Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Teismas atmetė A. Kardanovskio skundą

 
2016 11 19 10:00
pixabay.com nuotrauka

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį atmetė už civilių asmenų trėmimą pokariu nuteisto sovietų Valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardytojo Aleksanderio Kardanovskio skundą.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota, o pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes. Nuosprendyje nuosekliai ištirti įrodymai, pateikta jų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

„Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, pasiremta ir tarptautinės bei nacionalinės teisės praktika analogiškose bylose“, – paskelbė teismas.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

A.Kardanovskis yra nuteistas dviejose trėmimų bylose.

Vilniuje gyvenantis 99 metų Rusijos pilietis liepą paskelbtu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas kalėti 6 metus, tačiau dėl sveikatos būklės nuo bausmės atleistas.

Nuteistasis skunde Apeliaciniam teismui teigė, kad nežinojo, jog Lietuva yra okupuota. Jis nesutiko su nuosprendžiu ir prašė jį panaikinti bei išteisinti. A.Kardanovskio manymu, nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – tyčia. Jis abejojo, ar galimas atbulinis įstatymo, Niurnbergo tribunolo statuto taikymas. Rusijos pilietis skundėsi, kad Šiaulių apygardos teismas jo tinkamai neišklausė, todėl Apeliaciniam teismui prie skundo dar pridėjo parodymus rusų ir lietuvių kalba.

A.Kardanovskis nuteistas už tai, kad, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros MGB tardymo dalies 2 skyriaus 1 poskyrio vyr. tardytoju ir vykdydamas Ministrų tarybos nutarimą dėl vadinamų buožių ištrėmimo iš Lietuvos, gavęs įskaitos bylą, 1949 metų kovo 5 dieną parengė ir savo parašu patvirtino šešių asmenų šeimos ištrėmimą. Šešių asmenų šeima (tėvai ir keturi vaikai) gyveno tuometinėje Šiaulių apskrityje, Lygumų valsčiuje, Vaigalių kaime. Po šios pažymos patvirtinimo šeima represinių struktūrų buvo sulaikyta ir nuvežta į geležinkelio ešaloną. 1949 metų kovo 25 dieną jie gyvuliniuose vagonuose iš Šiaulių geležinkelio stoties išvežti į Irkutsko sritį.

A.Kardanovskis ikiteisminio tyrimo metu kaltės taip pat nepripažino. Jis teigė, kad dėl šeimos trėmimo sprendimo nepriėmė, tik patikrino jų priklausomybę vadinamiesiems buožėms.

Šioje byloje liudytoju apklaustas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspertas. Jo vertinimu, keli A.Kardanovskio pasirašyti dokumentai tremties bylose yra išvados, o išvada reiškia, kad pareigūnas, susipažinęs su jam pateiktais tremties įskaitos bylos dokumentais, išsiaiškina, jog ji surinkti tinkamai ir nėra jokių kliūčių ištremti šitai šeimai.

Šiaulių apygardos teismas yra konstatavęs, kad nors A.Kardanovskis teigia 1949 metais negalėjęs suprasti, jog Lietuva buvo okupuota, buvęs įsitikinęs, kad pati Lietuva įstojo į Sovietų sąjungą, tačiau tai nepaneigia Baudžiamojo kodekso 102 straipsnyje įtvirtintos veikos objektyviojo požymio – Lietuvos okupacijos nagrinėjamoje byloje.

„Atkreiptinas dėmesys, kad ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo nuomonė dėl okupacijos nepasikeitė – jis žino, kad Lietuva savarankiškai buvo įstojusi į SSRS sudėtį, tuo neigdamas, kad sovietinė okupacija tęsėsi iki 1990 m. kovo 11 d., kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Nors kaltinamasis nepripažįsta, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, tačiau pripažįsta, jog trėmimo metu jos gyventojai patyrė masines represijas, pažeidžiančias žmogaus teises, tuo pat metu pateisindamas SSRS vykdytą politiką ir vertindamas kaip tokių veiksmų to laikmečio lemtą istorinę būtinybę“, – yra teigęs Šiaulių apygardos teismas.

Šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta viena iš ištremtos šeimos dukterų. Ji Šiaulių teismui pasakojo, kad iš tėvų buvo atimtas visas turtas: gyvuliai, namai, žemės. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ji susigrąžino žemę. Moteris sakė, kad A.Kardanovskiui atleidžia ir nereiškia jam civilinio ieškinio.

Šiemet birželį Aukščiausiasis Teismas atmetė A.Kardanovskio ir jo gynėjos skundus kitoje trėmimų byloje.

Šioje byloje vyrui taip pat skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis nuo jos atleistas dėl ligos. Tačiau jis turės atlyginti neturtinę žalą šešiems nukentėjusiems asmenims. Iš viso jam skirta sumokėti 69 tūkst. eurų – trims nukentėjusiems jis turės pervesti po 15 tūkst. eurų, kitiems – 10 tūkst., 8 tūkst. ir 6 tūkst. eurų.

Nors nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys savo parodymuose nurodė, kad A.Kardanovskio nepažįsta, kai kurie jo pavardę sužinojo tik pamatę archyvo medžiagą, tačiau jie visi patvirtino jų šeimų trėmimo faktą ir aplinkybes, paaiškino patirtą moralinę žalą, išgyvenimus.

Teismas konstatavo, kad rašytiniais bylos įrodymais neginčijamai įrodyta, jog ant penkiolikos išvadų dėl šeimų pasiuntimo į spec. trėmimą yra A.Kardanovskio parašai, patvirtinantys, kad šios šeimos ištremtinos.

Aukščiausiasis Teismas atmetė A.Kardanovskio teiginius, kad jis negalėjo suprasti, jog tremiami Lietuvos gyventojai. Teismas nustatė, kad nuo 1943 metų jis dirbo specialiojoje tarnyboje „Smerš“, kurios steigėjas – NKVD, o „Smerš“ paskirtis – neutralizuoti išdavikus, dezertyrus. Nuo 1946 metų A.Kardanovskis dirbo Lietuvos MGB tardymo skyriuje. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios tarnybos prisidėjo prie gyventojų represijų, o nuteistasis sąmoningai ir savanoriškai tarnavo sovietiniame saugume.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"