TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisinė reforma įvyko? Kas žino...

2007 12 17 0:00
J.Sabatauskas džiaugiasi teisinės sistemos reforma, tačiau teisinių paslaugų kokybe nedaugelis yra patenkinti.
LŽ archyvo nuotrauka

Speciali Seimo darbo grupė gruodžio pradžioje turėjo pateikti Teisinės sistemos reformos metmenų projektą. Darbas, kaip rašoma Seimo interneto tinklalapyje, neatliktas. Skiriasi ir nuomonės dėl esą jau įvykusios teisinės sistemos reformos kokybės.

Sistema tobula?

Seimo darbo grupės pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, jog visos institucijos (darbo grupėje dalyvavo teismų, vidaus reikalų, advokatūros, antstolių etc. atstovai), kurios turėjo teikti siūlymus, konstatavo, kad konceptualių siūlymų teisinei šalies sistemos reformai nepateikta. "Teisinė mūsų sistema, jos reforma jau yra įvykdyta ir nieko kardinaliai ar konceptualiai keisti nebereikia, - sako J.Sabatauskas. - Dabartinis modelis sukurtas toks, kokį planavome. Dabar tereikia atlikti tobulinimus jau veikiančios sistemos rėmuose". J.Sabatauskas, vartydamas pluoštus įvairių institucijų siūlymų teisinei sistemai tobulinti, vadina juos tiesiog kosmetiniais. Kaip pavyzdys nurodomas siūlymas dėl individualaus skundo į Konstitucinį Teismą.

"Trumpai tariant, teisinė reforma Lietuvoje jau įgyvendinta ir artimiausiu metu jokių kardinalių pokyčių nenumatoma", - tvirtina J.Sabatauskas. Pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, šiuo metu daugiau reikėtų kalbėti apie valstybės tarnautojų ir teisėtvarkos pareigūnų kvalifikacijos lygį ar didesnį viešumą. Pavyzdžiui, ketinama siekti, kad teismų sprendimai būtų viešai skelbiami internete. "Taip bent mažėtų sunkiai paaiškinamų teismų sprendimų", - viliasi J.Sabatauskas. Jo manymu, viešumas suteiktų daugiau skaidrumo ir visose kitose srityse (mokestiniai ginčai ir pan.).

Trūksta drąsos

"Stodama į ES Lietuva pakeitė ir visos teisinės sistemos pagrindus, priėmė bazinius įstatymus. Iš dalies galima sakyti, kad teisiniai pagrindai jau padėti. Kita vertus, prieš porą metų kilo iniciatyva tą sistemą tobulinti, tačiau turime tik gana nevaisingų diskusijų metus, kai nelabai aišku, ką norėta keisti, - kalba Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys. - Jei J.Sabatauskas sako, kad viskas gerai, tada neaišku, kam reikėjo tų diskusijų, kam jos apskritai vyko?" Pasak D.Kuolio, jam nesuprantama, kodėl daromos, tarkim, Teismų įstatymo pataisos? Ne todėl, jog yra geros ar blogos, o todėl, kad jos paprasčiausiai nėra pagrindžiamos.

"Iš tiesų būtina daug ką keisti. Teko girdėti, kad nemažai Policijos departamento siūlymų Vyriausybei ar Vidaus reikalų ministerijai, kaip gerinti policijos nuovadų darbą, yra politikų neišklausomi, neįgyvendinami, - sako D.Kuolys. - Viešų diskusijų labai reikia, nes Lietuvos teisėsauga nėra veiksminga. Ir sakyti, kad čia viskas jau baigta, daugiau nieko nebereikia daryti, yra apsileidusių, tingių politikų požiūris. Juk visuomenė mato esamas problemas."

