TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teismas dalija indulgencijas valdininkams

2010 12 02 0:00
Administracinių teismų sprendimais Lietuvoje įtvirtintos ydingos taisyklės dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų labiausiai nudžiugino skandalingai aukštų pareigų netekusius buvusius valdininkus (iš kairės) Saulių Spėčių, Saulių Trečekauską ir Vaclovą Volkovą.
LŽ archyvo ir Piotro Romančiko (ELTA) nuotraukos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais Lietuvoje įtvirtinta ydinga taisyklė, kad nusižengęs valdininkas negali būti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimu pripažintas pažeidusiu etiką, jeigu iki svarstymo komisijoje jis buvo atleistas iš darbo. Tokia tvarka sėkmingai pasinaudojo keli skandalingai aukštų pareigų netekę valdininkai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo lapkričio 25-osios sprendimas dėl Sauliaus Trečekausko liudija, jog Lietuvos administraciniai teismai tvirtai stojo etiką pažeidusių valdininkų pusėn. Teismas nusprendė, kad ne buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas S.Trečekauskas, darbo metu atstovavęs žmonai teismuose, nusižengė etikai, o VTEK pažeidė procedūras tirdama jo veiklą, kai S.Trečekauskas buvo atleistas iš pareigų.

Teismas patenkino S.Trečekausko skundą ir panaikino VTEK sprendimą. Jis nusprendė, kad komisija viršijo savo įgaliojimus, šių metų liepos 1-ąją paskelbusi sprendimą dėl pareigūno, kuris jau nebedirba valstybės tarnyboje, veiksmų. S.Trečekauskas iš valstybės tarnybos buvo atleistas 2009-ųjų liepos 21 dieną. Po metų etikos sargai nustatė, kad S.Trečekauskas, ne mažiau kaip šešis kartus gynęs sutuoktinės interesus Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, pažeidė etiką. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas draudžia tai daryti.

Po VTEK sprendimo S.Trečekausko reputacija nebebuvo laikoma nepriekaištinga, todėl jam apribota galimybė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Išėjęs iš VMI S.Trečekauskas įsidarbino Arūno Armalio įsteigtoje bendrovėje "Opinio.lt" - tapo viešųjų ryšių specialistu. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nepanaikins apygardos teismo sprendimo, S.Trečekauskas, nors ir sprendė šeimos problemas teismuose būdamas vienas įtakingiausių Lietuvos valdininkų, galės be kliūčių sugrįžti į valstybės tarnybą.

Advokatai iš LVAT

Etikos komisija neabejotinai ketina skųsti šią nutartį, bet mažai tikėtina, jog LVAT panaikins apygardos teismo sprendimą. LVAT nuo 2005 metų laikosi nuostatos, kad VTEK neturi reikiamų įgaliojimų vertinti asmenų, kurie nebedirba valstybės tarnyboje, veiksmų tuo metu, kai jie dar buvo valstybės tarnautojai.

Toks požiūris susiformavo LVAT vadovaujant Virgilijui Valančiui ir nepakito teismo vairą perėmus Ričardui Piličiauskui. Nors etikos komisija visiškai nesutinka su nusižengusiems valdininkams patogia aukščiausios administracinių teismų instancijos pozicija ir argumentuotai jai prieštarauja, VTEK argumentai lieka neišklausyti. 2008 metų vasario 1-ąją išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nėra tokių nuostatų, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai įgaliotų VTEK kontroliuoti, kaip šio įstatymo reikalavimų laikosi asmenys, nebedirbantys valstybės tarnyboje. Komisijos narių nuomone, tokia nutartimi LVAT susiaurino VTEK veiklos ribas ir sudarė galimybę nusižengusiems valstybės tarnautojams išsisukti nuo bausmės, o po neilgos pertraukos ir sugrįžti į valstybės tarnybą.

"LVAT aukščiausiu lygiu suformulavo praktiką, kad komisija neturi teisės vertinti iš valstybės tarnybos atleisto asmens etikos, - piktinosi VTEK pirmininkas Remigijus Rekerta. - S.Trečekausko byla dar kartą tai parodė. Dabar šis asmuo galės darbintis valstybės tarnyboje kaip nepriekaištingos reputacijos darbuotojas. Vertinant pažodžiui LVAT išaiškinimą, kyla klausimas, kaip atlikti tyrimus dėl valstybės tarnautojams keliamo reikalavimo metus nedirbti įmonėse, susijusiose su ankstesnėmis pareigomis? Dėl tokio LVAT išaiškinimo faktiškai negali būti taikoma pusė įstatymo. Žlunga visa sistema."

Po pauzės - į tarnybą

Manipuliavimo atleidimo ir priėmimo į darbą terminais schema puikiai atskleidžiama Vaclovo Volkovo, Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje, byloje. Tuometis ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas 2008-ųjų liepos 23 dienos nutarimu paskyrė V.Volkovą antrai kadencijai dirbti Vyriausybės atstovu. Paskyrė praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kai jis laimėjo konkursą.

Per tuos keturis mėnesius V.Volkovas, padedamas teismų, sugebėjo išsivalyti savo reputaciją, kurią suteršė dirbdamas Šiaulių meru.

