TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisėsaugos sistemą dar galima išgydyti

2006 12 05 0:00
Jurgis Jurgelis: "Išvados dėl Valstybės saugumo departamento gali būti greitai pamirštos."
LŽ archyvo nuotrauka

Rudens bėdų ir skandalų parade buvo stabilus lyderis - Valstybės saugumo departamentas. Jo paslaptys užvaldė protus. Estafetę iš rudens turėjusi perimti žiema taip ir neatėjo. Matyt, sniego išsiilgę žemdirbiai, vaikai ir slidininkai jo nesulauks, kol neužbaigsime valstybinių rudens darbų.

Būkime įžūlūs ir nors trumpam užmirškime, jeigu galime, Valstybės saugumo departamentą (VSD). Pažvelkime į visų operatyvinių tarnybų, jėgos struktūrų (čia jas pavadinkime teisėsaugos institucijomis) problemas. Tai būtų sistemos, institucijos ir pareigūno veiklos problemos.

Norėta, kad būtų kaip Amerikoje

Teisėsaugos sistema Lietuvoje susiformavo greičiau stichiškai nei apgalvotai. Kuriant teisėsaugos tarnybas daug kas priklausė nuo politinių interesų, momento dvasios, net stiprios asmenybės valios. Štai vieną kartą į postą atėjus naujam premjerui atsirado Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Iš pradžių ji buvo skirta kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Kai kurie politikai įsivaizdavo, kad tai turėtų būti kažkas panašaus į amerikietišką Federalinių tyrimų biurą. Bet paskui liko tik kova su korupcija.

Tarnyba buvo gerai finansuojama. Todėl ji pritraukė darbuotojų iš kitų institucijų. Vėliau jos finansavimas sumažėjo, sumažėjo trauka. Beje, kitos tokios tarnybos Europoje tada nebuvo, ir dabar nelabai kur yra. Bet mes turime.

Kas rūpinasi saugumu

Daugmaž prieš dešimt metų buvo įkurtas slaptas trečiasis skyrius prie Vyriausybės apsaugos departamento. Ką jis veikė, nelabai kas žinojo. Užtat kai kurie aukšti pareigūni pasijuto sekami. Niekas negali patvirtinti ar paneigti, kaip ten buvo iš tiesų - sekė juos ar nelabai. Bet triukšmas kilo. Skyrius buvo panaikintas. Tik atgarsiai dar kurį laiką sklido.

Daugelyje Europos šalių valstybės saugumo tarnybos yra pavaldžios vykdomajai valdžiai, Vidaus reikalų ministerijai. Ten ta tarnyba yra tiesiog policijos dalis. O mūsų šalyje VSD atskaitinga įstatymų leidėjui - Seimui. Tai jis rūpinasi saugumu.

Logika ir skėčiai

Kai Lietuvoje plačiai įsisiautėjo kontrabandininkai, Muitinės departamente atsirado Kovos su kontrabanda skyrius. Atrodė, kad tai logiška. Greitai skyrius pats tapo korumpuotas, įsivėlė į kontrabandą ir buvo panaikintas. Tai irgi buvo logiška. Tada buvo įkurta panaši tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM). Tačiau greitai buvo nuspręsta, jog tai nelogiška. Tarnyba buvo panaikinta ir įkurta Muitinės kriminalinė tarnyba prie Finansų ministerijos (FM).

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) taip pat ilgokai nerado sau vietos tarp VRM ir FM. Ministrams pasitarus ši tarnyba buvo palikta po VRM skėčiu, nors beveik visose Europos šalyse šią tarnybą gaubia FM skėtis.

Institucijų už milijardą

Šiandien jau sunku būtų paaiškinti, kodėl ir kaip atsirado kai kurių tarnybų vadovų skyrimo tvarka. Tarkime, užsienio specialistai sunkiai supranta, kodėl tokių eilinių tarnybų, pavyzdžiui STT, vadovus skiria šalies prezidentas. Dar komplikuotesnis policijos generalinio komisaro skyrimas.

Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvoje turime išlaidžią, sunkiai koordinuojamą ir gana menkai kontroliuojamą teisėsaugos institucijų sistemą. Bet jos išlaikymas per metus mokesčių mokėtojams kainuoja apie milijardą litų.

Laikas įvertinti visą sistemą, apsispręsti, ar visos tarnybos reikalingos, ar nesusipina jų funkcijos, ar apgalvotas ir logiškas jų pavaldumas. Tai Seimo prerogatyva. Vėliau reikėtų žengti ir kitus žingsnius. Žinoma, logiškus.

Reorganizacijų vajus

Kaip visos sistemos, taip ir kiekvienos jos tarnybos raida buvo stichiška. Jas krėtė nesibaigiančios reorganizacijos. Kai kuriose tarnybose tų reorganizacijų buvo netoli dešimties, o gal net ir daugiau. Kiekviena reorganizacija sujaukdavo tarnybos veiklą: darbuotojai gaudavo atleidimo lapelius, įsiviešpataudavo įtampa. Beveik niekas nedirbdavo ir tik laukdavo, kuo viskas baigsis. Kai kurie darbuotojai taip ir nesulaukę išeidavo kitur. Viena reorganizacija pagaliau baigdavosi, bet greitai paaiškėdavo, kad ne viskas pavyko. Imdavo bręsti nauja reorganizacija arba ateidavo nauja valdžia, kuri dažniausiai turėdavo gerų idėjų, kaip reorganizuoti.

