TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisėsaugininkai informatoriams nebeliks skolingi

2015 06 18 6:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Pernai Vyriausybei leidus patiems teisėsaugininkams spręsti, kam ir kiek atlyginti už suteiktą vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas, dalyje svarbiausių šalies teisėsaugos institucijų tik dabar suskubta nustatyti informatorių skatinimo vienkartinėmis piniginėmis išmokomis taisykles.

Šią savaitę įsigaliojo vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio patvirtinta atlyginimo asmenims, suteikusiems vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas ekonomikai, verslo tvarkai ar finansų sistemai, korupcinio pobūdžio nusikaltimus, tvarka. Nemenkos vienkartinės piniginės išmokos žadamos už suteiktą vertingą informaciją policijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT).

Galimybė atsilyginti asmenims už suteiktą vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas buvo numatyta ir anksčiau, tačiau tik formaliai. Dar pernai Vyriausybė panaikino buvusią atlyginimo už suteiktą vertingą informaciją tvarką, nes nutarė supaprastinti atlyginimo asmenims procedūras ir skyrė tikslines lėšas teisėsaugos institucijoms, kurioms ir buvo pavesta parengti naujas skatinimo asmenims, teikiantiems vertingos informacijos, taisykles.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovų teigimu, gyventojams turėtų būti atlyginama ir tuomet, jei vertinga informacija suteikiama ir prokuratūrai, Muitinės departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Kalėjimų departamentui.

Tuo metu su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ atstovai teigia šiuo metu pasigendantys žinių, kokia tvarka bus skiriamas atlygis už suteiktą vertingą informaciją. Taip pat ekspertai pažymi, kad teisėsaugos institucijos informatorius turi ne tik skatinti pinigais, bet ir užtikrinti "saugius pranešimų kanalus".

Informatoriams nebūdavo atlyginta

Kaip LŽ informavo VRM atstovai, ankstesnė atlyginimo asmenims, suteikusiems vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei, tvarka nebuvo veiksminga. „Turimais duomenimis, iki šiol už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas ekonomikai, verslo ar finansų sistemai, korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nebuvo atlyginta nė vienam asmeniui“, - pabrėžė VRM Viešojo saugumo departamento atstovai.

Pernai Vyriausybė pritarė, kad asmenims, teikiantiems vertingos informacijos, būtų atlyginama iš teisėsaugos institucijai tam reikalui skirtų asignavimų, o sprendimą priimtų atitinkamos teisėsaugos institucijos vadovas. „Anksčiau buvo nustatytas ilgas ir sudėtingas sprendimo atlyginti asmeniui procesas. Be to, jam galėjo būti atlyginama iš tų pačių lėšų, iš kurių galėjo būti skatinami teisėsaugos institucijos darbuotojai, o tų pinigų nebuvo skiriama pakankamai“, - aiškino VRM atstovai.

Už vertingą informaciją – iki 14 tūkst. eurų

Pagal VRM vadovo patvirtintą tvarką asmuo, suteikęs vertingos informacijos policijai, FNTT ir VSAT apie sunkų nusikaltimą, gali tikėtis gauti iki 14 tūkst. eurų siekiančią vienkartinę piniginę išmoką. Už suteiktą vertingą informaciją apie apysunkį nusikaltimą rekomenduojama išmokėti iki 7 tūkst. eurų, apie nesunkų nusikaltimą – iki 2 tūkst. eurų, o už suteiktą vertingą informaciją apie baudžiamąjį nusižengimą – iki 500 eurų.

Konkretus vienkartinės piniginės išmokos dydis bus nustatomas vadovaujantis „protingumo ir proporcingumo principais“. Vienkartinė piniginė išmoka galės būti mokama, kai naudojantis suteikta vertinga informacija, pradedamas ikiteisminis tyrimas ar jo metu suteikiama informacija, nustatyta turtinė žala valstybei arba išvengta jos. Atsilyginta nebus, jei asmuo pats dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, apie kurią suteikė vertingos informacijos teisėsaugos institucijai.

Sprendimą dėl konkretaus dydžio vienkartinės piniginės išmokos asmeniui, suteikusiam vertingos informacijos, priims teisėsaugos institucijos vadovas. Išmokos bus mokamos iš Policijos departamentui, FNTT arba VSAT tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Policijos informatoriams – per 63 tūkst. eurų

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pažymėjo, kad asmenys, teikdami informaciją apie nusikalstamas veikas, dažnai kreipiasi į policiją. „Dažniausiai informacija perduodama bendruoju pagalbos telefonu 112, atėjus į teritorinį policijos komisariatą ir parašius pareiškimą, per policijos elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt, per Lietuvos policijos paskyrą „Facebook“ socialiniame tinkle“, - LŽ teigė R. Matonis. Jis pažymėjo, kad vienkartinėms išmokoms už vertingą informaciją atlyginti šiems metams numatyta 63 137 eurai.

FNTT nurodė, kad pernai paštu (įskaitant ir elektroninį) gavo 525 skundus ir pareiškimus, dar apie 300 interesantų į FNTT kreipėsi telefonu, o anoniminio pasitikėjimo telefonu gauti 66 pranešimai. „Visais minėtais būdais žmonės FNTT praneša apie mokesčių slėpimą, neteisėtą įmonių veiklą, sukčiavimą prekiaujant internetinėse parduotuvėse, neteisėtą praturtėjimą, neoficialiai mokamus atlyginimus, nelegalų darbą“, - LŽ informavo FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.

