TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisėsaugos bėdos tampa grėsmingos

2013 09 11 6:00
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Po tragedijų Biržuose, Joniškio rajone, Kuršėnuose ir kitur imta skambinti pavojaus varpais, kad kruvinų nusikaltimų nevaldomai daugėja. Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas teigia, jog tai daugiau išpūsta nei reali problema, nors pripažįsta, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, nužudymų yra gerokai daugiau.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo D.A.Barakausko, tai rodo, kad mūsų šalyje yra daug žmonių, bendravimo problemas sprendžiančių smurtu. Smukęs policijos prestižas, menkas finansavimas ir specialistų trūkumas padėtį daro dar grėsmingesnę.

Apie kriminogeninę situaciją Lietuvoje ir galimybes ją gerinti, mažėjančią pareigūnų motyvaciją ir kitas įsisenėjusias teisėsaugos problemas – „Lietuvos žinių“ interviu su vidaus reikalų ministru Dailiu Alfonsu Barakausku.

Skaičių kalba

- Dėl Biržų tragedijos ir kitų pastarojo meto nusikaltimų savo nuomonę pasakė Seimo pirmininkas, teisėsaugos atstovai. Kodėl iki šiol negirdėjome jūsų aiškaus žodžio?

- Kaip vidaus reikalų ministras ir politiko patirtį turintis žmogus esu linkęs susilaikyti nuo skubių, nepamatuotų vertinimų. Esu konstruktyvaus klausimų aptarimo pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją šalininkas.

Be to, į Biržų tragediją reagavau veiksmu. Rugpjūčio 28-ąją nurodžiau VRM Teisės departamentui operatyviai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Biržų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Po kelių dienų policijos generaliniam komisarui pavedžiau pateikti informaciją apie, pabrėžiu, realią kriminogeninę situaciją Biržuose. Taip pat generalinio prokuroro Dariaus Valio paprašiau, kad Generalinė prokuratūra įsitrauktų į situacijos Biržuose analizę ir vertinimą.

- Ar nemanote, kad būtent pastaruoju metu gerokai padaugėjo smurto?

- Viena yra tai, kad visuotinai angažuojama „smurto protrūkio“ tema, kas kita - faktai. Viešojoje erdvėje ypač daug dėmesio skiriant smurtinių nusikaltimų temai, gyventojams susidaro įspūdis, kad tokių nusikaltimų yra labai daug ir jų vis daugėja. Beveik trečdalis žmonių mano, kad būtent smurtiniai nusikaltimai yra svarbi viešojo saugumo problema. Tačiau nagrinėjant užregistruotų nusikaltimų struktūrą matyti, kad sunkūs smurtiniai nusikaltimai - nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai ir išžaginimai - sudaro iki 1 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, dar apie 2-3 proc. yra plėšimai. Nuo 2005 iki 2012 metų tyčinių nužudymų ir sunkių sveikatos sutrikdymų sumažėjo nuo 0,4 iki 0,2 proc., plėšimų – nuo 5,8 iki 2,3 procento.

Svarbu tai, kad per pastaruosius aštuonerius metus mažėjo ne tik santykiniai, bet ir absoliutūs smurtinių nusikaltimų skaičiai. Pavyzdžiui, tyčinių nužudymų per aštuonerius metus sumažėjo nuo 390 iki 294. 2005 metais 100 tūkst. gyventojų teko 11,4 nužudymo, o 2010 metais šis skaičius sumažėjo iki 6,6. Toks pat skaičius liko 2011 ir 2012 metais. Perpus - nuo 11,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2005 metais iki 5,9 2012-aisiais - sumažėjo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejų. Tad negaliu patvirtinti, kad smurto daugėja.

Smurtaujame prieš save ir kitus

- Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje pagal gyventojų skaičių daugiau žmogžudysčių. Kodėl susiklostė tokia padėtis?