Išsigimusi idėja

Pavyzdžiui, prieš kelerius metus policijoje buvo kuriami nedideli komisariatai nedideliuose miesteliuose. Buvo tokia idėja: priartinti policiją prie žmonių. Policija nelabai priartėjo, bet administracinis aparatas padidėjo. Išlaidų taip pat. Dėl to buvo padaryta išvada: reikia reorganizuoti - stambinti padalinius. O kas atskingas už idėją "smulkinti"? Atsakymo tikėtis neverta. Už reorganizacijų padarytą žalą dar niekas neatsakė (nėra įstatyme tokio straipsnio).

Amžinai įgyvendinama idėja - mažinti administracinį aparatą. O jis vis tiek didėja. Mėginant nuslėpti tą didėjimą, kuriamos tarnybos prie departamentų, tarnybos prie tarnybų ir pan.

Norint išvengti tokių reorganizacijų chaoso, reikėtų parengti tarnybos raidos strategiją, numatyti jos galutinį tikslą. Strategiją turėtų patvirtinti aukštesnė instancija, ji turėtų būti vykdoma, nepaisant to, kas pasikeitė - vadovas, ministras ar politinė konjunktūra.

Pareigūnas ir tarnyba

Kaip pamatuoti kasdieninį pareigūno ir tarnybos darbą? Kas yra, pavyzdžiui, VSD pareigūno darbo rezultatas? Gal pagautas šnipas? Jų retai pasitaiko. Gal parašytos pažymos? Kokios tos pažymos ir kokia jų vertė? Tas pats ir kitose teisėsaugos tarnybose. Paprastai ataskaitose figūruoja skaičiai. Juos galima įvairiai interpretuoti. Jeigu nusikalstamumas didėja, kalta socialinė aplinka. Jeigu mažėja, gerai dirba teisėsaugos institucijos.

Kai nėra atlikto darbo mato, mažėja darbo rezulto reikšmė. O tai reiškia, kad nėra paskatos siekti pastovių rezultatų. Tada tarnybos ima demonstruoti visuomenei rezonansines bylas. Jos visiems patinka. Bet tokia situacija turi neigiamos įtakos personalo politikai. Juk ne paslaptis, kad karjera nebūtinai priklauso nuo darbo. Pareigūnui karjerą gali užtikrinti ne sėkmingas darbas tarnyboje, bet, pavyzdžiui, medžioklės su varovais ir vadovais organizavimas.

Neaiškūs kriterijai, neaiškūs vertinimai sukelia sąmyšį tarnyboje. Nuo čia tik vienas žingsnis iki konfliktų, blogo psichologinio klimato.

Politinės nuotaikos ir pinigai

Tarnybų finansavimas priklauso nuo Seimo ar Vyriausybės požiūrio, simpatijų. Buvo metai, kai VSD gavo mažiau lėšų už Vadovybės apsaugos departamentą. Kitaip sakant, respublikos vadovybė savo saugumui skyrė daugiau lėšų negu valstybės saugumui. Taip valdžia parodė savo antipatiją VSD.

STT finansavimą irgi lėmė politinės nuotaikos. Kai STT pamėgino atskleisti (deja, nesėkmingai) korupciją Seime, tarnybos biudžetas sumažėjo. Pasikeitus STT vadovams, jos finansavimas ėmė vėl gerėti.

Teisėsaugos tarnybų vadovai ir pareigūnai, suprasdami, koks gali būti svarbus valdžios požiūris į juos, kartais ima balansuoti ant politinių akcijų ribos. Jie nevengia neformalių kontaktų su politikais. Iš šalies pažiūrėjus neaišku, kas vyksta: draugiškas pasišnekėjimas prie kavos ar neformalus informacijos perdavimas ir perėmimas, kitaip tariant "informacijos nutekėjimas". Viskas priklauso nuo to, kas vertina ir kaip vertina.

Dėl ko vertėjo kelti triukšmą

Taigi dabartinės VSD problemos - tai tik dalis teisėsaugos sistemos problemų. Panašių dalykų gali atsiskleisti ir kitose tarnybose. Tai suvokdama šalies valdžia turėtų ramiai ir kantriai užsiimti šios sistemos, tarnybų raidos, tarnybų kasdienės veiklos įvertininimu ir tobulinimu. Tai būtų kelias į pažangą teisėsaugos srityje. O tada, prisiminę nuo ko ir dėl ko viskas prasidėjo, galėtume pasakyti, kad bent taip įprasminome pareigūno žūtį. Ta žūtis privertė mus valstybėje padaryti gerą darbą. Tik nereikėtų sustoti ties VSD vadovybės įvertinimu, ties viena ar kita rekomendacija, kurios netrukus bus užmirštos. Dėl to tikrai nevertėjo tiek triukšmauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"