Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Teisingumo ministerija per pusdienį pakeitė poziciją dėl asmenvardžių rašymo

 
2017 06 17 15:18
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Socialdemokratų deleguotos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vadovaujama ministerija šios savaitės pabaigoje per pusdienį pakeitė poziciją dėl Seime svarstomų asmenvardžių rašymo projektų, kurie atvertų kelią lenkų tautybės Lietuvos piliečiams pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis.

Penktadienio rytą ministerija įregistravo Vyriausybės išvados projektą dėl šių svarstomų įstatymų. Jame Ministrų kabinetui siūlyta nepritarti abiem parlamente svarstomiems įstatymų projektams. Prieš registruojant šį projektą teisingumo ministrė jį pasirašė.

Seime svarstomame liberaliajame įstatymo projekte dėl asmenvardžių yra numatyta galimybė Lietuvos lenkams užrašyti vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, jeigu būtų nelietuvišką pavardės variantą pagrindžiantis šaltinis. Jeigu būtų priimtos konservatyviosios pataisos, lenkų tautybės Lietuvos piliečiai asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis galėtų užrašyti papildomame paso puslapyje.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis buvo vienas iš liberaliojo projekto iniciatorių.

Penktadienį BNS pradėjus domėtis, kodėl siūloma neigiama išvada abiem projektams, Teisingumo ministerija išėmė išvados projektą iš teisės aktų registro.

Po dar kelių valandų ministerijos atstovai BNS pranešė registruosiantys išvados projektą, kuriame parlamente svarstomiems įstatymams būtų pritariama.

Pasak ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės Jolitos Sinkevičiūtės, naujas išvados projektas parengtas nusprendus „aukščiausiai ministerijos vadovybei“.

„Tokia nestandartiška išvada – tuos projektus reikia tobulinti, tačiau atsižvelgiame į jų svarbą“, – BNS sakė pareigūnė.

„Tikslui iš tiesų pritariame, tai yra Vyriausybės programoje. Žmonės turi turėti teisę į oficialią asmenvardžių rašybą“, – pridūrė ji.

Teisininkės teigimu, naujajame projekte, nepaisant pritarimo Seime svarstomiems įstatymams, siūloma juos iš esmės tobulinti, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą.

Abu šie motyvai buvo pagrindiniai, pirmajame Vyriausybės išvados projekte argumentuojant ir nepritarimą įstatymų projektams dėl asmenvardžių rašybos.

„Tai, ką jūs matėte (pirmajame projekte), kur nepritarti, tai būtų formaliąja teisine prasme visiškai gal ir teisinga, bet politine prasme neteisinga. Tai čia tikrai ne teisininkų sprendimas, bet labiau atspindintis Vyriausybės valią“, – sakė J.Sinkevičiūtė.

Konstitucinis Teismas 2014 metais paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose jo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Seime svarstomų įstatymo pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su w ar x, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet antrame dokumento puslapyje. Skundų autoriai nėra šiais sprendimais patenkinti.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"