TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisininkai įžvelgia S.Stomos privatumo pažeidimą

2011 10 06 16:41

Pasimatymus slapta filmavusi, pokalbius įrašinėjusi ir trumpųjų žinučių turinį paviešinusi žiniasklaidos priemonė neabejotinai pažeidė parlamentaro Sauliaus Stomos privatumą, tad laidos kūrėjams tektų įrodyti, jog šis poelgis pateisinamas įstatymo ir teismų praktikos suformuotais kriterijais, be to, būtų vertinamas ir provokacinis laidos kūrėjų elgesys, sako teisininkai.

Komercinei televizijos laidai paviešinus S.Stomos pokalbius su mergina pasimatymuose, kur girdėti dviprasmiškos užuominos apie įdarbinimą, parlamentaras pranešė ketinąs kreiptis į teismą ir prokuratūrą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius sakė, kad analizuojant teisiškai, reikėtų įvertinti tokias svarbias aplinkybes kaip laidos kūrėjų tikslas, taikytų priemonių proporcingumas, galimas provokavimas.

"S.Stoma teisme lengvai įrodytų, kad buvo ribojamas jo privatumas. Tada įrodinėjimo našta persikelia laidos kūrėjams - jie turėtų įrodyti, rėmėsi įstatymu. Antra, jie turi įrodyti, kad buvo siekiama teisėto tikslo - paprastai, kalbant apie viešąjį asmenį, tai nesudėtinga, pavyzdžiui, ar teisėtai naudojami viešieji finansai. Toliau reikia įrodyti, kad buvo būtina tai daryti. Čia pagrindinis testas yra proporcingumo balansavimas - ar priemonė buvo proporcinga siekiamam tikslui", - BNS aiškino teisininkas.

Jo nuomone, turbūt svarstytinas būtų tik toks privatumo ribojimas, kuris galėtų atskleisti tariamą siūlymą įdarbinti už intymias paslaugas, jei taip iš tiesų buvo, nes kiti veiksmai vargu ar pateisinami.

Pasak H.Mickevičiaus, laidos autorių pozicijas sustiprina tai, kad daugiau yra leidžiama žiniasklaidos priemonei, o politiko privatumo ribos yra gerokai siauresnės, tačiau jų pozicijos susvyruotų įrodžius, kad S.Stoma buvo provokuojamas arba klaidinamas dėl jausmų - tokiu atveju kyla klausimas, ar naudojamos priemonės buvo proporcingas siekiamam tikslui ir ar atskleisti galimą piktnaudžiavimą įmanoma mažiau privatumą ribojančiiomis priemonėmis.

Žinoma advokatė, žiniasklaidos teisės ekspertė Liudvika Meškauskaitė sakė, kad akivaizdus privatumo pažeidimas buvo S.Stomos ir merginos pokalbių įrašymas nesant parlamentaro sutikimo, ir jis galėtų būti pateisinamas tik viešuoju interesu.

"Tai buvo privatus pokalbis, žmogus buvo apgautas. Bendra taisyklė, kad tokiu būdu rinkti informaciją ir ją transliuoti yra neteisėta. Bet nėra viskas juoda ar balta. Yra visuomenės interesas. Kiek tai liečia meilės reikalus, tai, be abejo, yra privatu. Bet kiek tai liečia Seimo reikalus ir įdarbinimą, yra akivaizdus visuomenės interesas", - sakė teisininkė.

"Vienašališkai negaliu pasakyti - tą turėtų nuspręsti teismas", - kalbėjo L.Meškauskaitė.

Ji laidos elgesį palygino su nusikalstamos veikos imitavimo modeliu, kai tik žmogui pačiam ieškant kažkokių kontaktų galima operatyvinė veikla. Šiuo atveju ji sakė matanti "grubią žurnalistų provokaciją".

"Su tokia blondine, apsinuoginusia, matyt, galime išprovokuoti tų vyrų. Aš asmeniškai nesu šalininkė tokių grubių provokacijų", - sakė L.Meškauskatie.

"Jeigu susirašinėjimą būtų pradėjęs ir iniciatyvą parodęs Seimo narys, tai manyčiau, kad viskas kaip ir aišku. Bet kadangi iniciatyva daugiau ėjo iš provokatorės pusės, tai vis dėlto yra aiškiai provokacinis momentas. Šis provokacinis elementas turėtų įtakos proporcingumo principui. Jeigu viešas asmuo pats daro pažeidimą, tai viena, bet kai tos panelės jį gundo ir provokuoja, tai yra kitas dalykas", - kalbėjo advokatė.

Anot L.Meškauskaitės, tokioje byloje būtų ieškoma atsakymo į klausimą, kiek šiuo atveju buvo viešojo intereso ir kiek smalsumo tenkinimo.

Civilinis kodeksas numato, kad informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Pagal įstatymą, privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai.

Kodekse įtvirtintas draudimas skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, "nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"