TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisinei pagalbai pristigo lėšų

Vyriausybė užsimojo dar metus taikyti suvaržymus teikiant nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Ja galėtų naudotis tik patys skurdžiausi krašto gyventojai.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigia, jog riboti antrinę teisinę pagalbą nepasiturintiems žmonėms verčia tai, kad neužtenka valstybės šioms reikmėms skiriamo finansavimo. 2011-aisiais tokiai pagalbai iš biudžeto buvo atseikėta 14,58 mln. litų. Tačiau iš šių pinigų metų pradžioje teko sumokėti 2,43 mln. litų ankstesnių metų skolą. Šiemet skola ir vėl susidarė. Rugsėjo 30 dieną ji siekė 2,349 mln. litų. Nemenka dalis skolos - nesumokėtos išmokos už valstybės samdomų advokatų paslaugas.

Skauda širdį

Jei Vyriausybė pritars teisingumo ministro siūlymui, neturtingų žmonių padėtis dar labiau komplikuosis. "Pasitaiko nemažai atvejų, kai pagalbos prašančiajam tenka atsakyti, nes jo metinės pajamos vos keliomis dešimtimis ar keliais litais viršija nustatytą ribą. Tačiau akivaizdu, kad pagalba tokiam asmeniui būtina. Skauda širdį, bet niekuo negalime padėti - privalome laikytis įstatymų", - LŽ aiškino teisininkė, Šakių rajono merijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Šneideraitienė.

Anot jos, prašančiųjų antrinės teisinės pagalbos nuolat daugėja. "Vien šiemet į mus jau kreipėsi daugiau kaip pusė tūkstančio šakiečių. Tai gerokai daugiau negu ankstesniais metais", - pabrėžė J.Šneideraitienė.

Per tris šių metų ketvirčius tik Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priklausančioje teritorijoje, į kurią įeina 15 Marijampolės, Kauno, Alytaus apskričių savivaldybių, sulaukta 2923 prašymų suteikti teisinę pagalbą. Tai kone puse tūkstančio daugiau nei pernai.

Prašančiųjų gausės

Kaip teigiama teisingumo ministro R.Šimašiaus teikime Vyriausybei, prašymų suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą daugėja nuo 2008-ųjų. Tais metais ji buvo suteikta 10 135 asmenims, 2009 metais - 13 329, pernai - 14 589.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Solveiga Paulauskienė LŽ sakė, kad jei Vyriausybė ir nuspręs dar metams pratęsti ribojimus, norinčiųjų gauti valstybės finansuojamą advokatą vis tiek gausės. Juolab jog dauguma prašančių antrinės teisinės pagalbos žmonių yra baudžiamųjų bylų dalyviai, kuriems privaloma turėti gynėjus. Nemokamo advokato nepasiturintieji prašo ir dėl civilinių bylų.

Pretenduoti į 100 proc. valstybės dengiamą antrinę teisinę pagalbą gali asmenys, kurių metinės pajamos neviršija 6400 litų, į dalinę (50 proc.) valstybės dengiamą pagalbą - asmenys, kurių pajamos yra ne didesnės kaip 9600 litų. Pageidaujantieji gauti valstybės finansuojamą antrinę teisinę pagalbą kreipiasi į merijų teisininkus.

Už dyką dirbti nenori

"Man valstybė jau skolinga ne vieną tūkstantį litų. Net stengiuosi vengti atstovavimo tokiems klientams, už kuriuos moka valstybė, nes dirbti nežinodamas, kada gausiu uždirbtus pinigus, nematau prasmės", - LŽ aiškino vienas sostinės advokatas, nenorėjęs, kad būtų minima jo pavardė.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė S.Paulauskienė minėjo, kad jų tarnyba iš tiesų vėluoja sumokėti advokatams už darbą. "Vėluoja finansavimas - reikėjo padengti praėjusių metų skolą. Be to, yra nustatyta, kiek pinigų galime išleisti per ketvirtį. Tai taip pat sunkina atsiskaitymą už advokatų paslaugas", - pripažino ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"