Pasak VTEK atstovo Juozo Sinkevičiaus, V.Volkovas laimėjęs konkursą ir antrą kartą turėjęs tapti Vyriausybės atstovu, susisiekė su partijos kolega socialdemokratu G.Kirkilu ir paprašė kol kas neskirti jo į valstybės tarnybą. V.Volkovas nuo balandžio 2-osios, kai baigėsi jo pirmoji kadencija, buvo bedarbis, o apskritis neturėjo Vyriausybės atstovo.

2008 metų balandžio 10-ąją Etikos komisijai paskelbus nepalankų V.Volkovui nutarimą, kad būdamas Šiaulių miesto meru jis nevykdė prievolės vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, būsimasis valstybės tarnautojas šį sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VTEK sprendimą argumentuodamas, kad jis buvo priimtas tada, kai V.Volkovas nebedirbo valstybės tarnyboje. Praėjus 5 dienoms, kai teismas paskelbė nutartį, G.Kirkilas paskyrė šį asmenį Vyriausybės atstovu antrai kadencijai.

Teismų procesas dėl V.Volkovo vyksta jau trečius metus, dabar jis įstrigęs LVAT. Etikos komisija, siekdama aiškumo vertinant valstybės tarnautojų veiklą pasibaigus jų kadencijai, ne kartą kreipėsi į LVAT pirmininką R.Piličiauską, kad būtų sudaryta išplėstinė kolegija V.Volkovo bylai nagrinėti. Tokia kolegija galėtų suformuoti teismų praktiką, kuria būtų privalu remtis priimant panašius sprendimus. Tačiau R.Piličiauskas, apeliuodamas į teisėjų nepriklausomumą, išplėstinės kolegijos nesudaro.

Teismo pančiai

Tokia situacija, kai teismai riboja VTEK veiklą, itin apmaudi žinant, kad specialiosios tarnybos ir prokuratūros vengia tirti valdininkų elgesį teisindamosi įrodymų stoka. Pastaraisiais metais VTEK buvo vienintelė įstaiga, vertinusi valdininkų veiksmus iš etikos pozicijų ir vienintelė vertusi juos visuomenės interesais rūpintis labiau nei asmeniniais.

Tačiau LVAT kryptingai menkina komisijos galias. Jis ne vien riboja VTEK veiklos sritį, bet ir kelia nerealius reikalavimus pateikti įrodymus, kuriuos gali surinkti tik ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos.

Fantastiškas sumas susižėrusio Sauliaus Spėčiaus byla - viena tokių, kurioje LVAT surado argumentų, itin palankių įžūliai iš valstybės sugebėjusiam pasipelnyti valstybės tarnautojui. 2008-ųjų spalį VTEK pripažino, jog buvęs premjero patarėjas S.Spėčius, tų pačių metų gegužės 20-ąją nutraukęs valstybės tarnybos santykius ir tą pačią dieną įsidarbinęs bendrovės "Leo LT" valdybos nariu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Nebuvo praėjęs vienų metų terminas nustojus jam eiti valstybės tarnyboje pareigas, susijusias su bendrovės "Leo LT" steigimo proceso ir kitų klausimų sprendimu bei priežiūra.

S.Spėčius apskundė VTEK sprendimą. Nuo to laiko Vilniaus apygardos teismas ir LVAT jau priėmė po dvi nutartis. Vilniaus apygardos teismas abu kartus atsižvelgė į Etikos komisijos argumentus, kad S.Spėčius negalėjo įsidarbinti "Leo LT" valdybos nariu, nes jo tarnybinės funkcijos iki pat išėjimo iš valstybės tarnybos dienos buvo susijusios su šios bendrovės steigimo proceso ir kitų klausimų, susijusių su "Leo LT", sprendimu bei priežiūra.

Etikos sargų nuomone, pasinaudoti valstybės tarnybos teikiamomis galimybėmis asmeniniais tikslais galima ir steigiant bendrovę. Šiuo atveju buvo steigiama nacionalinio investuotojo mišraus - valstybinio ir privataus - kapitalo bendrovė. Tai suteikė dideles galimybes S.Spėčiui, rengusiam bendrovės steigimo esmines nuostatas ir aktyviai dalyvavusiam steigimo procese, užsitikrinti keliskart geriau mokamą darbą. Taip ir atsitiko - dirbdamas "Leo LT" S.Spėčius gavo penkiskart didesnį atlyginimą nei valstybės tarnyboje, jam pasitraukus iš valdybos buvo išmokėta 270 tūkst. litų kompensacija.

Tuo metu LVAT teisėjai dviem savo nutartimis (antroji priimta šių metų lapkričio 15-ąją) grąžino bylą pirmos instancijos teismui, kad šis nustatytų S.Spėčiaus tarnybos tiesiogines sąsajas su "Leo LT" veiklos priežiūra ar kontrole.

Galima pamanyti, jog teismas priima tokias nutartis turėdamas konkretų tikslą - išteisinti S.Spėčių. Teisėjai puikiai žino, kad komisija nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir negali pateikti iš jos prašomų įrodymų. O jų nepateikus S.Spėčiaus reputacija greičiausiai bus pripažinta nesuteršta, nors buvusio premjero patarėjo ir "Leo LT" sąsajos - akivaizdžios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"