TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisininkė: internete verdantis psichologinis smurtas – netoleruotinas

2013 12 17 12:36
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Reikia užtikrinti žurnalistų teisę gauti informaciją, apsaugoti jos šaltinį, bet ne mažiau svarbu yra subalansuoti ir pačios žiniasklaidos atsakomybę, konferencijoje Seime antradienį kalbėjo žiniasklaidos ir teisės specialistai.

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Kultūros ministerijos organizuotoje konferencijoje dalyvavo akademinės bendruomenės atstovai, žurnalistai, leidėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Nesusitvarkoma net su užsakomąja žurnalistika

Žiniasklaidos teisės specialistė, Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė išskyrė du iššūkius žiniasklaidai: pirmas susijęs su atsakomybės subalansavimu, antras – su teisės į informaciją ir žodžio laisvės garantijomis. Jos įsitikinimu, reikia galiausiai rasti balansą tarp žiniasklaidos atsakomybės ir teisių, kurios turi būti garantuojamos.

„Man truputį liūdna, nes Lietuvoje apleidome savo pozicijas. Labai džiaugėmės, kai buvo priimti žiniasklaidos laivę numatantys teisės aktai. Bet kas buvo vėliau? Laisvę, matyt, gavome pernelyg lengvai, ir gyvenimas padiktavo, kad nemokame ja naudotis, nesugebėjome prisiimti socialinės ir teisinės atsakomybės“, – sakė L.Meškauskaitė.

Kaip ją subalansuoti? Kaltinimų dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka pastaruoju metu padaugėjo dvigubai. Teisininkė atkreipė dėmėsį, kad tai nėra tik žurnalistų problema. Pasak advokatės, pribrendo laikas dekriminalizuoti šmeižtą. Tačiau panaikinus baudžiamąją atsakomybę, visos problemos neišsispręs. „Turime didelę atsakomybę interneto žiniasklaidoje dėl komentarų, ten verda psichologinis smurtas. Bent jau komentatorių IP skelbti būtina. Anksčiau gal komentarai buvo juokų forma, bet dabar jau yra vien patyčios. Tokie dalykai neturi būti toleruojami“, – sakė advokatė.

Teisė gauti ir saugiai naudoti informaciją Lietuvoje taip pat nėra visiškai užtikrinama, įsitikinusi teisininkė. Pasak jos, tai aiškiausiai parodė garsioji naujienų agentūros BNS ir Specialiųjų tyrimų tarnybos istorija, bet ji tikrai nėra vienintelė tai parodanti.

Bėdų sukelia ir tai, kad teisinis žurnalistų statusas šalyje nėra aiškiai apibrėžtas. „Kas yra žurnalistas? Reikia sukurti tam tikrą registravimo sistemą, kad žmones, kurie savo pareigas atlieka profesionaliai, galima būtų identifikuoti. Kitaip paskęsime teisės aktuose“, – kalbėjo L.Meškauskaitė.

„Yra ir daugiau problemų. Ar kas nors bando kovoti su užsakomąja žurnalistika? Vieni teisės aktai tokią žurnalistiką lyg ir draudžia, kiti tai lyg ir pateisina. Kol šių dalykų nesutvarkysime, apie kokią žurnalistiką ir kokią žodžio laisvę galime kalbėti“, – konferencijos dalyvių klausė teisininkė.

Slapčiausia – Sveikatos apsaugos ministerija

Konferencijoje apie žurnalistų galimybes apginti teisę gauti informaciją papasakojo Europos humanitarinio universiteto dėstytojas Anatolijus Guliajevas. Žodžio laisvės standartai ir žurnalistų teisinė apsauga, pasak jo, Baltarusijoje realiai neveikia.

Žurnalistai, A.Guliajevo teigimu, pirmiausia susiduria su sunkumais gaunant informaciją. Baltarusijos Konstitucija numato tokią teisę, bet tai daugiau teorija nei praktika.

Valdžios institucijų galios šioje srityje įtvirtintos keliais teisės aktais, teigė A.Guliajevas. Tai 2009 metais priimtas prezidento įsakymas, ir valstybės tarnybos įstatymas. Šie teisės aktai numato normą, kad valstybinėse įmonėse, institucijose – kokių šioje šalyje yra dauguma – už informacijos teikimą yra atsakingi pavaduotojai, kurie dirba su ideologija.

Dar vienas įstatymas susijęs su valstybine paslaptimi: yra net 58 įstaigos, kurios gali suteikti informacijai slaptumo grifą. Tarp tų institicijų yra net ir Baltarusijos radijo ir televizijos komisija, Finansų ministerija. Iš esmės tai reiškia, kad jos gali neteikti informacijos apie tai, ką veikia.

Akreditacijų sistema yra tokia, kad tai daugiau yra suteikiama privilegija, o ne žurnalisto teisė akredituotis, sakė Europos humanitarinio universiteto dėstytojas. „Žurnalistai, kurie nesusiję sutartimi su konkrečia žiniasklaidos priemone, apskritai negali dirbti legaliai. Tai yra, nėra laisvųjų žurnalistų“, – pridūrė A.Guliajevas.

Jo teigimu, Baltarusijoje viešas interesas nėra apibrėžtas, dėl to jį ginti praktiškai nėra kaip. „Prie daugelio dalykų mes jau esame prirpatę, tiesio dirbame toliau. Paprašome informacijos, jos negauname, ir ieškome toliau“, – ironizavo konferencijos svečias. Pasak jo, sudarytame uždariausių šalies įnstitucijų,vertinant galimybes gauti informacijos, saraše pirmauja Sveikatos apsaugos ministerija, tuomet Žemės ūkio ministerija, po to – Valstybės saugumo komitetas ir Vidaus reikalų ministerija.

A.Guliajevas iliustravo, koks svarbus yra žurnalistų teisės gauti informaciją užtikrinimas, Černobylio elektrinės avarijos pavyzdžiu: tai, kad informacija nebuvo teikiama visuomenei, tragedijos mastus padidino itin smarkiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"