TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisėsaugos verpetuose žlunga gyvenimai

2008 07 24 0:00
Po kratos, kurią atliko Šiaulių rajono policijos pareigūnai Artūras Uznys ir Rita Galvičienė, šeimą pradėjo tikrinti vaiko teisių sergėtojai.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Viena Šiaulių rajono Gegužių kaime gyvenanti šeima jau keletą mėnesių kovoja su įvairiomis teisėsaugos institucijomis. Nemalonumai prasidėjo nuo jų namo lange esą sušmėžavusio užrašo, kuriuo sveikintas nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris. Žmonėms jau tenka ne tik aiškintis policininkams ir prokurorams, bet ir atsiskaitinėti vaiko teisių sergėtojams.

Šiaulių rajono Gegužių kaimo gyventojai Albertas ir Regina (vardai pakeisti, tikrieji vardai ir pavardės redakcijai žinomi - aut.) rajono policiją, rajono ir Šiaulių miesto prokuratūras užvertė skundais dėl pažeistų jų teisių. Su teisėsauga reikalų turėti tenka ir poros dukroms - vaiką auginančiai Irenai ir studentei Linai.

Dvi kratos.

Šiaulių rajono policijos komisariatas tiria įvykį, kurį apibūdina Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už tautinės, rasinės, etninės, religinės ar kitokios neapykantos kurstymą.

Balandžio 21 dieną policija sulaukė pranešimo, kad Alberto ir Reginos namo lange matyti plakatas, kuriuo sveikinamas nacistinės Vokietijos lyderis A.Hitleris.

Vėliau - žmogaus teisių žinovų sukritikuoti policijos veiksmai - dvi kratos, per kurias, manoma, buvo pažeistos namo gyventojų teisės. Tarp jų buvo ir penkiametis Tomas, nenorėjęs uniformuotiems pareigūnams rodyti savo stalčių.

Visi šeimos nariai teigia nekabinę minėto plakato ir jo net nematę. Grįžę namo jie nieko panašaus nepastebėjo. Tačiau Bubių policijos nuovados viršininkas Mindaugas Virbalas tvirtina, kad tokio plakato šeimos namo lange esą tikrai būta. Nors, kur jis vėliau dingo, niekas nežino.

Albertas, kuris šiuo metu uoliai studijuoja ne tik Baudžiamąjį kodeksą, bet ir gilinasi į žmogaus teisių vingrybes, įsitikinęs, kad policija ir kitos teisėsaugos institucijos tiesiog žaidžia sau naudingą žaidimą. Vyriškio nuomone, policijos pareigūnai, atlikdami jo namuose kratą, padarė aibę nusižengimų žmogaus teisėms, kuriuos mėgina visomis išgalėmis nuslėpti.

Užsiundė ir kitus

Kai apie savo vargus šeima ryžosi papasakoti LŽ, netrukus gavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų kvietimą atvykti pokalbio. Pagal Šiaulių rajono policijos raštą vaiko teisių sergėtojai ėmėsi tirti, ar penkiametis Tomas gali gyventi su nacistinius sveikinimus esą rašančiais artimaisiais.

Vaiko teisių apsaugos skyrius iš kriminalinės policijos gavo raginimą patikrinti, ar vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi šeimoje. Neoficialiais duomenimis, raštas galėjo būti sukeistas - iš pradžių norėta patikrinti, ar vaiko teisės nebuvo pažeistos per kratą. Vaiko teisių sergėtojai minėtos šeimos nebuvo įtraukę į jokią įskaitą. Savo išvadų dėl minėto prašymo jie dar nepateikė.

"Širdis į kulnus nusirito. Iš mūsų norima atimti anūką, kuris mūsų namuose gražiai gyvena su mama ir tėčiu, - piktinosi Regina, ji po antrosios kratos buvo apalpusi. - Keisčiausia, kodėl nebuvo tiriama, ar policija per kratą nepažeidė vaiko teisių. Viskas daroma tik mūsų nenaudai." Moteris pasakojo, kad po susitikimo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais jos sveikata vėl sušlubavo.

Viskas teisėta?

Apie šią istoriją Šiaulių rajono policijos komisaras Vidmantas Komas gerai informuotas, tačiau komentuoti jos nenori. Motyvas - kitame laido gale gali būti ne žurnalistas. Tad kalbėti šia tema komisaras įpareigojo savo pavaduotoją Steponą Vaitkų.

