TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teismas skyrė bausmes "darbiečių" lyderiams

2013 07 12 13:15
Viktoras Uspaskichas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Darbo partijos įkūrėją, parlamentarą Viktorą Uspaskichą penktadienį teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pagal nuosprendį, parlamentarė Vitalija Vonžutaitė, teismo įvardyta V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus. Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o dabartiniam partijos vadovui Vytautas Gapšiui skirta 35 tūkst. litų bauda.

Teismas paskelbė, kad nėra lengvinančių aplinkybių, o valstybei padaryta žala neatlyginta iki šiol.

Jei nuosprendis liktų nepakeistas, V.Uspaskichui tektų ne tik keliauti į pataisos namus, bet ir atlyginti milijoninę žalą - teismas patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinius ir nusprendė išieškoti solidariai iš V. Uspaskicho ir V. Vonžutaitės per 3 mln. litų. Šie pinigai - Darbo partijos 2004 - 2006 metais nesumokėti mokesčiai ir įmokos valstybei.

Per 2004-2006 metais įvykdytus nusikaltimus V.Uspaskicho "vaidmuo buvo pagrindinis", skaitydama nuosprendį sakė teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.

Pasak teismo, buvęs ilgametis Darbo partijos vadovas V.Uspaskichas ne tik žinojo, bet ir kontroliavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o partija slėpė tikruosius rėmėjus ir finansuotojus.

Teismo nuosprendis dar neįsigaliojo, per 20 dienų jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. V.Uspaskichui teismas suėmimo neskyrė, todėl iki apeliacinės instancijos pabaigos jis liktų laisvėje.

Teismas paliko galioti V.Uspaskichui anksčiau paskirtą pusės milijono litų piniginį užstatą. Kitiems kaltinamiesiems paliktas galioti rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

"Darbo partija 2004-2006 metais nuolat gaudavo pajamas, kurių oficialiai neapskaitė", - sakė teisėja.

Pasak teismo, po reorganizacijos už partijos vairo stojusio V.Gapšio vaidmuo nebuvo pagrindinis.

Pati partija kaip juridinis asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, nes po šiemet įvykdytos reorganizacijos - susijungimo su dukterine Leiboristų partija - atsirado naujas juridinis asmuo.

Teismas paskelbė, kad nuo 2004 metų V.Vonžutaitė faktiškai vykdė partijos centrinės būstinės pavaduotojos pareigas - ji pasirašydavo įsakymus dėl darbuotojų, tai liudija surasti dokumentai. V.Vonžutaitė pasirašydavo sutartis partijos vardu ir turėjo partijos pirmininko įgaliojimus veikti partijos vardu.

Teismas nuosprendyje aptarė ir pagrindinės bylos liudytojos, su teisėsauga bendradrabiavusios Nijolės Steponavičiūtės parodymus. Moteris dalyvavo nusikalstamoje veikoje, tačiau, vėliau sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir dabar yra valstybės saugoma liudytoja.

"Nors V.Uspaskichas teigia, kad jos parodymai nėra patikimi, tačiau teismas jos parodymus vertina kaip patikimus - jie nuoseklūs, vieni kitus papildo, jos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Nėra duomenų, kad ji parodymus davė kieno nors įtakota, visas aplinkybes ji paaiškino išsamiai", - paskelbė teismas.

Pasak teisėjų kolegijos, V.Uspaskichas, kritikuodamas N.Steponavičiūtės parodymus norėjo išvengti gresiančios atsakomybės.

Nuosprendyje rašoma, kad Darbo partija nuolat gaudavo pajamas, kurias slėpė, pajamų šaltinius įvardijo kodais, o neteisėtos pajamos nebuvo deklaruojamos valstybės institucijoms. Tokiais veiksmais buvo slepiami partijos rėmėjai, išvengta finansuotojų kontrolės. Taip pat nustatyta, kad iš neoficialių lėšų 2004 metais buvo finansuota dalis rinkimų kampanijos.

Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad V.Uspaskichas ir V. Vonžutaitė surašė ir pasirašė deklaracijas ir pateikė jas su neteisingais duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors, kaip partijai vadovaujantys asmenys, turėjo užtikrinti teisingų duomenų pateikimą.

Pasak teismo, politinės partijos finansavimas iš neoficialių šaltinių leido jai didinti populiarumą visuomenėje, reklamuotis per jos pačios laikraštį "Laikas", užsitikrinti daugiau balsų rinkimuose.

Seimo pirmininkas V.Gapšys, būdamas įgaliotas partijos vardu, pasirašė finansines ataskaitas, jis padėjo tvarkyti apgaulingą partijos apskaitą, tvarkydamas išlaidas, susijusias su kuru ir telekomunikacijomis.

Teismo manymu, buvusi finansininkė, dabar Darbo partijoje (leiboristai) buhaltere dirbanti Marina Liutkevičienė žinojo, kad egzistuoja "juodoji buhalterija", ji turėjo suvokti, kad daroma turtinė žala valstybei. Tokias išvadas teismas daro esant duomenų, kad kaltinamoji turi aukštąją finansinį išsilavinimą.