- Oficialus šaltinis, kuriame pateikiama daugelio Europos Sąjungos (ES) šalių baudžiamoji statistika, yra Eurostato duomenys. Tačiau negalima korektiškai lyginti šių duomenų, nes skiriasi įvairių šalių baudžiamieji įstatymai, nevienodas nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir registracijos tvarka. Dėl minėtų priežasčių negalime tiesiogiai lyginti net Lietuvos ir Latvijos bei Estijos statistinių duomenų.

Nužudymai yra sunkiausi nusikaltimai žmogaus gyvybei. Kriminologų teigimu, nužudymų lygis iš dalies atspindi šalies gyventojų gebėjimą spręsti problemas smurto būdu. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, nužudymų ir savižudybių yra daugiau. Tai byloja, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kurie asmeninių ar tarpusavio bendravimo problemų negeba spręsti kitaip, tik smurtaudami prieš kitus ar save.

Iškalbingas ir faktas, kad dauguma mūsų šalyje registruotų nužudymų yra padaromi ne viešosiose vietose, o buitinių konfliktų metu. Maža to, dažniausiai ir nusikaltėlis, ir auka yra asmeniškai pažįstami. Tik retais atvejais, kaip neseniai Biržuose, nužudymo metu panaudotas šaunamasis ginklas. Taip pat svarbu ir tai, kad teisėsaugos institucijos ištiria beveik visus nužudymo atvejus – 9 iš 10.

Atsižvelgiant į šiuos faktus, reikėtų atkreipti dėmesį į auklėjimą šeimoje, vengti eskaluoti smurtą žiniasklaidoje. Vien peržvelgiant televizijos programas į akis krinta kriminalinės tematikos gausa.

Lemia socialinė aplinka

- Kaip būtų galima sustiprinti nusikaltimų prevenciją?

- Teisėsaugos institucijų užkardomojo pobūdžio veikla gali tik iš dalies pristabdyti ir sumažinti nusikalstamumo plitimą, nes iš esmės negali paveikti tokių veiksnių kaip socialinė atskirtis, skurdas, nedarbas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, apleista gyvenamoji aplinka, nepatogus ir nesaugus kelių ar gyvenamųjų teritorijų planavimas bei kita.

Vis dažniau matome, kad gyventojų saugumo problemų atsiranda konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje ir bendruomenėje, kurios kasdienį gyvenimą reguliuoja ir įtaką jam daro ne tik įstatymai, bet ir vietos valdžios sprendimai. Tad stiprinamas saugumo užtikrinimas savivaldybių lygmeniu. Vertingos savivaldybių iniciatyvos įrengti apšvietimą ar stebėjimo kameras, sutvarkyti ir aptverti kriminogeniniu požiūriu pavojingas teritorijas.

Šių metų balandį policijos generalinis komisaras patvirtino Viktimizacijos mažinimo tęstinę programą, skirtą vienkiemių ar atokesnių gyvenamųjų vietovių gyventojų, senyvo amžiaus žmonių, žmonių su negalia, asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, ir kitų asmenų, kurie potencialiai gali tapti ar tapo nusikalstamų veikų aukomis, saugumui užtikrinti.

- Teigiama, kad policija turi menkai tvarkomą statistiką, nors statistinių duomenų detalizavimas padėtų rengiant prevencines priemones. Kodėl ši sritis apleista?

- Šioje srityje pastaraisiais metais kaip tik pasiekta pažangos. Galima apsilankyti policijos elektroninių paslaugų sistemos portalo www.epolicija.lt rubrikoje „Statistika“. Čia, įvedę savo miesto, kaimo ar net gatvės pavadinimą ir laikotarpį, pasirinkę norimą spindulį, galėsite matyti, kiek ir kokių policijos užregistruotų konkrečių įvykių yra nurodytoje vietovėje.

Be to, kuriama integruota baudžiamojo proceso informacinė sistema – e. byla, automatiškai generuosianti baudžiamųjų bylų struktūrą ir pan.

Motyvacija - svarbi

- Kas būtų efektyviau – didinti pareigūnų skaičių ar kelti algas jau dirbantiesiems?

