TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisinio rūbo skambiai idėjai nerado

2014 01 22 6:00

Seimo narių entuziazmas riboti Konstitucinio Teismo (KT) galias sprendžiant ekonominius ir finansinius klausimus pamažu blėsta. Nesiseka rasti formuluotės, kuri leistų idėją paversti kūnu.

Suerzintas KT sprendimo, kad per krizės įkarštį priimti įstatymų pakeitimai, kuriais vadovaujantis buvo sumažintos teisėjų ir valstybės tarnautojų algos, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Seimas dar pernai rudenį pagrasino uždrausiąs KT kištis į su biudžetu susijusias bylas. Kad Vyriausybės pečių ateityje neprislėgtų sunkiai pakeliama finansinė našta, būtent tada radosi idėja keisti Konstituciją.

Didžiausi tokios pataisos iniciatoriai buvo opoziciniai konservatoriai, pasišovę parengti atitinkamą projektą. Jiems pritarė ir kai kurie valdantieji, teigiantys, kad tvarkyti ekonomiką – ne teismų reikalas. Tačiau per keturis mėnesius ketinimų įvilkti į teisinį rūbą taip ir nepasisekė.

Baiminamasi reakcijos

Konservatorių šešėlinės vyriausybės teisingumo ministras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras pripažino, kad net po ilgų svarstymų ir diskusijų rasti teisinę formulę, kaip apriboti KT galimybes sprendžiant biudžeto klausimus, nepavyko. „Apriboti KT kompetenciją būtų labai problemiška, kiltų daug aistrų. Be to, tokį projektą būtų sunku priimti“, - LŽ sakė S.Šedbaras.

Tačiau kito būdo, jei norima siaurinti KT veiklos ribas, kaip keisti Konstituciją, nėra. „Savo doktrinoje KT nusistatė poziciją. Gal kiek atribotai, izoliuotai vertino valstybės ekonominę galią. Kita vertus, teismas ir nesiūlė tiesmukai įgyvendinti tą sprendimą, tik pateikė savo argumentus. Kartu suteikė galimybę ieškoti kitokio įgyvendinimo varianto“, - teigė konservatorius. Kad Vyriausybė, anot parlamentaro, pasirinko paprasčiausią kelią, - ne KT problema. Ar idėjos riboti KT galias svarstyti finansinius reikalus konservatoriai apskritai atsisako, S.Šedbaras tikino kol kas negalintis pasakyti. „Būdamas teisininkas negaliu siūlyti sunkiai įgyvendinamos formuluotės. Tai būtų nesolidu ir nekorektiška“, - sakė Seimo narys.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojo Jurgis Razma LŽ yra sakęs, kad dabar Konstitucijoje nėra konkrečios normos, kaip turėtų būti sprendžiami viso viešojo sektoriaus darbuotojų, taip pat ir teisėjų, atlyginimų klausimai. Jis mano, kad pagrindiniame šalies įstatyme turi būti fiksuota Seimo teisė šią sistemą koreguoti.

Turėtų bendradarbiauti

TS-LKD iniciatyva buvo priimtina ir valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Broniui Bradauskui. “Anksčiau nei konservatoriai esu sakęs, kad Konstituciją reikia sutvarkyti taip, kad valstybei vadovautų tie, kuriems priklauso – Seimas, prezidentas ir Vyriausybė, o ne teismai. Jei ekonomikai pradės diriguoti teismai, valstybės bankrotas neišvengiamas. Taip būti tikrai negali”, - LŽ yra sakęs socialdemokratas.

Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio nuomone, jei Seimas, Vyriausybė ir KT dažniau bendrautų, panašių problemų kiltų mažiau. Pasak jo, šiuo atveju teisūs ir teisėjai, ir politikai. Pirmi ieško socialiai teisingiausių sprendimų, tačiau jiems kartais sunku įvertinti tų sprendimų pasekmes. Tuo metu Vyriausybės atstovai ne visada sugeba teisėjams pateikti įtikinamus argumentus. “Ir vieni, ir kiti nori gero, bet dėl nesusikalbėjimo išeina kaip visada”, - LŽ sakė V.Gapšys. “Darbiečio” įsitikinimu, mėginti KT tramdyti įvairiais ribojimais - neperspektyvus kelias. “Nors po KT sprendimo dėl generalinio prokuroro atleidimo sakiau, kad tai - parlamento galių silpninimas, tačiau tikrai nenorėčiau švaistytis populistiniais pažadais dėl KT”, - teigė V.Gapšys.

Įvykdė sprendimą

KT pernai liepos 1-ąją pripažino, kad darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais buvo sumažintas neteisėtai, neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases. Nuo praėjusių metų spalio 1 dienos pareiginių algų koeficientai ir priedai buvo atkurti valstybės tarnautojams bei teisėjams. Nuo sausio 1 dienos atkurti politikų - Seimo narių, ministrų, merų ir jų pavaduotojų - atlyginimai. Padidėjo ir kai kurių valstybės pareigūnų - kontrolierių, inspektorių, įvairių komisijų pirmininkų bei narių, žvalgybos pareigūnų - algos, pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančių asmenų atlyginimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"