TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisėtvarkos ir teismų kalėdinė dovana Lietuvai

2011 12 16 6:00

Praėjusią savaitę minėjus Tarptautinę antikorupcijos dieną, o dabar jau gyvenant ateinančių šv. Kalėdų laukimu kyla klausimas: kas galėtų būti tuo ženklu, bylojančiu viltį ir stebuklą, kurį Lietuvai galėtų atnešti teisėtvarkos ir teismų srityje dirbantys žmonės. Atsakymas, matyt, tik vienas - pagaliau įgyvendintas teisingumas net ir nusikaltusių aukštų pareigūnų atžvilgiu. Tai suteiktų vilties padoriems žmonėms.

Ar tokio stebuklo galima tikėtis sulaukti Lietuvoje ateinančiais 2012 metais? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo kalbėjosi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žimantas Pacevičius, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius, generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.  

Tarnybų ir institucijų galios bei galimybės

A.Medalinskas. Jeigu šiandien paklaustume, ko žmogus Lietuvoje labiausiai norėtų sulaukti iš teisėsaugos ir teismų, išgirstume atsakymą: pabaigti su įtakingų asmenų nebaudžiamumu už blogus darbus ir bylų marinimu. Ar bus perorientuoti darbų prioritetai, tiriant aukštų pareigūnų galimos korupcijos bylas ikiteisminio tyrimo įstaigose ir teismuose, juo labiau tokių asmenų, kurie vėl nori sėsti prie mūsų pinigų skirstymo? Ar tai realu? Kokių galių ir galimybių turi jūsų vadovaujamos tarnybos, kad šis žmonių noras būtų realizuotas?

Ž.Pacevičius. Mes esame teisėsaugos institucija. Nusikalstamų veikų paieškai naudojame įvairius būdus, tarp jų ir operatyvinį. Be to, gauname pareiškimų iš piliečių. Užčiuopę galimą nusikalstamą veiką pradedame ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminį tyrimą atlieka STT pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja prokuratūros pareigūnai. Mūsų tarnyboje nustatytos prioritetinės veiklos kryptys, bet jos nėra susijusios su tiriamų pareigūnų pareigomis.

A.Medalinskas. Minėjote, kad kreipiasi ir piliečiai. Bet ar jūs tiriate visas bylas. Ar, pavyzdžiui, ištirti, kur ir kokie medikai ilsėtis važiavo už farmacijos kompanijų pinigus, turėtų būti STT reikalas. Juk jūsų tarnyba sukurta tirti aukšto lygio korupciją. Ar jūs esate apsibrėžę, kas yra ta vadinamoji aukštoji korupcija? 

Ž.Pacevičius. STT buvo įkurta tam, kad išaiškintų ir tirtų korupcinius nusikaltimus. Lygmuo pareigūnų, kurių galbūt nusikalstama veika turėtume domėtis, nebuvo numatytas. Kadangi mūsų resursai riboti, žmonių nėra daug, turėtume išgryninti savo veiklą. Jau keletą metų stengiamės orientuotis į vadinamosios stambiosios korupcijos tyrimus. Šis tas pavyko. Operatyviniai subjektai: policija, muitinės kriminalinė tarnyba tvarkosi savo lygmeniu. Mes dirbame ministerijų ir savivaldybių lygmeniu. Tačiau gavę iš piliečio pareiškimą apie kokią nors galimai nuskalstamą veiką, negalime jam pasakyti: per žemas lygmuo. Remdamiesi įstatymais kiekvienu tokiu atveju turime pradėti ikiteisminį tyrimą. Aišku, turiu pripažinti, jeigu mes galėtume atsidėti rimtesnių bylų tyrimo atvejams, šioje srityje mūsų laimėjimai būtų dar didesni. O dabar mūsų darbo spektras labai platus.

A.Medalinskas. Prokuratūroje yra Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyrius. Kokia dalis prokuratūros darbo skiriama organizuotiems nusikaltimams ir korupcijai? 

