TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teismas lauks tik pasveikusio V.Uspaskicho

2013 03 18 4:40
S.Verseckas užsiminė, kad viena realiausių galimybių, norint toliau tęsti teismo procesą, yra bylos išskyrimas. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Sveikatos sutrikimais pastaruoju metu besiskundžiantis ir teismo posėdžius dėl to praleidžiantis "darbiečių" lyderis Viktoras Uspaskichas kelia abejonių kaltinimus jam pateikusiam prokurorui.  Tačiau teismui tęsti bylos nagrinėjimą be sergančio kaltinamojo šiuo metu nėra galimybių.

Lietuvos teismų praktikoje kol kas žinomas vienintelis ir precedento neturintis atvejis, kai dėl blogos sveikatos kaltinamasis teismo posėdžiuose dalyvavo per teletiltą. Tai vyko daugiau nei prieš dešimtmetį, kai buvo teisiamas žydų genocidu Antrojo pasaulinio karo metais kaltintas Aleksandras Lileikis. Seimas tąsyk priėmė net papildomas Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisas, kad dėl sveikatos būklės negalinčių dalyvauti teismo posėdžiuose genocidu ir karo nusikaltimais kaltinamų asmenų bylų nagrinėjimas teisme galėtų vykti ir teisiamiesiems nedalyvaujant teismo posėdžių salėje. Ši nuostata galiojo iki 2002 metų, kai buvo priimtas naujasis BPK.

Teisininkai pripažįsta, kad kaltinamųjų sveikatos sutrikimai neretai sutrukdo teismo darbą. Tačiau įstatymai nenumato galimybių, kad kaltinamajam sergant ir nedalyvaujant posėdyje teismas galėtų tęsti bylos nagrinėjimą, o šiandienėje teismų praktikoje kaltinamojo apklausa per teletiltą - neįmanoma.

Svarsto bylas išskirti

Valstybės kaltinimą vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje palaikantis Saulius Verseckas praėjusią savaitę po neįvykusio teismo posėdžio, kai dėl ligos Vilniaus apygardos teisme vėl nepasirodė V.Uspaskichas, prabilo apie galimybę išskirti bylas. Jo teigimu, jei kaltinamojo sveikatos negalavimo atvejai kartosis ar pateikus medikų išvadas paaiškės, kad jie yra gana rimti ir gali ilgam sutrukdyti teismo procesą, galėtų būti svarstoma V.Uspaskicho bylą išskirti kaip atskirą.

"Tuomet teismas galėtų nagrinėti bylą toliau prieš kitus kaltinamuosius, o jo (V.Uspaskicho - aut.) atžvilgiu byla būtų nagrinėjama tuomet, kai jis pasveiktų", - LŽ sakė prokuroras.

S.Versecko teigimu, bylų išskyrimas proceso neapsunkintų, nes įrodymų tyrimas byloje jau baigtas. Įrodymų tyrimo stadijoje beliko kaltinamųjų apklausos ir baigiamosios kalbos. Pagal naujus prokuratūros pateiktus kaltinimus dėl sukčiavimo senatis šioje baudžiamojoje byloje sueitų 2016 metais.

Teletilto nebeliko

S.Verseckas prisimena vienintelį tokį atvejį, kai dėl sveikatos būklės žydų genocidu kaltintas A.Lileikis nedalyvavo teismo posėdžiuose, bet buvo prisijungęs prie tiesioginio teletilto. "Buvo labai savotiškas vaizdas, kai kaltinamųjų suole sėdėjo ne žmogus, o televizorius", - sakė jis.

Galimybė kaltinamajam teismo posėdyje dalyvauti per teletiltą, pasak jo, buvo numatyta buvusiame BPK. "Iš principo dabar yra numatytas vienintelis variantas, kai byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, t. y. kai jis yra ne Lietuvoje ir nėra galimybių užtikrinti jo atvykimo į procesą", - LŽ sakė prokuroras. Pasak S.Versecko, jeigu liga ilgalaikė, dėl kaltinamojo sveikatos būklės ekspertai turėtų pateikti teismui atitinkamą įvertinimą nustatydami, kiek laiko gali trukti gijimas. "Jeigu liga išgydoma, procesas gali vykti tik kaltinamajam pasveikus", - teigė prokuroras.

Kaltinamieji apklausiami tiesiogiai

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorius Raimundas Jurka pažymi, kad bylos išskyrimas - viena realiausių galimybių norint toliau tęsti teismo procesą, kai vienas iš kelių kaltinamųjų suserga lėtine liga. "Tokią galimybę įstatymas numato, bet teismas turi labai gerai motyvuoti ir detaliai paaiškinti, kokia bus grėsmė, jeigu toliau bus laukiama, kol žmogus (kaltinamasis - aut.) pasveiks", - LŽ aiškino jis.

Nuotoliniu būdu ar per teletiltą dalyvauti teismo posėdžiuose, pasak R.Jurkos, teorinės galimybės numatomos. "Iš principo tai tikrai įmanoma, ypač kai būna nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos, jei jie gyvena užsienyje ir negali atvykti. Tačiau dėl kaltinamojo apklausos naudojantis teletiltu drįsčiau abejoti, nes taikomas principas, kad kaltinamasis privalo dalyvauti teismo posėdyje, ir jo apklausa turi vykti tiesiogiai", - tvirtino jis. Įstatymas, pasak teisininko, taip pat numato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. "Taigi pagal mūsų suformuotą teisminę praktiką nemanau, kad būtų galima grįsti nuosprendį įrodymais, netiesiogiai apklausiant kaltinamąjį. Man kiltų abejonių dėl tokio leistinumo ir galimybės taikymo", - teigė MRU profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"