Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Teismas nepraranda vilties apklausti Michailą Gorbačiovą

 
2017 01 13 13:17
1991-ųjų sausis Vilniuje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas nepraranda vilties liudytoju apklausti buvusį Sovietų sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą – jam išsiųsti trys šaukimai.

Tuo metu Generalinė prokuratūra ir kriminalinė policija toliau renka papildomą informaciją ir tikslina įtariamųjų duomenis Sausio 13-osios ikiteisminiame tyrime, atskirtame 2014 metų rudenį iš baudžiamosios bylos, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Minėtame atskirtame tyrime įtariamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų šiuo metu pripažinti 9 Rusijos piliečiai, kuriems tikslinami įtarimai, o kitų 74 asmenų atžvilgiu renkama papildoma informacija.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismui perduota daugiau nei 60 asmenų, išskyrus du asmenis, visi kiti teisiami už akių. Byla nagrinėjama jau metus. Šiuo metu vyksta nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos apklausos.

Nors teismas trimis būdais – elektroniniu, įprastiniu paštu ir per Teisingumo ministeriją išsiuntė šaukimus – M.Gorbačiovo atstovai tikina nieko negavę.

Michailas Gorbačiovas /AFP/Scanpix nuotrauka

M.Gorbačiovo fondo Maskvoje ir jo asmeninis atstovas spaudai Vladimiras Poliakovas BNS sakė, kad buvęs Sovietų sąjungos vadovas nėra gavęs jokio šaukimo į apklausą.

„Oficialių užklausų dėl atvykimo į apklausą nebuvo“, – BNS sakė V.Poliakovas.

Pasak jo, kol nėra gautas joks šaukimas, M.Gorbačiovas nevertina savo galimybių atvykti į apklausas.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį išsiuntė šaukimus M.Gorbačiovui dėl apklausos.

„Ir elektroninis, ir paprastas paštas vienu metu, beveik tą pačią dieną į visas vietas buvo išsiųstas“, – BNS sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Pernai gruodžio 12 dieną teismas išsiuntė šaukimą į M.Gorbačiovo fondą. Šiame šaukime M.Gorbačiovui nurodytos visos suplanuotos posėdžių datos, teismas nurodė, kad sutinka surengti vaizdo konferenciją šio liudytojo apklausai.

Kadangi teismo siųstas laiškas negrįžo, teismas sprendžia, kad jis pasiekė adresatą. Elektroninio pašto sistema paprastai greitai siuntėjui praneša, kad nepavyko pristatyti elektroninio laiško dėl netikslaus, klaidingo adreso ir t.t.

„Baudžiamosiose bylose didelės tokios praktikos (dėl šaukimų elektroniniu paštu – BNS) nėra, bet teismas bando išnaudoti ir išnaudoja visas galimybes M.Gorbačiovo apklausai“ ,– BNS sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Dar viena, trečias šaukimas M.Gorbačiovui, išsiųstas per Teisingumo ministeriją.

Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius BNS sakė, kad praeitą penktadienį, sausio 6 dieną, ministerija Rusijos Teisingumo ministerijai išsiuntė dokumentus, kuriais M.Gorbačiovas kviečiamas liudyti. Atsakymas iš Rusijos kol kas nėra gautas.

„Lietuvoje jau yra elektroninės bylos, ypač civilinės. Rengiamos vaizdo konferencijoje, galime naudotis „Facebooku“ ir skypu. 21 amžiuje visuotinės elektronikos amžiuje kodėl nesutikti atsakyti į klausimus vaizdo konferencijoje?“, – sakė teisėja A.K.Macevičienė.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus pernai yra viešai pareiškęs, kad Lietuvos teismai Europos Sąjungoje (ES) pirmauja pagal sprendimų viešinimą, elektroninių technologijų diegimą, bylų skirstymo skaidrumą, bendros informacijos apie teismus prieinamumą, bylų nagrinėjimo terminus bei komunikacijos su žiniasklaida būdus.

Šaukime teismas netgi paprašė 85 metų M.Gorbačiovo nurodyti asmenį, su kuriuo galima būtų palaikyti ryšį dėl nuotolinės apklausos.

Teismo šaukime taip pat rašoma, kad M.Gorbačiovo pavardę posėdžiuose minėjo kiti liudytojai, todėl jo prašoma papasakoti, ką jis žino apie minėtų įvykių aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas pernai spalį nusprendė M.Gorbačiovą apklausti liudytoju. Prašymą apklausti buvusį Sovietų sąjungos lyderį pateikė per kruvinuosius Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis ir jo advokatas.

Buvęs sovietų specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadovas kaltinamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas pernai rugpjūčio pabaigoje būdamas Maskvoje pareiškė, kad kruvinieji Sausio 13-osios įvykiai negalėjo vykti be M.Gorbačiovo žinios.

„Kiek kartų dalyvavau gesinant gaisrus, pradedant Kalnų Karabachu, Dušanbė, Baku, Tbilisiu ir baigiant Vilniumi, sakyti, kad mes atskridome į Vilnių patys, kad mums niekas nedavė įsakymo... To būti negali! Mūsų būriui galėjo vadovauti tik KGB vadovas, gavęs nurodymą Politbiuro arba vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado“, – kalbėjo M.Golovatovas.

„Prabėgus 25 metams vienareikšmiškai sakau, kad tai buvo išdavystė – centrinės valdžios, asmeniškai Gorbačiovo, kuris šiandien būdamas 85 metų elgiasi taip, kaip ir 1991-aisiais – tą prisimenu, o to neprisimenu“, – pridūrė jis.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas M.Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, o ši tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.

Buvęs sovietų Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto vadovas, Sausio 13-osios byloje taip pat kaltinamas generolas Algimantas Naudžiūnas pernai rugpjūtį Maskvoje teigė, kad asmeniškai M.Gorbačiovas įsakė vykdyti specialiąją operaciją Vilniuje.

„Kariniame pasitarime man dalyvaujant Gorbačiovas asmeniškai davė įsakymą pradėti trijų objektų, kuriuos užėmė Lietuvos propagandistai, išlaisvinimo operaciją. Iš šių trijų objektų – Spaudos rūmų, telecentro – liejosi purvas ant Komunistų partijos, Sovietų Sąjungos“, – sakė A.Naudžiūnas.

Pasak jo, per Sausio įvykius Lietuvos teritorijoje iš viso buvo dislokuota apie pusė milijono sovietų karių: „Tai buvo milžiniška jėga, kuri galėjo pakilti ir nušluoti lietuvišką viršūnėlę“.

Pats M.Gorbačiovas anksčiau yra neigęs, kad davė įsakymą šaudyti Vilniuje.

1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.

Penktadienį Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"