Vienas reikalas, kai, tarkim, įstatymu užtikrinamas prokuratūrų savarankiškumas. Tačiau Valstybės gynimo taryba gali sau leisti išsikviesti generalinį prokurorą ir duoti jam nurodymus, kaip veikti, tirti konkrečią bylą. "Deja, tai vyksta. Būtina ką nors daryti, kad tokia praktika nesikartotų, - apgailestauja D.Kuolys ir primena: - Reikia tobulinti pačius teisėkūros procesus. Teisingumo ministerija pateikė Seimui Teisėkūros įstatymą, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas norėjo jį atmesti, nes ten, regis, per daug dėmesio skirta plačios visuomenės dalyvavimui kuriant teisės aktus. Teisėkūra nėra pakankamai skaidri, joje neužtikrinta visuomenės teisė domėtis, gauti norimus atsakymus.

Įžvelgiu teisinės sistemos pareigūnų pilietinės drąsos stygių. Mūsų Konstitucija, įstatymai teigia, kad jie turi klausyti tik įstatymo. Tačiau ir patys pareigūnai viešai kalba, jog juos veikia politinė konjunktūra. Kol taip yra, kol taip bus, teisingumo įgyvendinimas susidurs su didelėmis problemomis."

Teisingumas Žemaitijoje ir Dzūkijoje

Pasak Seimo nario teisininko Kęstučio Čilinsko, naujasis Teismų įstatymas, kurį ketinama priimti, sukuria būtinumą žmonėms žinoti visos Lietuvos teismų sprendimus. Mat iki šiol visiems privalomas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles galėjo nustatyti ir privalėjo paskelbti internete bei biuletenyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas. O pagal būsimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, kai bus kalbama apie bylą, dėl kurios nėra minėtų aukščiausiųjų instancijų išaiškinimo, kiekvienas teismas, pradedant apylinkės, galės kurti savas teisės aiškinimo taisykles (precedentus). Jos bus privalomos visoms būsimoms tos kategorijos byloms tame teisme. Taisyklės, sukurtos viename apylinkės teisme, pavyzdžiui, Telšių, galės būti kitokios nei, tarkim, Alytaus teisme.

K.Čilinsko manymu, tai tam tikra teisingumo revoliucija, kuri apsunkins žmonių teisių gynimą. Juk teismai turi teisę atmesti arba nepriimti ieškinio ar skundo, jei jis neatitinka teismuose suformuotų teisės aiškinimo taisyklių. Iki šiol užteko susipažinti su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo aktais. Dabar žmonės, norėdami kreiptis į teismą, turės perskaityti visų lygių teismų sprendimus ir jų taisykles. Tarkim, kreipiantis į Alytaus teismą klausimu, kuris nėra išaiškintas minėtų aukščiausiųjų instancijų, reikės susipažinti su Alytaus apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir Apeliacinio teismo sprendimais tuo klausimu. Be to, prieš kreipiantis į teismą, pavyzdžiui, alytiškiui, ne visada pakaks perskaityti savo apylinkės teismo sprendimus. Jam gali prireikti kreiptis į kitos vietovės teismą, tarkim, Telšių. Jei bylininkas nesilaikys tų taisyklių, jis bus be reikalo išleidęs pinigus ieškiniui, kuris pagal Alytaus teismo sprendimus galbūt yra pagrįstas, bet pagal Telšių teismo išaiškinimą - nepagrįstas.

Be abejo, paprasti žmonės vargu ar suvoks, kaip išnarplioti šią sprendimų įvairovę, todėl turės samdyti advokatą. Taip teisingumas taps dar brangesnis. Naujo Teismų įstatymo rengėjai nenumatė, kiek žmonėms ir mokesčių mokėtojams kainuos ši naujoji teisingumo sistema. K.Čilinsko manymu, tokia teisingumo revoliucija turėtų būti įvertinta per specialią diskusiją tiek visuomenėje, tiek Seime. Tačiau parlamentarai penkių balsų persvara atmetė K.Čilinsko ir A.Kubiliaus siūlymą nepritarti dabartiniam įstatymo projektui ir perduoti jį svarstyti visuomenei bei Seimo sudarytai komisijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"