TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisingesnių algų teks palaukti

2008 05 20 0:00
Vyriausybė vis dar nesiryžta palaiminti bendros darbo užmokesčio sistemos.
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė neapsisprendžia, kokia darbo užmokesčio sistema būtų tinkamiausia visoms biudžetinėms įstaigoms.

Nuo ateinančių metų sausio visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio tvarką turėtų reglamentuoti naujas įstatymas. Ar taip ir bus, prognozuoti sunku, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą įstatymo projektą vakar Vyriausybė grąžino tobulinti.

Iki šiol šią sritį reguliuoja keli Vyriausybės nutarimai, kurių vienas - 15 metų senumo. Dėl bendros darbo užmokesčio sistemos nebuvimo atsirado nepagrįstos disproporcijos tarp atskirų sričių darbuotojams taikomų atlyginimų koeficientų dydžio. Kad padėtis pasikeistų, 2009-iesiems papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 320 mln. litų.

Tikslas kilnus

Pagrindinis įstatymo tikslas - nustatyti bendrą darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių įstaigose, darbo užmokesčio sistemą, sumažinti skirtumus tarp valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų. Šiuo metu jų darbo užmokestis nustatomas remiantis bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžiu. Nuo sausio 1 dienos BMA yra 128 litai. Priėmus įstatymą biudžetininkų, dirbančių pagal sutartį, atlyginimai būtų skaičiuojami taikant valstybės tarnautojams, politikams, teisėjams nustatytą bazinį dydį. Dabar jis siekia 490 litų.

Naujasis įstatymas būtų taikomas įstaigose pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, t. y. mokslo ir studijų, švietimo, sveikatos apsaugos įstaigų vadovams, mokslo darbuotojams, pedagogams, kultūros ir meno, socialiniams darbuotojams, medicinos personalui ir t. t. Įstatymu vadovausis ir viešojo administravimo funkcijas vykdančių institucijų bei įstaigų (Seimo, prezidento, Vyriausybės kanceliarijų, teisėsaugos institucijų, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir t. t.) darbuotojai.

Šis teisės aktas nereguliuotų darbo užmokesčio Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų.

Keturi lygiai

Nuo ateinančių metų sausio visas valstybės ir savivaldybių įstaigose esančias pareigybes pagal joms reikalingą išsilavinimą siūloma skirstyti į keturis lygius: A (būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas), B (aukštasis ne universitetinis arba aukštesnysis), C (ne žemesnis kaip vidurinis) ir D (nebūtinas vidurinis išsilavinimas). Numatyta, kad darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, priedai už kvalifikacinę klasę, priemokos, papildomas užmokestis kompensuojant viršvalandinį, nakties ir darbą poilsio ar švenčių dienomis. A, B ir C lygio pareigas einantiems asmenims gali būti suteikiamos kvalifikacinės klasės, už kurias numatytas nuo 15 iki 50 proc. pareiginės algos dydžio priedas. Pareiginių algų koeficientų skalė įspūdinga. Įstaigų vadovų koeficientas galės siekti 10,3, paprasto darbuotojo - nuo 1,7 iki 4,2.

Nepamiršti mokslininkai

Galimybė gauti iki 300 proc. pareiginės algos priemokas numatyta mokslo darbuotojams, tyrėjams ir dėstytojams, įgyvendinantiems tarptautinius mokslo ir technologinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus iš tarptautinėms programoms skirtų lėšų. Į tokias pat priemokas už papildomus darbus galės pretenduoti mokslo ir studijų institucijų vadovai, jų pavaduotojai bei kiti akademinių padalinių vadovai. Taip pat nustatyta, kad mokslo ir studijų institucijų vadovų mėnesio darbo užmokestis negalės viršyti institucijos mokslo darbuotojų praėjusių metų keturių vidutinių mėnesio darbo užmokesčių.

Skandalas dėl mokslo institucijų vadovų atlyginimų kilo pernai vasarą. Paaiškėjus, kad kai kurių institutų vadovų darbo užmokestis gerokai lenkia prezidento ir premjero algą - siekia beveik 20 tūkst. litų, susigriebta šią sritį reguliuoti.

Naujojo įstatymo projekte 200 proc. pareiginės algos priedus siūloma taikyti nacionalinių ir valstybinių kultūros bei meno įstaigų vadovams, aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojams.

Pasak Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkės Irenos Petraitienės, šio įstatymo laukiama jau seniai - jo projektas po valdžios įstaigas klajoja nuo 2002-ųjų. Vien tai, kad 360 litų padidėtų pagal sutartis dirbančių biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis, galima vertinti kaip teigiamą dalyką. Vis dėlto priekaištų projektui profsąjungininkai taip pat negailėjo. Vienas jų - skaičiuojant atlyginimus biudžetininkams, dirbantiems pagal darbo sutartis, neatsižvelgta į tarnyboje išdirbtą stažą. Tuo metu valstybės tarnautojams tokia nuostata taikoma. "Žinoma, negalima visko reikalauti iš karto, reikia atsižvelgti į finansines valstybės galimybes", - sakė LŽ I.Petraitienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"