D.Raulušaitis. Šiame departamente dirba aštuoniolika prokurorų. Apygardų prokuratūrose yra analogiški padaliniai. Mažesnėse apygardose dirba po septynis ar aštuonis prokurorus. Vilniuje - dvylika. Iš viso Lietuvoje yra aštuoni šimtai prokurorų. Vadinasi, organizuotų nusikaltimų ir korupcijos srityje darbuojasi apie septyniasdešimt prokurorų arba, kitaip tariant, dešimt procentų. Bet tai nėra vieninteliai prokurorai, dirbantys su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Šie prokurorai darbuojasi su prioritetiniais organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimais. 

A.Medalinskas. Ar tiesa, kad prokurorai dabar taps savarankiškesni? O jeigu taip, kas jam lips ant kulnų, jeigu jis netinkamai elgsis su byla? Kaip bus sprendžiamas prokuroro atskaitomybės ir atsakomybės klausimas, kuris iki šiol, ypač, kalbant apie aukšto lygio korupcijos bylas, buvo lyg ir užmestas? Štai pavilkino keletą metų prokurorė VEKS'o bylas ir jokių pasekmių jai. Juk aišku, kad interesas vilkinti kai kurias įtakingų veikėjų bylas gali būti ir ne už dyką. O tada tai jau nusikaltimas.

D.Raulušaitis. Nenorėčiau komentuoti konkrečių bylų, bet noriu pasakyti, kad prokurorai ir dabar yra visiškai savarankiški. Atskaitomybės klausimas - kas kita. Ką Jūs turite omenyje? Terminų kontrolę? 

A.Medalinskas. Ne tik. Ir bylos nutraukimą prokuroro iniciatyva. 

D.Raulušaitis. Aukštesnis prokuroras turi teisę patikrinti bet kurį prokuroro priimtą proceso sprendimą. Linkstame prie to, kad tose bylose, kuriose nėra nukentėjusiojo, tiksliau, nukentėjusioji šalis yra valstybė, t. y. korupcinėse, finansinėse bylose, visi prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą būtų patikrinami aukštesniojo prokuroro.

A.Medalinskas. Yra teigiančiųjų, kad bylos užstringa ir FNTT, nes ši tarnyba nespėja atlikti visų užduočių, susijusių su ekonominiais-finansiniais bylų aspektais. 

V.Gailius. FNTT yra operatyvinės veiklos subjektas, ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri atlieka specialią funkciją - vykdo ūkinės finansinės veiklos tyrimus pagal ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokurorų pateiktas užduotis. 

A.Medalinskas. Ir teismo taip pat? 

V.Gailius. Teismas dažniausiai skiria ekspertizę pareigūnams, įrašytiems į ekspertų sąrašą, o mums skiria užduotis STT, prokuratūra, policija, muitinė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jos sudaro pusę visų mūsų atliekamų užduočių. Jeigu prokuratūra sudaro ikiteisminio tyrimo grupę, - o tai jos kompetencija - mes kartu su kitų institucijų pareigūnais toje grupėje dirbame. Taip bendradarbiaujame tiriant daugybę rezonansinių bylų, susijusių su kontrabanda, kitomis nusikalstamomis veikomis. Mūsų pareigūnai įtraukiami į ikiteisminio tyrimo grupes, kurios su prokurorais ir kitomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti neteisėto praturtėjimo požymius, renka duomenis apie objektus ir turtą, į kurį gali būti nukreiptas išplėstinis turto konfiskavimas pagal baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies 72 str. 3 punktą. Dar 2003 metais buvo pasirašytas specialus operatyvinės veiklos subjektų susitarimas, o nuo 2011-ųjų kovo 1 dienos turime ir vidinį imuniteto padalinį, užtikrinantį korupcijos prevenciją mūsų tarnyboje. Jis pavaldus man, kaip tarnybos vadovui.

