TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisingumas jau per dažnai užmirštamas

2012 06 25 6:08

Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka tvirtina laukiantis jaunosios kartos atėjimo į valdžią. Jo nuomone, ne tik aukščiausioje krašto valdžioje, bet ir teisinėje srityje padaryta klaidų - dažnai atsižvelgiama tik į teisėtumą, bet ne į teisingumą.  

Iš didžiosios politikos prieš dvidešimtmetį pasitraukęs teisininkas su nostalgija prisimena kovą dėl Nepriklausomybės ir už ją mūru stojusią tautos vienybę.

"Kai Sovietų Sąjunga pradėjo ekonominę blokadą, žmonės mus ragino neatsitraukti ir nepasiduoti. Gyventojai tikėjo, kad tik atsilaikę pagaliau pasieksime savo tikslą", - prisimena jis. Tačiau dabar valdžia nuo gyventojų atsitvėrė stora siena, valstybės interesus užgožia partinės ar klaninės ambicijos. 

Apie krašto bėdas ir jų atsiradimo priežastis, teisinės sistemos spragas, šį ir būsimąjį Seimą - "Lietuvos žinių" interviu su Kazimieru Motieka.

Žmonių tikėjimas neišsitrynė

- Į didžiąją politiką nesiveržiate, materialinės naudos, akivaizdu, taip pat nesigviešiate, tačiau Jūsų balsas rezonansinių įvykių fone tampa vis labiau girdimas. Kodėl nusprendėte nebetylėti?

- Kiekvienas mūsų visuomenės narys, kuriam bent kiek rūpi krašto reikalai, aiškiai mato, kad valstybėje tvarkomasi tikrai ne per geriausiai. Į pirmą planą iškeliama ekonomika, kurią stengiamasi plėtoti ne kieno nors kito, o žmonių gerovės sąskaita. Kaimynėse valstybėse - Latvijoje ir Estijoje, - kurios pažengė gerokai toliau, remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, skatinamas darbo vietų kūrimas. Visa tai atsiliepė ekonomikai, kuri sugebėjo gerokai greičiau atsistoti ant kojų. Deja, Lietuvoje to nėra. Žmonės, jų gerovė ir valstybės ekonomika - du visiškai skirtingi dalykai. Labai keista iš valstybės institucijų vadovų lūpų girdėti žodžius, kad gyventojai nebadauja, viskas lyg ir gerai. Ar galima taip sakyti, kai žmonės savo minimalius poreikius sugeba patenkinti tik dėl šešėlinės ekonomikos? Vieni užsiima kontrabanda, kiti sukčiauja gaudami paramą, o priemonių, kad pagaliau būtų atkreiptas dėmesys į žmogų ir į jo poreikius, nesiimama.

- Valstybės kūrėjai Lietuvos ateitį matė visiškai kitokią. Kas nutiko, kad šiandien turime tiek bėdų?

- Daugiau kaip prieš dešimt metų Seime pasakiau, kad kol kas nė viena Lietuvos valdžia nesirūpino ryšiais su visuomene. Valdžia yra atitrūkusi nuo žmonių. Tai yra mūsų didžiausia problema. Atkuriant Nepriklausomybę žmonės mumis taip stipriai tikėjo, kad tas tikėjimas neišsitrynė iki šiol. Kai dirbome Aukščiausiojoje Taryboje, gaudavome daugybę gyventojų laiškų. Tuomet, kai Sovietų Sąjunga pradėjo ekonominę blokadą, žmonės mus ragino neatsitraukti. Jie žadėjo pirkti durpėmis kūrenamas "buržuikas" ir jomis šildytis, kad tik nepasiduotume dėl rusų naftos ir anglių. Tai buvo didžiausias žmonių pasiaukojimas. Jie siekė būti laisvi ir sukurti laisvą valstybę. 

Tačiau ar buvo bent vienas atvejis, kai valdžia, ieškodama sprendimų, kreipėsi į žmones? Žinoma, vieningos nuomonės niekada nebus, tačiau pagaliau užsimezgęs dialogas, bendravimas būtų labai didelis laimėjimas. Deja, valdžios atstovai į tribūnas lipa arogantiškai diktuodami, kas esą turi būti padaryta.

- Tačiau valdžios atstovus renkame iš mūsų krašto žmonių. Kas jiems nutinka, užkopus į valdžios tribūną?

- Visada sakiau - jeigu nori pažinti žmogų, duok jam valdžią. Ją gavęs žmogus atsiskleidžia, koks jis yra iš tikro.

- Ar Jums nebuvo kilę minčių grįžti į politiką ir mėginti keisti padėtį savomis rankomis?

- Dar 1992-aisiais kandidatavau į Seimą, konkuravau su LDDP kandidatu, tačiau nebuvau išrinktas. Tada įkūriau advokatų kontorą, nes suprantu, kad valdžioje pabuvus ketverius metus gali tekti iš jos trauktis.

Kur dingo valstybinis mąstymas?

- Ne per seniausiai vykusio mitingo metu pažymėjote, kad valstybėje labai stinga patriotiškumo. Kaip suprantate patriotiškumą valstybės valdyme ir kokiose srityse jo labiausiai pasigendate?

- Dabartinis Seimas yra užverstas įvairiausiais klausimais, kurių dauguma yra valstybinės reikšmės. Tačiau kiekviena frakcija, partija ar Seimo narių grupė akivaizdžiai jaučia prievolę žerti kritiką, pasirodyti pranašesnė už kitas. Taip keliama sumaištis. Tačiau jei sprendžiami iš tiesų svarbūs klausimai, visos frakcijos pirmiausia turi būti už Lietuvą. Valstybės interesai turi būti aukščiau už bet kokią partinę platformą ar priklausomybę.

