TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisinės pagalbos laukia pertvarka

2014 06 26 6:00
Julius Sabatauskas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valdininkų užmojis į vieną įstaigą sujungti šiuo metu penkias šalyje pagal teritorinį principą veikiančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas (VGTPT) jau kelia daug abejonių. Nuogąstaujama, kad pertvarka tik apsunkins nepasiturinčių žmonių galimybes gauti tokią pagalbą.

Teisingumo ministerija parengė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama reformuoti savarankiškai veikiančias VGTPT įsteigiant vieną instituciją - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

„Įsteigę vieną centrinę instituciją ne tik efektyviau valdysime valstybės asignavimus teisinei pagalbai, bet ir užtikrinsime bendrus kokybės standartus“, - pažymėjo teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Anot jo, dabar ne visada vienodai taikomi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojantys teisės aktai, sudėtinga planuoti ir proporcingai paskirstyti valstybės biudžeto lėšas, užtikrinti, kad jos būtų racionaliai panaudojamos, būtų surenkami statistiniai duomenys. Numatoma, kad nauja VGTPT turės centrinę įstaigą Vilniuje ir teritorinius padalinius Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje. Nesikeis ir tarnyboje dirbančių žmonių skaičius - 42. Iš jų 10 dirbs centrinėje įstaigoje.

Teisingumo ministerijos LŽ pateiktame paaiškinime teigiama, kad centralizuotai valdant visas bendrąsias funkcijas būtų geriau paskirstytas darbo krūvis. Be to, sumažėtų vadovaujamas pareigas einančių asmenų, teritoriniuose padaliniuose būtų aptarnaujama daugiau teisinės pagalbos ieškančių žmonių. Tad jiems tokia pertvarka nepatogumų esą nesukeltų.

Kalba užuominomis

LŽ kalbinti šalies VGTPT vadovai nebuvo linkę atvirauti. „Manau, kad reformos sėkmė priklausys nuo to, koks bus pasirinktas jos įgyvendinimo modelis, kiek savarankiškumo ir kokios funkcijos bus suteiktos tarnybos skyriams regionuose“, - teigė Šiaulių VGTPT direktorius Tadas Baltuška.

Į regioninių tarnybų vadovus žmonės kreipiasi ne tik prašydami antrinės teisinės pagalbos, bet ir norėdami, kad būtų pakeistas jiems jau paskirtas advokatas, kitais reikalais. Tad jeigu vadovams nebūtų palikta teisė toliau spręsti įvairias besiskundžiančių klientų problemas, šiems tektų vykti į Vilnių. „Dar gaji nuomonė, kad visus reikalus gali sutvarkyti tik vadovas, nesvarbu, kur jis - Vilniuje, Kaune ar kitur“, - LŽ sakė Kauno VGTPT direktorė Anželika Banevičienė.

Kiek atviresnis buvo Klaipėdos VGTPT direktorius Rimvidas Valančius. Anot jo, dar vienos institucijos atsiradimas vargu ar iš esmės pakeis jų darbą. „Europos Sąjungos direktyvos numato, kad valdžia turėtų būti decentralizuojama ir artinama prie žmonių, o čia planuojamas atvirkštinis procesas - norima paslaugas centralizuoti“, - stebėjosi R. Valančius.

Apsieitų ir be tarnybų

Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas Artūras Cibulskas įsitikinęs, kad minėta reforma tėra administracinio aparato pūtimas, kuris surytų dalį antrinei teisinei pagalbai skiriamų valstybės lėšų. Jo nuomone, įsteigus centrinį tarnybos aparatą, dalis regionuose įsteigtų etatų neabejotinai būtų perkelta į jį, o regionuose liktų mažiau darbuotojų.

A. Cibulskas taip pat mano, kad dar labiau aptirptų lėšos, skiriamos sumokėti advokatams už atstovavimą konkrečiose bylose. „Gal geriau pasvarstyti, ar iš viso tokios tarnybos yra reikalingos. Advokatai galėtų ir be tarnybų sutvarkyti teisinės pagalbos nepasiturintiems žmonėms reikalus“, - teigė jis.

Nemato prasmės

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas LŽ pabrėžė, kad Teisingumo ministerijos sumanymas dar turi sulaukti parlamento pritarimo. „Aš pats tokiai pertvarkai nelinkęs pritarti“, - prisipažino jis.

J. Sabatauskui abejonių kelia aiškinimai, kad įgyvendinus reformą vienodėtų praktika, nes tai galima padaryti ir kur kas paprastesnėmis priemonėmis. Seimo narys teigė neįžvelgiantis ir kokios nors didesnės lėšų ekonomijos, nes ir po reformos regioniniuose VGTPT padaliniuose privalės išlikti finansininkų etatai, kad būtų kam atsiskaityti su konkretiems klientams pagalbą teikiančiais advokatais.

„Nematau daug pliusų, kurie galėtų atsverti galimus minusus“, - tikino J. Sabatauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"