaikams elektros laidu, diržu ar rykšte.

Neseniai žiniasklaidoje didelio atgarsio sulaukė sausį Kauno apygardos teismo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis vyrui, kuris teisme pripažino pylęs ant sūnaus šaltą vandenį, „kepštelėjęs“ per sėdmenis, jį purtęs ir vertęs rašyti ataskaitas apie nudirbtus darbus.

Teismas nusprendė, kad „visi šie veiksmai buvo atlikti įgyvendinant tėvo teises ir pareigas vaikui, siekiant auklėti sūnų norima linkme“.

Tėvas byloje kaltintas, kad sūnui liepė išrauti nustatytą skaičių piktžolių ir surūšiuoti jas pagal dydį, norėdamas ryte prikelti, užpylė sūnui ant veido šalto vandens, sistemingai vadino nepilnametį „žiopliu, asilu, debilu, benkartu“, sudavė jam rankomis, diržu, pagaliu per rankas, galvą, kitas kūno vietas, spyrė į sėdmenis.

R.Norkus sakė nenorintis sakyti savo asmeninės nuomonės apie šią bylą, nes nuosprendis dar gali būti skundžiamas jo vadovaujamam teismui.

Už mažesnius nusižengimus – privalomi kursai

Iki šiol galiojęs Vaikio teisių apsaugos pagrindų įstatymas numatė, kad tėvai vaiką gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą.

Lietuvos teisės instituto kriminologė Laura Ūselė sakė, kad ši teisė drausminti vaikus praktikoje kartais apimdavo ir tam tikras fizines bausmes. Naujoje įstatymo redakcijoje apribojimai sugriežtinti, numačius, kad drausminimas negali apimti fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto prieš vaikus.

„Iki šiol gal 20 metų teismų sprendimuose buvo naudojami argumentai, kad asmens tikslas buvo ne sužaloti, o auklėti vaiką, ir buvo daroma išvada, kad tam tikri veiksmai nelaikytini smurtu. Dabar yra gera proga ir paskata keisti praktiką“, – BNS sakė L.Ūselė.

Jos teigimu, Seimo priimtos įstatymo pataisos turėtų paskatinti aktyviau dirbti ir ikiteisminio tyrimo institucijas – policiją, prokuratūrą.

Pagal įstatymus, tėvams už mažesnius nusižengimus, kurie nebus prilyginti nusikaltimams, bus galima taikyti švelnesnę administracinę atsakomybę. Už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams Administracinių nusižengimų kodeksas tėvams numato įspėjimą, o nusižengus pakartotinai – baudą iki šimto eurų. Kodeksas taip pat numato, kad tėvai gali būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, bendravimo su vaikais tobulinimo programose.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis šią savaitę Seime sakė, kad sunkių nusikaltimų prieš nepilnamečius šiek tiek mažėja, tačiau vis daugiau registruojama lengvų nusikalstamų veikų, tokių kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Generalinio prokuroro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus artimoje aplinkoje nužudyti šeši mažamečiai ir 15 naujagimių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"