A.Medalinskas. Kodėl teismuose tokios bylos stringa?

A.Šumskas. Yra daug priežasčių. Ir visos jos slypi pačiame teismo procese, o ne dėl to, kad tose bylose, kaip jūs sakote, minimi aukšti, įtakingi asmenys. Bylų strigimą lemia tai, kad korupcinės bylos nagrinėjamos taip pat, kaip ir visos kitos, ir joms nėra suteikiama jokio prioriteto, nes tai padaryti labai sunku.

Kodėl užstringa arba žlunga įtakingų veikėjų bylos?

A.Medalinskas. Neretai aukštų pareigūnų korupcijos bylų nagrinėjimas užsitęsia, o kartais tos bylos numarinamos dar ikiteisminio tyrimo metu. Kokios viso to priežastys, kurias būtina panaikinti, siekiant grąžinti žmonėms tikėjimą teisingumu? Ar egzistuoja mechanizmai, kurie tokioms byloms suteiktų prioritetą ir kokia pareigūnų atsakomybė, jeigu jie šių prioritetų teisingai nesudėlioja, o bylos žlunga? 

D.Raulušaitis. Atsakomybių yra įvairių. Prokurorui gali būti taikomos tarnybinės atsakomybės priemonės arba net pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pastarųjų mėnesių praktika rodo, kad kartais tenka imtis net ir tokių priemonių. 

A.Medalinskas. Turite omenyje, matyt, drausminę nuobaudą, neseniai paskirtą prokurorui Sauliui Verseckui? Bet sakykite, ar vienas prokuroras gali ištirti tokias bylas, kaip Darbo partijos, "FlyLAL" bankroto, Panevėžio savivaldybės korupcijos? Ir tai, matyt, dar ne pabaiga. Už ką prokuroras gavo nuobaudą: už tai, kad bylas vilkino, o po jūsų papeikimo tos bylos pajudėjo, ar dėl to, kad jas parengė teismui, o tai kažkam nepatiko? 

D.Raulušaitis. Viską mato ir vertina padalinių vadovai. Padėtis pasikeitė į gera. Generalinės prokuratūros (GP) prokurorams ir padalinių vadovams deklaravome, kad mūsų misija - atsirinkti svarbiausius tyrimus ir juos atlikti greitai bei kokybiškai. GP vis sunkiau perduoti bylas, neatitinkančias svarbumo kriterijaus.

A.Medalinskas. O argi FNTT viduje sudėliojami prioritetai, kurių bylų ekspertizė turėtų būti atliekama pirmiausia?

V.Gailius. Kalbant apie FNTT specialistus, atliekančius ūkinės finansinės veiklos tyrimus, turiu sutikti, kad anksčiau tarnyboje buvo problemų dėl tyrimų trukmės. Per porą pastarųjų metų ši situacija iš esmės pakito, priėmus teisės aktų pakeitimus, reglamentuojančius specialistų bei pareigūnų veiklą, skiriant užduotis ir atliekant objekto tyrimus. Šiais teisės aktais apibrėžiami tyrimų terminai ir sugriežtinama jų kontrolė.

Dabar šie terminai sutrumpėję tris kartus, nėra tyrimų iš kitų institucijų, kurie tęstųsi ilgiau negu penkis mėnesius. Sudėtingų, labai didelės apimties tyrimų atvejais sudaromos specialistų darbo grupės, skiriamas grupės vadovas, kuris, įsigilinęs į visą bylos medžiagą, atliekant kompleksinius tyrimus, koordinuoja ne tik FNTT, bet ir VMI specialistų darbą, rengia apibendrintą tyrimo medžiagą.

A.Medalinskas. O ar gali teismai imti tirti prioritetine tvarka tas bylas, kuriose kaltinami korupcija aukšto rango pareigūnai. 

