TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisingumo ministras siūlo griežtinti valdininkų atsakomybę už klaidas (papildyta)

2012 06 11 13:42

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo išsamiau reglamentuoti tvarką, kad už valstybės klaidas sumokėtų jas padarę valdininkai.

Pasak ministro, nors teisės aktai ir šiuo metu numato visą mechanizmą dėl atsakomybės taikymo, valstybės tarnautojams padarius klaidą ne visuomet užtikrinama, kad galų gale jie už ją ir sumokėtų.

Teisingumo ministerijai išanalizavus esamą teisinį reguliavimą dėl valstybės institucijų, jų tarnautojų neteisėtų sprendimų ir sąžiningų asmenų interesų apsaugos, pasiūlymai tobulinti esamą sistemą pirmadienį pristatyti Vyriausybei.

Kaip pranešė Teisingumo ministerija, jei Ministrų kabinetas pritars minėtoms idėjoms, bus rengiami atitinkami teisės aktų projektai.

"Yra priimti tam tikri sprendimai, pagal kuriuos būtų galima pasiekti, kad ne mokesčių mokėtojai sumokėtų už valstybės tarnautojų padarytas klaidas, bet tie asmenys, kurie padarė jas. Tam reikalinga daug organizacinių priemonių - ir vadovų vertinimas, ir medžiagos rinkimas, ir įvertinimas pagal tai, ar iš tikrųjų yra imtasi priemonių išieškoti patirtą žalą", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė teisingumo ministras.

Pasak pranešimo, dabar valstybės tarnautojui priėmus netinkamus sprendimus ir dėl to padarius žalą, už ją atlygina valstybės institucija, kuri vėliau iš tarnautojo gali ją išsiieškoti. Jei valstybės tarnautojas klaidą padarė netyčia, iš jo gali būti reikalaujama atlyginti padarytą žalą išieškant ne daugiau nei devynių vidutinių mėnesių atlyginimo sumą. Tačiau jei pažeidimas padarytas tyčia, kaltas asmuo privalo atlyginti visus nuostolius.

"Deja, ne visuomet valstybės institucijos imasi veiksmų, kad atlyginta žala būtų išieškoma iš kaltų asmenų. Taip galiausiai už klaidas sumoka ne tie, kas jas padarė, o visi mokesčių mokėtojai. Siekiant išvengti tokių situacijų būtina numatyti, kad jei institucijų vadovai neužtikrins, jog tarnautojai tinkamai atsakytų už klaidas ir iš jų būtų išieškota padaryta žala, atsakyti už tai teks jiems patiems. Kaip tai bus įgyvendinama, institucijų vadovai privalės periodiškai atsiskaityti", - pranešime cituojamas R.Šimašius.

Anot jo, taip pat svarbu užtikrinti, kad už netinkamai priimtus tarnautojų sprendimus netektų nukentėti asmenims, kurie jais pasitikėjo, o galiausiai "liko kvailio vietoje", pavyzdžiui, institucija išdavė žmogui leidimą vykdyti ūkinę veiklą, o vėliau paaiškėja, kad leidimas negalioja, nes valstybės tarnautojas tai padarė neteisėtai.

Pasak pranešimo, tokiu atveju sąžiningam žmogui kreipusis į teismą turėtų būti atsakingai įvertinama, kas sukeltų mažiau žalos - dokumento panaikinimas ar palikimas galioti. Teisės aktai šiuo metu aiškiai neįtvirtina galimybės teismams palikti galioti neteisėtą sprendimą, tačiau jau kurį laiką teismų praktika formuojasi taip, kad kaskart sprendžiama, kas būtų teisingiau. Jei palikus neteisėtą dokumentą galioti tai sukeltų daugybę neigiamų pasekmių, jis privalo būti naikinamas, tačiau jei teisingiau būtų jį palikti galioti, turi būti priimtas toks sprendimas. Šią praktiką siūloma aiškiai įtvirtinti teisės aktuose.

R.Šimašiaus teigimu, numatoma įtvirtinti mažiau formalų požiūrį į pažeidimus.

"Siūloma pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymą pagal tą praktiką, kurią jau taiko administracinis teismas, kad nesusidarytų tokios situacijos, kaip yra buvę, kad, tarkime, asmuo atstato savo sudegusį tvartą ir vien tik dėlto, kad laiku nesikreipė leidimo, jisai tą tvartą turi išardyti, o paskui vėl gali ant tų pačių pamatų tokį patį pastatyti. Siekiama sudaryti galimybę tam tikrais atvejais, kaip niekam, įskaitant ir viešąjį interesą, tai nesukelia žalos, nenaikinti dėl procedūrinių formalių pažeidimų priimtų sprendimų, kai jie prieštaravo tam tikriems teisės aktams", - žurnalistams sakė ministras.

Jis taip pat siūlo įvesti naują taisyklę, kad neteisėtą sprendimą priėmus keliems asmenims nė vienas jų neišvengtų atsakomybės ir už tai proporcingai atsakytų, tai yra kiekvieno kalto asmens dalis atlyginant žalą būtų nustatoma proporcingai jų kompetencijos riboms, nustatytoms pareigybės aprašyme.

Taip būtų užtikrinta, kad atsakomybę prisiima visi, tačiau, pavyzdžiui, specialistui, kuris galbūt sprendė tik dėl vieno iš aspektų išduodant leidimą, neteks tokia pat atsakomybės dalis kaip, tarkime, galutinį sprendimą priėmusiam skyriaus vadovui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"