Kad valstybėje kas nors negerai, pajutome dar rengdami Būtingės naftos terminalo statybos projektą. Jis mums buvo gyvybiškai svarbus, kadangi tuomet buvome "pririšti prie vieno naftos vamzdžio". Tačiau kad ir kaip mums jo reikėjo, planavimas užtruko daug metų. Premjerai su sraigtasparniais skraidė virš statybai numatytos vietos, o priėmus sprendimą nukirsti kelias pušeles Melnragėje planavimas vėl prasidėdavo iš naujo. Netrukus buvome pakviesti į Estiją. Šios valstybės prezidentas mums pristatė naftos terminalą, kurį jie sugebėjo pastatyti greta Talino vos per kelerius metus, nes jiems jo taip pat gyvybiškai reikėjo. Štai kur yra valstybinis mąstymas.

- Ruošiamės statyti suskystintų dujų terminalą, o Seimas ką tik pritarė ir atominės jėgainės statybai. Ar nebaisu, kad vėl kelerius metus riesimės, kaip tąsyk dėl trijų pušelių?

- Keleri metai dar nedaug. Žinoma, valstybinės reikšmės objektus būtina planuoti labai atsakingai. Tačiau dabar situacija kitokia. Mūsų Nepriklausomybė dar niekada nebuvo tokia saugi. Esame Europos Sąjungos ir NATO nariai. Civilizuotų šalių susitarimais reikia tikėti. Juk anksčiau rusų naikintuvai mūsų oro erdvę skrosdavo be jokio leidimo, o dabar, kai turime NATO oro policiją, tokie incidentai liovėsi.

Sąjūdis buvo karys

- Britų apžvalgininkas Edwardas Lucasas interviu "Lietuvos žinioms" sakė, kad padėtis valstybėje nepasikeis, kol į politinę areną neįžengs jaunoji politikų karta. Ar pritariate tokiai nuomonei?

- Labai malonu, kad E.Lucasas mąsto lygiai taip pat, kaip ir aš. Nepriklausomybės pradžia buvo Sąjūdis. Jis mus vienijo ir mes buvome vieningi. Jis kovojo ir mus atvedė į Kovo 11-ąją. Galime didžiuotis, kad esame laisvi. Tačiau dabar turi ateiti specialistai, kurie valstybės pajėgumus plėtotų viduje. Daug vilčių dedu į tuos, kurie išvyksta į užsienį ir ten įgyja išsilavinimą. Tikiu, kad kai susidarys jų kritinė masė ir jie galės ateiti į valdžią, valstybę ant kojų sugebės pastatyti gana greitai. Labai tikėjau, kad mes visi tokie būsime, kad būsime vieningesni ir visus valstybei svarbius klausimus sugebėsime išspręsti itin greitai. Deja...

- Jūs, kaip žmogus, galintis pažvelgti į teisėtvarką iš vidaus, ar matote ten įsigalėjusių problemų?

- Teisės srityje visada viena pusė bus patenkinta, kita - ne, kadangi vieni bylą laimi, kiti pralaimi. Vis dėlto akivaizdu, kad padaryta klaidų. Kad ir dėl mergaitės Garliavoje. Esu pasisakęs prieš skubotą teismo sprendimo vykdymą. Ši situacija yra visiškas absurdas. Su žmogumi buvo pasielgta kaip su daiktu. Kita bėda - teismai, prokuratūra yra atėmę iš savęs teisę suklysti ir įsitikinę, kad viskas jų paliepimu yra beatodairiškai teisinga. Tačiau sprendimus priima gyvi žmonės. Jie mąsto, bet gali pasielgti klaidingai. Valstybėje turėtų būti atsižvelgiama ne tik į teisėtumą, bet ir į teisingumą. Teisingumas yra konstitucinė nuostata, tačiau pernelyg dažnai užmirštamas. 

Seimui reikia surimtėti

- Inteligentija, kultūros atstovai, Nepriklausomybės Akto signatarai visas viltis deda į artėjančius Seimo rinkimus. Ar tikite, kad po jų gali kas nors pasikeisti?

- Esame pripratę, kad po kiekvienų rinkimų ateina dar baisesnis Seimas. Todėl negaliu pasakyti, kad laukiu naujojo. Jeigu ir toliau bus tiek ginčijamasi dėl beprasmių dalykų kaip dabar, aišku, kad nieko gero nebus. Seimui labai linkėčiau konstruktyvumo ir labai tikiuosi, kad ateis jauni žmonės, kurie aklai nesistengs kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje, o dirbti valstybės naudai. 

- Prieš 22 metus, dėdamas parašą ant Nepriklausomybės Akto, galvojote apie kitokią Lietuvą?

- Svarbiausia, kad esame laisvi. Jeigu okupacijos metais problemas mums primesdavo kažkas kitas, dabar visos bėdos yra mūsų pačių ir tik mes nuspręsime, kaip su jomis susitvarkyti. Deja, kol kas jas sprendžiame ne visai tinkamai. Šiuo metu atsirandantys visuomeniniai judėjimai išreiškia žmonių nuomonę apie dabartinę padėtį. Seimas pagaliau turi surimtėti ir tapti institucija, pateisinančia Lietuvos žmonių lūkesčius. 

Tačiau padėjęs parašą ant Nepriklausomybės Akto niekada dėl to nesigailėjau ir nesigailėsiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"