Ž.Pacevičius. Jūs vis norite šias, korupcines, bylas stumtelėti į priekį. Argi kitos bylos nėra tokios svarbios žmonėms? Visos bylos - vienodai svarbios. 

A.Medalinskas. Be jokios abejonės, svarbios visos bylos. Tačiau, matyt, labiausiai demoralizuoja žmones Lietuvoje tos, kurios ilgai tempiamos, o kaltinami jose pareigūnai, gal ir partijų stumiami, siekia grįžti į šiltas kėdės valdiškoje tarnyboje, susijusiose su milžiniškos apimties viešaisiais pirkimais ar Europos Sąjungos lėšų administravimu.

A.Šumskas. Teismų praktikoje dabar pasiūlyta teikti prioritetą toms civilinėms byloms, kuriose tiriami viešieji pirkimai. Iš teisėjų reikalaujama savo tvarkaraštyje pasilikti tam tikrų "langų", kad gavus tokią bylą galėtų ją nagrinėti be eilės. Taip pat yra ir dėl darbo bylų. Tačiau baudžiamųjų bylų atveju tokius prioritetus taikyti sudėtingiau, nes terminai skiriami nustatant bylos pradžią. Jeigu pradėtume nagrinėti vieną bylą anksčiau, kitų bylų pradžios nagrinėjimo laikas atsidėtų. Tarkime, artėja suėmimo pabaigos terminas: ar galiu paleisti žudiką, nes užsiimu korupcijos byla. Viską lemia krūviai. Jei teisėjas turi dešimtis bylų, visose spaudžia terminai, pirmumą išskirti sunku. 

Ar nesulauks senaties ankstesnės bylos?

A.Medalinskas. Iki šiol žmonės GP vadina "juodąja dėže". Nežinau, ar girdėjote tai? Ir vadina ne tik dėl pastato išvaizdos. Problema kita: jeigu įtakingo veikėjo byla pakliūva į prokuratūrą - viskas. Neaišku, kada iš ten išeis. Kol buvo trumpi senaties terminai, tokios bylos sulaukdavo senaties. Dabar šie terminai pailginti ir tie, kurie daro nusikaltimus po praėjusių metų vasaros, kai buvo priimti įstatymai, pailginantys senaties terminus, neturėtų jaustis saugūs, net jeigu dabar jų dar niekas nejudina. Jų atsakomybės valanda ateis, jeigu ne šiandien, tai rytoj. Bet byloms, kurios buvo pradėtos iki praėjusių metų vasaros, galioja dar labai trumpi senaties terminai. Ar nereikėtų joms teikti prioritetų per tyrimo eigą, kitaip jos sulauks senaties. O bylų juk yra labai rezonansinių: dėl VEKS'o, Nacionalinio stadiono, Valdovų rūmų ir t. t.

D.Raulušaitis. Sutinku, kad nustatant bylos prioritetiškumą artėjantis senaties terminas turėtų būti vienas iš kriterijų. Bet nesutinku, kad tai turėtų būti vienintelis kriterijus. Kiti kriterijai - valstybei padarytas žalos dydis, bylos rezonansas. Kita vertus, bylų neturėtume skirstyti pagal sukeltą atgarsį visuomenėje. Teisiškai visos bylos yra lygios. Tačiau manoma, kad jeigu visuomenė išskirtinai susidomi kuria nors byla, mes turėtume toms byloms skirti didesnio dėmesio. 

A.Šumskas. Galiu pasakyti, kad sueinantys bylos senaties terminai ir remiantis tuo bylos nagrinėjimas be eilės, jos paspartinimas negali būti surašyti įstatyme. 

A.Medalinskas. Bet gal tai gali atsispindėti teismų darbo vidaus instrukcijose?

