Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Teismas „įšaldė“ socialinių mokslų projektų finansavimą

 
2017 02 19 10:45
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo nariui Stasiui Šedbarui apskundus Lietuvos mokslo tarnybos sprendimą padidinti reikalavimus socialinių mokslų srities projektams, įstrigo paraiškų vertinimas ir finansavimo skyrimas mokslininkams.

S.Šedbaras į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi dėl Lietuvos mokslo tarybos nustatyto reikalavimo projektų vadovams skelbti publikacijas nurodytose prestižinėse duomenų bazėse.

Teismas, sausio pabaigoje priėmęs nagrinėti skundą, parlamentaro prašymu Mokslo tarybai uždraudė atlikti konkurse pateiktų socialinių mokslų srities paraiškų vertinimą. Teismo atstovė Neringa Lukoševičienė BNS nurodė, kad posėdžio data dar nėra paskirta, jo gali tekti laukti kelis mėnesius – mažiausiai tiek nusikels ir projektų vertinimas.

„Preliminariai įvertinus gautų bylų skaičių ir norminių administracinių bylų nagrinėjimo terminus, tikėtina, kad ši byla LVAT būtų nagrinėjama gegužės mėnesį“, – teigė N.Lukoševičienė.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Dainius Haroldas Pauža BNS sakė, kad teismo sprendimas stabdyti paraiškų vertinimą paveiks ir tuos mokslininkus, kurie neturėjo pretenzijų dėl reikalavimų.

„Man atrodo, visi puikiai supranta susidariusią situaciją, ir teismo sprendimo nevertintini, mes jį, aišku, šventai vykdysime. Baigėsi paraiškų priėmimas, matysime realybę ir kažkiek nusikels. Bėda ta, kad praktiškai tai teisininkai mokslininkai kreipėsi į teismą, bet yra daugybė kitų socialinių mokslų – ir ekonomika, ir psichologija, ir kiti mokslai, kurių irgi dabar nebus galima vertinti iki atskiro sprendimo“, – aiškino D.H.Pauža.

Anot jo, reikalavimui dėl tarptautiško labiausiai priešinasi teisininkai.

„Motyvuojama tuo, kad Latvijos teisė, Lenkijos teisė, Lietuvos teisė yra skirtingos, bet vienas dalykas yra mokslas, moksliniai tyrimai, o kitas dalykas yra teisė. Tai kartais sumaišoma“, – dėstė D.H.Pauža.

Anot jo, jeigu teismas nuspręs, kad Mokslo taryba pažeidė kokius nors teisės aktus, bus skelbiamas naujas konkursas.

„Bet gal teismas pripažins, kad visi mokslininkai turi orientuotis į pasaulinį lygį. Mokslas negali būti labai vietinis. Yra ir gamtininkai, kurie tyrinėja tik vietos vertybes, gali būti ir technologai, kurie sprendžia vietines technologines problemas, bet dėl to niekas nekelia klausimų. Mokslas arba yra, arba nėra, jis negali būti kažkoks tautinis. Būna lokalių dalykų, bet viskas susideda iš pavyzdžių, iš atvejų, jei plačiau matai ir pateiki, tai ir tie pasauliniai žurnalai spausdina“, – dėstė D.H.Pauža.

S.Šedbaras skunde teismui aiškino, jog sklaidos reikalavimai buvo pernelyg suabsoliutinti, apribotos galimybės mokslininkams, reikšmingų mokslinių straipsnių paskelbusių kituose leidiniuose ar kitais mokslo bendruomenei pripažįstamais būdais.

„Neatmetant mokslo tarptautiškumo reikšmės, pastebėtina, kad šiuo metu kontinentinės teisės tradicijos mokslas Web of Science ar SCOPUS nėra proporcingai reprezentuojamas, palyginti su fizinių ar kitų socialinių mokslų kryptimis, tėra vos keletas žurnalų, kurių tematika tik iš dalies gali būti siejama su teisės mokslu. Dėl tokių objektyvių priežasčių Lietuvos teisės mokslas, kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisės tradicijos valstybių pirmtakių, pavyzdžiui, Vokietijos, Prancūzijos, yra reprezentuojamos tarptautiniu mastu panaudojant kitus kanalus, o ne Web of Science ar SCOPUS, todėl, sprendžiant dėl teisės krypties mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo ir konkursų sąlygų diferencijavimo, būtina į šias aplinkybes atitinkamai atsižvelgti, pripažįstant, kad socialinių mokslų teisės krypties mokslinių tyrimų objektas lemia publikavimosi specifiką, artimą humanitarinių mokslų publikavimosi problematikai“, – teigia S.Šedbaras.

Vilniaus universiteto (VU) atstovai Lietuvos mokslo tarybos reikalavimus vadina diskriminaciniais.

„Akivaizdu, kad Lietuvo mokslo tarybos nustatyti reikalavimai objektyviai negali būti įgyvendinti labai plačioje Lietuvos socialinių mokslų srityje, todėl šie mokslininkai akivaizdžiai diskriminuojami. Tokie reikalavimai turėtų būti pakeisti“, – teigia VU Teisės fakulteto profesorius habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius.

VU Filosofijos fakulteto docentas daktaras Antanas Kairys pabrėžė, kad labai stipri orientacija į užsienio publikacijas turės neigiamą poveikį – Lietuvai itin aktualios, bet vietinės reikšmės temos bus tiesiog ignoruojamos mokslininkų, nes jų tirti nebeapsimokės – tarptautinių publikacijų tokiomis temomis neparengsi, o vietinės pagal naujus vertinimo kriterijus jokios vertės nebeturi.

„Be to, socialiniuose moksluose tyrimai paprastai trunka kelerius metus – planavimas, duomenų surinkimas, analizė. Kai taip staigiai, nesuteikiant pakankamo pereinamojo laikotarpio, keičiami reikalavimai, didelė dalis tyrėjų atsiduria keistoje situacijoje – vykdo tyrimus, kurie, anot naujų reikalavimų, yra beverčiai. Ir negali gauti finansavimo naujiems tyrimams, nes iki šiol tos pačios Mokslo tarybos finansuotų tyrimų pagrindu parengtos publikacijos yra bevertės“, – teigė jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"