Šis atsakė, kad viskas prokurorų rankose, esą policija tik vykdo nurodymus. S.Vaitkus taip pat tikino, kad minėtos šeimos namuose atliktos kratos buvo sankcionuotos. Tačiau per pirmąją kratą niekas iš šeimos narių jokio orderio nematė. Tad iš kur jis atsirado? Pažymėtina ir tai, kad Reginos ir studentės Linos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo atlikti kratą.

S.Vaitkus skundėsi, kad šeima nesileidžia taip lengvai kalama prie kryžiaus. Mat dėl rajono pareigūnų veiksmų skundų gavo ir Policijos departamentas. Jis irgi jau įtrauktas į santykių aiškinimosi verpetą. Dabar tarsi pro didinamąjį stiklą stebimi ir policininkų veiksmai.

Suvaržė laisvę

Prieš porą savaičių Alberto ir Reginos šeima sulaukė dar vieno teisėsaugininkų vizito. Pas juos apsilankęs Šiaulių miesto transporto policijos tyrėjas Artūras Balčiūnas Reginai ir studentei Linai liepė pasirašyti pasižadėjimą neišvykti iš namų. Kardomąją priemonę esą skyrė vienas miesto prokuroras, tiriantis, ar nebuvo trukdoma pareigūnams atlikti kratą.

LŽ minėtas tyrėjas aiškino, kad kardomąją priemonę esą būtinai reikėjo skirti Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę. Kitaip tariant, laisvas minėtų asmenų judėjimas gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Tačiau jį atliekantis Šiaulių prokuroras Tomas Grušas tvirtino, kad jokios kardomosios priemonės neskyrė. Daugiau jis nieko nekomentavo.

Tuo metu A.Balčiūnas atskleidė, kad kardomąją priemonę leido taikyti miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima Mušauskytė-Griciuvienė, paprašyta paties tyrėjo. T.Grušas tuo metu atostogavo, todėl pavaduotoja turėjo tokią teisę.

Regina pasakojo, kad pareigūnas A.Balčiūnas pranešė apie kardomosios priemonės pasekmes, minėjo, jog vykti į užsienį galima, tačiau reikia informuoti prokurorus. Tačiau Regina ir Lina savo kailiu patyrė, kad jokios laisvės iš tiesų nesama. Reginai reikėjo vykti į profesinę stažuotę Sankt-Peterburge, o Lina buvo nusipirkusi turistinę kelionę po Europą. Jos raštiškai paprašė prokurorų leidimo išvykti, tačiau gavo atsakymą, kad pateikta per mažai duomenų. Reikėjo surinkti šūsnį dokumentų, liudijančių apie kelionės vietą ir tikslą. "Kelionių atsisakėme, nes dokumentų rinkimas būtų pareikalavęs pernelyg daug laiko", - sakė Regina.

"Reikalai su policija"

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius šią istoriją komentavo atsargiai - rankose reikia turėti visą bylą. Tačiau jis pabrėžė, kad kiekvienas žmogus gali skųsti prokurorų veiksmus aukštesnės instancijos prokurorams. "Tačiau hierarchinė sistema vis tiek ydinga. Akivaizdu, kad prokurorus sies solidarumas", - užsiminė H.Mickevičius.

Jis apgailestavo, kad žmonės mūsų šalyje dar nėra labai vakarietiški. Ir tai ypač juntama tada, kai susiduriama su teisėsauga. "Net turime tokį posakį: "turėti reikalų su policija". Tai daug kam asocijuojasi su gėda, nusikalstamumu. Nors iš tiesų žmogus, jei jis ne politikas ar kitas viešas asmuo, neturėtų to justi, net jei jam taikoma kardomoji priemonė, - komentavo H.Mickevičius. - Tačiau Lietuvoje, neduok, Dieve, patekti į teisėtvarkos žarnas. Kiekvienas žmogus gali nukentėti - kaltas ir nekaltas", - H.Mickevičiaus žodžiai patvirtino minėtos šeimos norą išlaikyti anonimiškumą. Visi jie tvirtino, kad darbdaviai tokio viešumo nepakęstų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"