TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisėsaugos informatoriams vėl žadamos premijos

2014 08 02 6:00
A. Bilotaitė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors jau dešimtmetis, kai Lietuvoje yra galimybė gyventojams atlyginti už jų suteiktą vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas, dabartinė skatinimo tvarka tokia, kad nė vienas informatorius premijos dar negavo. Siekiant mažinti korupciją šalyje norima keisti padėtį.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo žmonėms, informavusiems apie korupciją, mokėti atlygį neatsižvelgiant į tai, kaip baigsis pagal jų pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, norima finansiškai skatinti asmenis, pranešusius teisėsaugai apie veikas, kurias darant dalyvavo ir jie, bet teismo sprendimu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tik deklaracija

Taip VRM ragina ministrų kabinetą keisti dar 2003 metų vasario 1 dieną įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą, kuriame numatyta, kad asmenims, suteikusiems teisėsaugos ar teisėtvarkos institucijoms vertingos informacijos apie nusikaltimus finansams ir/ar ūkininkavimo tvarkai, gali būti atlyginama vienkartine pinigine išmoka. Ji turi būti mokama, kai įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis arba kai kaltininkas ir valstybės institucijos atstovas susitaiko ir kai dėl suteiktos vertingos informacijos valstybei atlyginama nusikaltimu padaryta turtinė žala.

„Nors ši tvarka galioja jau 10 metų, mūsų duomenimis, pagal ją dar nė vienas žmogus nebuvo skatintas, nors pranešimų apie daromus nusikaltimus tikrai yra“, - LŽ teigė VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas. Anot jo, taip yra todėl, kad nustatytas pernelyg sudėtingas atlyginimo mechanizmas.

Vadinamoji premija siejama su valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimu, bylos teisminio proceso, dažnai trunkančio ne vienus metus, baigtimi. Be to, skatinimas numatytas iš institucijai biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų. „Kai trūksta lėšų pačios institucijos gyvavimui, jos vadovai tikrai nesuinteresuoti mokėti premijų asmenims, pranešantiems apie daromas nusikalstamas veikas, nes asignavimų stinga net saviems darbuotojams skatinti“, - pažymėjo T. Žilinskas.

Iki 100 tūkst. litų

Todėl VRM siūlo kaip atlygį už vertingą informaciją teisėsaugos institucijoms atseikėti specialių lėšų. Jas skirtų Vyriausybė, gavusi sprendimą iš specialios komisijos, kurią sudarytų Vyriausybės kancleris, finansų ir vidaus reikalų viceministrai, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Muitinės departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento bei Generalinės prokuratūros atstovai.

T. Žilinskas pabrėžė, kad pagal naująją tvarką raginama skatinti ir tuos asmenis, kurie patys dalyvavo darant nusikalstamas veikas, bet pranešė apie jas teisėsaugos institucijoms ir teismo sprendimu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iki šiol jie negalėjo tikėtis atlyginimo.

Kaip nurodoma dabartiniame Vyriausybės nutarime, atlygis už informaciją gali siekti iki 10 proc. valstybei atlygintos turtinės žalos, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų. Naujajame projekte taip pat paliekama 100 tūkst. litų maksimali išmoka, tačiau patikslinama, kad ją galima mokėti už pranešimą apie sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Iki 50 tūkst. litų galėtų tikėtis informavusieji apie apysunkį korupcinio pobūdžio nusikaltimą ir iki 10 tūkst. litų - pranešusieji apie nesunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Konkretų vienkartinių piniginių išmokų dydį nustatytų minėta komisija.

VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus teigimu, šios pataisos leistų efektyviau atskleisti korupcinius nusikaltimus, mažinti korupcijos mastą.

Pernelyg ilgai delsta

Keisti ydingą ir neįgyvendinamą tvarką dar pernai Vyriausybę ir VRM ragino Seimo parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“. Jos vadovė Agnė Bilotaitė LŽ sakė apgailestaujanti, kad procesas užtruko taip ilgai. „Jei norime skatinti žmonių pilietiškumą, turime sudaryti tokias sąlygas ir numatyti tokius teisinius mechanizmus, kad jie nebūtų abejingi“, - pabrėžė parlamentarė. Ji pridūrė, kad esama ir daugiau aplinkybių, lemiančių gyventojų pilietinį aktyvumą. Kaip svarbiausią A. Bilotaitė paminėjo pranešėjų saugumo ir įslaptinimo problemą.

LŽ kalbintas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius tvirtino, kad dar prieš penkerius šešerius metus siūlė Vyriausybei keisti atlyginimo už pranešimus tvarką, tačiau jo niekas neišgirdo. V. Gailius tiki, jog parengtos pataisos bus palaimintos, nes dabartinė tvarka iš tiesų neskatina žmonių informuoti teisėsaugininkus apie nusikalstamas veikas. „Teisėsaugos institucijos, negalėdamos pasinaudoti Vyriausybės nutarimu, randa išeitį ir asmenis, pranešusius apie itin sunkius nusikaltimus, skatina pasinaudodamos kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Tik tai dažnai būna konfidencialu, nes yra valstybės arba tarnybos paslaptis“, - kalbėjo parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"