Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Teismas buvusį omonininką Vladimirą Razvodovą pripažino kaltu

 
2017 01 24 14:24
Pixabay.com nuotrauka

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį buvusį omonininką Vladimirą Razvodovą pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimą žmoniškumui. Jam skirta 12 laisvės atėmimo pataisos namuose.

Teismas skyrė tokią pačią bausmę, kokios prašė prokuratūra. Taip pat tenkinti nukentėjusiųjų ieškiniai.

2015 metais priimtas Vilniaus apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikintas.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo. Teisėja Sigita Bieliauskienė sakė, kad kaltinimas V.Razvodovui pasitvirtino tam tikrose dalyse.

Prokuratūra teigia, kad 1991 metų sausio – rugpjūčio mėnesiais buvo vykdoma agresija prieš Lietuvą, o V.Razvodovas ir Boleslavas Makutynovičius naudojo bauginimo ir teroro priemones prieš humanitarinės teisės saugomus asmenis. B.Makutynovičius pasiskelbė būrio vadu, omonininkai nežmoniškai elgėsi su civiliais asmenimis, naudojo bauginimo ir teroro priemones, užgauliai žemino jų orumą.

B.Makutynovičius yra miręs, jis mirė 2015 metų rudenį, jo byla nutraukta. Lietuva Rusijos Interpolo nacionaliniam biurui siuntė užklausas, taip pat kitoms Rusijos institucijoms, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Teismas liudytoja apklausė išteisintojo seserį, kuri gyvena Lietuvoje. Ji teigė, kad buvo gavusi pranešimą iš brolio giminaičių, kad jis mirė.

„Nepasitvirtinus duomenis apie B.Makutynovčiaus mirtį, byla gali būti atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“, – sakė teisėja S.Bieliauskienė.

Nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvadomis

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad šio teismo trijų teisėjų kolegija nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvadomis dėl buvusio omonininko Vladimiro Razvodovo išteisinimo byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Išteisinamasis nuosprendis pripažintas nepagrįstu.

„Byloje konstatuojama, kad V.Razvodovo kaltė pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį ir 103 straipsnius įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai. Nesutinkame su Vilniaus apygardos teismo išvadomis, pritariame prokuroro apeliacinio skundo argumentams dėl baudžiamojo įstatymo taikymo“, – sakė teisėja Sigita Bieliauskienė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas padarė klaidingą išvadą, kad tarptautinėje teisėje padėtis prieš karą, karas arba ginkluotas konfliktas buvo laikomi nusikaltimų žmoniškumui sąlyga – Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamos tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis nusikaltimus (BK 100 straipsnis) galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų padaryti padėties prieš karą, karo, ginkluoto konflikto sąlygomis.

Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, dar 1968 metų lapkričio 26 dienos Konvencijoje dėl senaties netaikymo už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui buvo iš dalies pakeisti nusikaltimo žmoniškumui požymiai, nustatant, kad nusikaltimams žmoniškumui (kaip jie apibrėžti Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statute) nesvarbu, ar jie padaryti karo, ar taikos metu.

„Taigi nusikaltimai žmoniškumui būtent tokia samprata (t. y. nesiejant juos su karo nusikaltimais, karine ar prieškarine padėtimi) buvo perkelti ir į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą“, – rašoma teismo pranešime.

Pasak teismo, siekiant įrodyti, kad buvo padaryti nusikaltimai žmoniškumui, nėra reikalaujama įrodyti padėties prieš karą, karinės padėties ar ginkluoto konflikto.

Apeliacinis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas agresijos sampratą aiškino iš dalies klaidingai. Jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad agresijos samprata nėra susiformavusi tarptautinėje teisėje.

„Agresijos samprata išskiriama iš 1974 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl agresijos apibrėžimo“. Vėliau Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja dar keletą kartų patvirtino agresijos apibrėžtį“, – teigia teismas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, kad situacija, kai 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtas Lietuvos suverenitetas, tačiau 1991 m. Lietuvoje vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos ir SSRS VRM kariuomenės padaliniai, kurie vykdė karines operacijas, per kurias buvo naudojamos bauginimo ir teroro priemonės, turėtų būti vertinama kaip SSRS agresija prieš Lietuvą ir SSRS sukeltas ginkluotas konfliktas su atkurta Lietuvos valstybe.

„Tokia būklė turi 1949 m. Ženevos konvencijų 2 straipsnyje nurodytos dalinės okupacijos požymių, kuri yra jų taikymo sąlyga“, – paskelbė teismas.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną, tačiau gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Omoninikai nedalyvavo teismo procese

Abu omonininkai nė karto nedalyvavo Lietuvoje vykusiame procese, jų interesams atstovavo valstybės skirti advokatai. Kaltinamieji neieškojo ryšių su gynėjais, nesidomėjo procesu.

Kaltinamajame akte teigiama, kad B.Makutynovičius 1991 metais rėmė Rusijos agresiją prieš Lietuvą. Jis, kaip teigė kaltintojai, siekė sutrikdyti valstybinių institucijų veiklą, įsakė būrio nariams panaudoti teroro ir bauginimo priemones prieš įvairius nepriklausomos Lietuvos pareigūnus. Omonininkai užpuldavo pareigūnus, policininkus, iš jų atimdavo tarnybinius ginklus, asmeninius daiktus, neteisėtai sulaikydavo ir pristatydavo į užgrobtą tuometinės Lietuvos policijos akademijos pastatą.

Byloje rašoma, kad sovietų politiką palikantys omonininkai pareikalavo, kad Lietuvos pareigūnai uždaryti postą, nupjovė telefono laidus nuplėšė ir padegė Lietuvos vėliavą, sunaikino posto tarnybines patalpas, muitininkams ir pasieniečiams atliko neteisėtai kratas, užvaldė pareigūnų daiktus.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"