A.Šumskas. Tai grynai administraciniai reikalai. Jie vidiniai ta prasme, kad būtų žinomi visiems teismams. Visa tai turėtų nuspręsti Teisėjų taryba. Taip, kaip nusprendė, kad kai kurias civilines bylas, pavyzdžiui, jau minėtas viešųjų pirkimų, reikia nagrinėti laikantis pagreitintų terminų. Tačiau civilistika - kiek kitoks reikalas. Tarkime, bankroto bylos vis tiek tęsis metų metus, tad jas galima stumtelėti į šoną. Baudžiamosios bylos - kitoks dalykas ir yra daug galimybių jas vilkinti ir prioritetinė byla gali tapti paskutine.

A.Medalinskas. O kaip dėl ankstesniųjų bylų, kuriomis buvo apkrauti prokurorai? Jos buvo pradėtos dar iki to meto, kai senaties terminai buvo pailginti ir ši norma joms negalios. Kaip pasiekti, kad ir ankstesnės bylos būtų prižiūrėtos ir teismui pateiktos jų nevilkinant? Ar sutrumpinti bylų parengimo terminai ikiteisminiame etape palies ir jas?

D.Raulušaitis. Taip. 

A.Medalinskas. Jeigu anksčiau tokių bylų senaties terminas buvo penkeri metai, o ikiteisminis tyrimas trunka daugiau nei trejus, ar likusio laiko pakaks bylą išnagrinėti teisme? 

A.Šumskas. Nežinau. Apskritai, senaties terminas yra jautrus klausimas. Pasibaigus senačiai perniek nueina ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ir teismo darbas. Bylas iš tikrųjų, kaip kalbėjome, galima suskirstyti pagal kategorijas, pavyzdžiui, išskiriant korupcines. Jau seniai taip daroma, ieškant būdų, kaip galima greičiau jas išnagrinėti teisme, kad tik nesueitų tas terminas. Reikia apskaičiuoti ir dėl apeliacijos. Galimybių sumaišyti kortas yra labai daug ir tai daro tie, kurie suinteresuoti. Kad byla sulauktų senaties nenori ir teisėjai. Juk tada kyla daug priekaištų teisėjams, teismams. Kodėl jie nepadarė visko, kas įmanoma? Niekas nenori tokių priekaištų. 

Neteisėto turto išieškojimas

A.Medalinskas. Ar svarstant bylas teismuose dabar jau linkstama patikrinti, ar korupcine veika kaltinamas asmuo sukaupė turto, kurio jis negali pagrįsti darbinėmis savo pajamomis? Juk teismas tikriausiai gali paprašyti tai atlikti. 

A.Šumskas. Teismo galimybės ribotos. Jis negali pradėti papildomo tyrimo, o turi apsiriboti tik tuo, kas jam pateikta. Ir šiuo atveju teismas neturi rodyti papildomos iniciatyvos. Galbūt praktika suformuos papildomų nuostatų.

A.Medalinskas. Praėjus metams po įstatymo priėmimo dėl neteisėto turto išieškojimo prokuratūra dar neturi vidaus taisyklių, kaip dirbti įgyvendinant šį įstatymą. Ar dabar korupcinėse bylose tikrinate tokių asmenų sukaupto turto kilmę? 

D.Raulušaitis. Taip. Įgyvendindami šį įstatymą sėkmingai dirbame su FNTT ir Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Su kitomis įstaigomis taip pat dalijamės gerąja patirtimi.

V.Gailius. Kiekviena ikiteisminio tyrimo įstaiga, tirdama nusikalstamą veiką, priima sprendimą dėl turto, į kurį reikėtų nukreipti išieškojimą ar apriboti nuosavybės teisę, užtikrinant civilinį ieškinį bei galimą išplėstinį turto konfiskavimą. Siekdama nustatyti asmens turto ir pajamų santykį ikiteisminio tyrimo įstaiga gali skirti ekspertizę - atlikti specialisto tyrimą dėl galimo nusikalstamo santykio tarp turto ir pajamų. Dabar formuojame praktiką, kai sudaroma specialistų grupė iš FNTT ir VMI, atliekami kompleksiniai tyrimai ir parengiama apibendrinto tyrimo išvada ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jeigu nusikalstamos veikos tyrimo metu reikia suformuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų grupę, prokuratūra gali nuspręsti į tyrimo grupę įtraukti ir FNTT ar STT pareigūnų, pavyzdžiui, tiriant kontrabandą. Mes tiriame neteisėto praturtėjimo ar išplėstinio turto konfiskavimo objektus, o STT - korupcijos apraiškas. 