1200 skundų STT

STT gauna apie 1200 įvairių skundų, pranešimų ir pareiškimų per metus. Šių metų pradžioje STT įsigaliojo atlyginimo asmenims už vertingos informacijos suteikimą tvarka. „Aiškiai apibrėžta piniginių išmokų skyrimo tvarka ir išmokų dydžiai“, - LŽ teigė STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas.

Jei atskleistas sunkus nusikaltimas, už suteiktą STT vertingą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas asmeniui skiriama vienkartinė piniginė išmoka gali siekti net iki 28,5 tūkst. eurų. Atskleidus apysunkį nusikaltimą – iki 14 630 eurų, nesunkų nusikaltimą – iki 2850 eurų.

Lėšos atlyginti už vertingą informaciją, jeigu asmuo visiškai atitiks patvirtintos tvarkos reikalavimus, bus skiriamos iš STT skiriamų biudžeto asignavimų. „Šiems metams tokiam atlygiui yra numatyta 21 tūkst. eurų. Jeigu ši suma ar jos dalis nebus panaudota, ji bus grąžinta į valstybės biudžetą“, - pažymėjo STT atstovas spaudai.

Saugo anonimiškumą

Gyventojų informacijos apie planuojamą kontrabandos gabenimą sulaukia ir Lietuvos muitinės pareigūnai. „Žmonės, teikiantys informaciją, dažniausiai nori išlikti anonimiški, todėl ją teikia nenurodydami savo asmens duomenų ir kontaktų, kurie užtikrintų grįžtamąjį ryšį, informacijos patikslinimą, papildymą. Asignavimų valdytojas yra skyręs Lietuvos muitinei lėšų atlyginti asmenims už vertingą informaciją, tačiau nei pernai, nei šiemet tokių išmokų nebuvo atlikta“, - LŽ teigė Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Ji patikino, kad tiek prisistatantiems, tiek neprisistatantiems asmenims užtikrinamas anonimiškumas. „Daugiausia asmenys telefonu arba elektroniniu paštu informuoja, kad planuojama vežti kontrabandinį krovinį, kokiu automobiliu, kuriuo metu ir per kokį muitinės postą“, - pažymėjo Muitinės departamento atstovė. Taip pat G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė pridūrė, kad atlygis už suteiktą pasitvirtinusią informaciją mokamas kriminalinės žvalgybos slaptiesiems dalyviams ir kitiems kriminalinės žvalgybos veikloje dalyvaujantiems asmenims.

Atlyginama ne visiems skundikams

Skundai plūsta ne tik į teisėsaugos institucijas, itin daug jų sulaukia ir mokesčių inspektoriai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai informavo, kad nuo 2006-ųjų, kai buvo įsteigtas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, pagal iš gyventojų gautą informaciją nustatyta per 31 mln. eurų nuslėptų mokesčių. Iš viso VMI pasitikėjimo linija sulaukė daugiau nei 26 tūkst. įvairių pranešimų, o šiemet gyventojai VMI jau daugiau nei 1 tūkst. kartų pranešė apie galimus mokesčių sukčiavimo atvejus.

VMI atstovų teigimu, vidutiniškai kas mėnesį sulaukiama apie 250 pranešimų apie pastebėtus įvairius mokestinius pažeidimus: mokamus atlyginimus vokeliuose, gaunamų pajamų neįtraukimą į apskaitą, kvitų neišdavimą, nelegalų darbą ir kt. Skirtingai nei teisėsaugos institucijos, kurios asmenims už vertingą informaciją gali atsilyginti piniginėmis išmokomis, VMI neturi priemonių sąmoningiems piliečiams skatinti. „Tokios galimybės pagal galiojančius teisės aktus kol kas nenumatyta“, - LŽ tvirtino VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.

Informatoriams būtinas saugumas

Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Agnė Bilotaitė pripažino, kad iki šiol buvęs Vyriausybės reglamentuotas atlyginimo už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei, mechanizmas visiškai neveikė. Ji pritarė, kad visuomenė būtų realiai skatinama pranešti apie padarytus nusikaltimus. Tam, kad piliečiai kreiptųsi į teisėsaugininkus ir nebijotų informuoti apie daromus nusikaltimus, pasak A. Bilotaitės, svarbu užtikrinti jų saugumą. „Pripažinkime, kad žmogus pranešęs apie nusikalstamą veiką, kuria padaroma žala valstybei, ne visada jaučiasi saugus ir gali nukentėti“, - LŽ sakė politikė.

Pilietines antikorupcines iniciatyvas skatinančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pažymėjo, jog valdžios bandymų skatinti žmones už atlygį pranešti apie korupciją ar kitą nusikalstamą veiką būta ne vieno, todėl norėtų, kad ši iniciatyva neliktų tik popieriuje. „Iniciatyvą vertinu teigiamai, manau, kad gerai pabandyti ką nors nauja“, - LŽ teigė jis.

S. Muravjovas vylėsi, kad suteikta galimybė kiekvienai teisėsaugos institucijai spręsti dėl atlyginimo asmeniui už pateiktą informaciją bus „žingsnis į priekį pergalės link kovoje su korupcija“. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas teigė, kad teisėsaugos institucijos turi aiškiai nubrėžti standartus ir paskelbti visiems, kokia tvarka bus skiriamas atlygis už suteiktą informaciją. Tokios informacijos, kuri būtų pateikiama centralizuotai, S. Muravjovas šiuo metu pasigenda.

Taip pat jis pažymėjo, kad itin svarbu užtikrinti saugius pranešimų kanalus. „Žmonės nesijaučia saugūs, nes žino, kad jei praneš apie piktnaudžiavimo ar korupcijos atvejus, gali nukentėti“, - pabrėžė organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"