- Klausimas išties aktualus. Pastaraisiais metais labai mažėjo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų. 2002 metais jų buvo 20,7 tūkst., 2009 metais – 19,8 tūkst., 2012 metais – 18,3 tūkst., o 2013 metais – tik 17,7 tūkstančio. Šiuo metu žmogiškųjų išteklių, ypač kvalifikuoto personalo, yra nepakankamai. Pavyzdžiui, komisariatuose neretai budi tik po vieną policijos ekipažą. Tačiau abejoju, kad tik padidinę pareigūnų skaičių, bet palikę mažus atlyginimus, pasiektume pažangos. Iš mažai motyvuoto pareigūno būtų sunku tikėtis geros darbo kokybės.

Šiuo metu galiojantys įstatymai nustato policijos pareigūnams labai daug įpareigojimų. Todėl labai svarbu dalį policijos atliekamų, bet jai nebūdingų funkcijų perduoti kitoms valstybės institucijoms.

- Kokių problemų įžvelgiate pačioje teisėsaugos sistemoje?

- Didelį smūgį teisėsaugai sudavė ekonominis sunkmetis. Nusikalstamo pasaulio atstovams jis suteikė papildomų galimybių, o teisėsaugos pajėgumą tik susilpnino. Nusikaltėlių profesionalumas sparčiai auga. Šiandien daugumos jų veikla remiasi interneto ir kitų pažangių technologijų teikiamomis galimybėmis, specialistų žiniomis bei išplėtotais tarpusavio ryšiais tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

Tuo metu vien policijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai per penkerius metus sumažėjo ketvirtadaliu, tai yra daugiau kaip 200 mln. litų. Iš jų lėšų turtui įsigyti, infrastruktūrai plėtoti bei tarnybai modernizuoti sumažėjo beveik 80 procentų.

Kita svarbi problema - pareigūnų motyvacija. Pareigūnų trūkumas tampa vis grėsmingesnis, nes kasmet vis daugiau jų sulaukia pensinio amžiaus ir palieka tarnybą. Viena svarbiausių žemo pareigūno profesijos prestižo priežasčių – nesutvarkyta pareigūnų rengimo sistema ir nepakankama turima vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokymo infrastruktūra. Šio klausimo sprendimas buvo neleistinai ilgai vilkinamas.

- Ar pakanka kontrolės ir darbo kokybės vadybos teisėsaugos sistemos viduje?

- Pastaraisiais metais nemažai dėmesio skiriama pareigūnų patikimumo ir veiklos kontrolei stiprinti. Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turi specialias imuniteto (vidaus tyrimų) tarnybas. Panaudojant ES paramą plečiamos elektroninės paslaugos, diegiamos informacinės technologijos, kurios labai svarbios ir skaidrumui bei viešumui didinti. Planuojame atlikti vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklos išorės ir vidaus kontrolės mechanizmo veiksmingumo analizę.

- Kokia dalis valstybės biudžeto dabar skiriama vidaus saugumui užtikrinti? Kiek papildomai reikėtų lėšų?

- Tiksliau būtų kalbėti apie viešojo saugumo sritį. Jeigu konkrečiai kalbėtume apie vidaus reikalų ministrui pavaldžios vidaus reikalų sistemos finansus, galiu pasakyti, kad šiems metams VRM pavaldžioms teisėtvarkos institucijoms bei Policijos departamentui, kuris gauna biudžetinį finansavimą atskira eilute, skirta 1,09 mlrd. litų, arba 4,14 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų. Daug tai ar mažai? Atsižvelgdamas į tai, kad viešosios tvarkos, teisingumo ir saugumo užtikrinimas yra viena pagrindinių valstybės funkcijų, manau, kad finansavimas yra nepakankamas.

O į klausimą, kiek lėšų trūksta, visada atsakau paprastai – suskaičiuokime skirtumą tarp asignavimų, kurie VRM buvo skirti 2008 metais, ir tų, kurie skirti 2013 metais, – gausime apie 370 mln. litų. Štai tiek lėšų trūksta kasmet.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"