A.Medalinskas. Formuojate praktiką? Tai reiškia, kad atsiranda taisyklė? 

V.Gailius. Taip, jau yra tyrimų, kuriuose prokuratūra iš kelių ikiteisminio tyrimo įstaigų sudarė grupes, kad būtų nustatyti neteisėto praturtėjimo ar išplėstinio turto konfiskavimo objektai. Ir galime teigti - tokia praktika jau suformuota. 

Pozityvūs ženklai ir kliūtys teisingumui

A.Medalinskas. Kiek supratau, bent jau kol kas pozityvūs dalykai, kuriuos teisėsauga ir teismai šių metų gale gali parodyti kaip savo darbo rezultatus yra šie: STT rimtai ėmėsi nagrinėti korupcijos reiškinius savivaldybėse ir griebia asmenis, nors gal dar ir ne visus, kurie į šią korupciją įsipainiojo; FNTT pagreitino savo tyrimų atlikimo terminus, taip labai sutrumpindami bylos nagrinėjimo eigą ir jau ima įsisukti kartu su GP į neteisėto turto išieškojimo reikalus, todėl tikėkimės gal netrukus prisikas iki aukštų politikų ir valdininkų; GP rodo ženklus įgyvendinti prokurorų atsakomybę už bylų eigą, o teismai bent viešųjų pirkimų bylose suteikia joms prioritetą. Ar tai jau gali tapti ženklu, kad teisėsauga atsigręžia ir į stambių veikėjų nusikaltimus ir korupciją, nes iki šiol dirbo sėkmingai aiškindamasi tik kriminalinių gaujų nusikaltimus?  

D.Raulušaitis. Pasikeitė ir nusikalstamumo struktūra, palyginti su praėjusio amžiaus dešimtuoju dešimtmečiu. Tada pagrindiniai iššūkiai buvo suvaldyti reketą, organizuotą nusikalstamumą. Dabar iššūkiai kiti - finansiniai, ekonominiai, korupciniai nusikaltimai, todėl ir mūsų pajėgos perorientuojamos. 

A.Medalinskas. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente sujungtos dvi grandys: organizuotas nusikalstamumas ir korupcija. Išsprendus reketo, kriminalinių gaujų problemą, vis dėlto ir toliau lieka mažai paliesta "baltųjų apykaklių" korupcija. Tiesą pasakius, ji egzistavo per tuos daugiau nei dvidešimt mūsų atkurtos valstybės metų, tik jos niekas nesprendė. Tad gal būtų prasminga pagaliau imtis šios labai aktualios Lietuvai problemos ir tą jau minėtą prokuratūros skyrių padalyti į dvi dalis, t. y. rimtas pajėgas skirti kovai su aukšto lygio korupcija? 

D.Raulušaitis. Tokiu keliu ir einame. Ateityje takoskyra ir specializacija ryškės. Tačiau nereikia manyti, kad tas pats prokuroras tiria nusikalstamo susivienijimo, vykdančio smurtinius nusikaltimus, bylą ir korupcinių nusikaltimų bylas. Tai atribota ir šiandien. Prokurorai turi aiškias specializacijas. Vykdoma prokuratūros reforma nukreipta į šių nusikaltimų tyrimo grandies stiprinimą. Visų ekonominių, finansinių nusikaltimų tyrimas perkeliamas į aukštesnį lygį - apygardų prokuratūras.

A.Medalinskas. O kaip teismuose? Negi nėra galimybių išvengti bylų vilkinimo?

A.Šumskas. Kartais yra galimybių bylą išnagrinėti greičiau. Žiūrime į tvarkaraštį ir sakome teisėjui: "Štai kovo pradžioje turėjai laisvą dieną." O jis atsako, kad tą dieną planavo susipažinti su kitų bylų medžiaga. Nesakysi jam, kad kitų bylų skaityti nereikia. 

A.Medalinskas. O gal svarbioms byloms tirti galima paskirti daugiau teisėjų, padėjėjų? 

A.Šumskas. Tam tikrų rezervų yra. Tačiau yra ir kitų bylų. Šioms byloms galima panaudoti neužimtą laiką, bet iškiltų klausimas, kodėl jos išskiriamos iš kitų bylų. 

A.Medalinskas. Gal tokioms prioritetinėms korupcinėms byloms galima numatyti laisvą savaitės dieną? Jeigu nėra korupcinių bylų, gali teisėjas sėdėti ir gilintis į kitas bylas? 

A.Šumskas. Susiduriame su įstatymo taikymu. Numatysiu laisvą dieną, paskirsiu bylą, o neateis vienas iš advokatų. Pasakys, kad serga, ir tas "langas" nueis šuniui ant uodegos. 

A.Medalinskas. Bet jis žinos, kad tai - ypatingos svarbos bylų diena. Ar toks siūlymas įmanomas organizuojant teismų darbą? 

A.Šumskas. Tai galima mėginti daryti, bet rezultatas veikiausiai nebūtų toks, kokio norėtume. Nukentėtų kitos bylos, mūsų administracinės galimybės labai ribotos.

A.Medalinskas. Vadinasi, teismuose dar daug problemų ir joms, matyt, reikia skirti daugiau dėmesio, nei iki šiol skyrėme ikiteisminio tyrimo įstaigoms? 

A.Šumskas. Rezervų paspartinti bylų nagrinėjimą teismuose, kad nenukentėtų svarstymo kokybė, yra tikrai labai daug.

A.Medalinskas. Ar problema Lietuvoje, kad asmuo, kuris galbūt jau yra pasielgęs neteisėtai, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ar teismo procesas, vėl gali prieiti prie finansinių srautų, nejaudina teisėsaugos pareigūnų? 

Ž.Pacevičius. Tikrai, būna atvejų, kai asmuo, kurio neteisėtą veiką mes nustatėme, ir toliau dirba kokioje nors valdžios institucijoje ar į ją vėl įsidarbina bylos nagrinėjimui nepasibaigus. Tokie atvejai yra labai negatyvūs: žmonės mato, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, o nusikaltimu įtariamas asmuo įsidarbina valstybės tarnyboje. Ir žmonės mano, kad valstybėje neveikia teisėsaugos ir teisingumo sistema. Todėl, manau, ypač svarbu, kad institucijų vadovas, sprendžiantis, ar tam tikras asmuo gali dirbti jo vadovaujamoje įstaigoje, principingai laikytųsi nuostatų, kad valstybės tarnyboje turi dirbti tik nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys. 

A.Medalinskas. O ką pasakys prokurorai? 

D.Raulušaitis. Ir mes ieškome galimybių spręsti šias problemas. Nuo gegužės apygardų prokuratūrose ims veikti specializuoti padaliniai ekonominiams ir finansiniams nusikaltimams tirti. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padaliniuose numatome įvesti specializaciją, nustatyti prioritetus, kad jie dirbtų su išskirtinėmis ir visuomenei svarbiausių nusikaltimų bylomis. Apygardų prokuratūrose susitikome su vietos prokurorais, teisėsaugos įstaigų vadovais. Jų darbą vertinsime pagal kokybinius, o ne kiekybinius kriterijus, tokiu būdu sieksime užčiuopti korupcinių nusikaltimų šaknis, organizuoto nusikalstamumo ištakas ir rasti pagrindinius organizatorius. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"