"Nors juodoji buhalterija egzistavo iki jos atėjimo, tai jos atsakomybės nemažina. Ji savo veiksmais pritarė neoficialių atlyginimų mokėjimuis. Aiškinimai, kad ji negalėjo įtakoti jau veikiančios sistemos - siekis sušvelninti padėtį", - paskelbė teismas. Ji nenustatė, kad M.Liutkevičienė neturėjo galimybės atsisakyti daryti neteisėtus veiksmus.

M.Liutkevičienės, kuri buvo pagrindinė nusikalstamų veikų vykdytoja, prisipažinimo teismas neįvertino kaip nuoširdaus, nes ji ne kartą keitė parodymus, prieštaringai juos vertino.

Pasak teismo, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta 31 Darbo partijos ataskaita su neteisingais duomenimis.

Aptardamas Darbo partijos veiklą, teismas atkreipė dėmesį, kad juridinis asmuo Darbo partija buvo įregistruota 2003 metų lapkritį ir 2013 gegužę savo veiklą baigė.

"Nagrinėjamu atveju Darbo partija pasibaigė ją reorganizavus, juridinis asmuo pasibaigia reorganizavo ar likvidavimo būdu. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui, jam pasibaigus po reorganizavimo, įstatymas nereglamentuoja, ir teismas tai vertina kaip teisės normos spragą. Taikydamas įstatymo analogiją, Teismas baudžiamąją bylą juridinio asmens Darbo partijos atžvilgiu nutraukia", - paskelbė teismas.

Teismas konstatavo, kad Seimo pirmininko pavaduotojo V.Gapšio vaidmuo nebuvo pirmaeilis - jis daug mažesnis nei V.Uspaskicho ar V.Vonžutaitės.

Daugiau nei 6 mln. litų prokuroro ieškinys paliktas nenagrinėtas. Darbo partijai skirtos dotacijos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vėliau gali būti grąžintos į valstybės biudžetą.

Valdančiojoje koalicijoje esanti Darbo partija buvo kaltinama 2004-2006 metais neapskaičiusi daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimų Darbo partijos finansinių nusikaltimų pradėtas dar 2006 metų gegužę. Įtariamuoju byloje paskelbtas V.Uspaskichas tų metų rudenį Rusijoje pasiprašė prieglobsčio, tačiau po metų grįžo į Lietuvą.

Byla teismui perduota 2008 metų balandį.

Praėjusių metų spalio 26 dieną, tarp pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turo, prokuroras pateikė prašymą pakeisti dalies veikų kvalifikavimą pagal sunkesnį Baudžiamojo kodekso - kad kaltinamieji būtų teisiami ne dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo, o dėl sukčiavimo.

Nuosprendį skųs

Dėl sukčiavimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo penktadienį nuteisti Darbo partijos vadovai ketina skųsti teismo nuosprendį ir teigia, kad byla įtakos valdančiajai koalicijai neturės.

"Per griežta bausmė. Tikiuosi, kad aukščiausios instancijos, didesnės kvalifikacijos žmonės, nebijantys politinio spaudimo, priims kitokį sprendimą", - po nuosprendžio sakė partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.

Ketverių metų laisvės atėmimo bausme nubaustas politikas tikino esantis nekaltas ir teigė, kad partijoje sprendimus priimdavo ne jis vienas.

"Politinėje organizacijoje pagal statutą bet koks sprendimas yra kolegialus. Kodėl Vyriausybės vadovo nesodina, kai jie kolegialiai priima sprendimus ir padaro nuostolių valstybei?", - kalbėjo V.Uspaskichas.

Ilgametis "darbiečių" vadovas bylos nuosprendį pavadino "politiniu susidorojimu" ir sakė ketinantis atkreipti kitų ES šalių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų dėmesį.

Pinigine bauda nubaustas šiemet partijos pirmininku paskirtas Vytautas Gapšys sakė neketinantis trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų.

"Manau, kad koalicija gali toliau dirbti, kaip pradėjo dirbti, visi koalicijos partneriai žinojo apie šią teisinę situaciją", - žurnalistams sakė V.Gapšys.

"Nuosprendis nėra įsigaliojęs, ir šitoje vietoje nematau pagrindo, kodėl turėčiau trauktis, sakiau ir sakau, kad esu nekaltas dėl man inkriminuojamos nusikalstamos veikos", - teigė Seimo vicepirmininkas.

Advokatas Vytautas Sviderskis patikino, kad apeliacinis skundas bus pateiktas.

"Beklausant nuosprendžio, be jokios abejones, jau yra pastebėti kai kurių netikslumų, kai kurių nepagrįstumų, vadinasi, V.Uspaskichas ir jo gynėjai gali kalbėti apie tai, kad šitas nuosprendis gali būti nepagrįstas. Ir apeliacinį skundą teikti be kokios abejonės pagrindas yra. Ir lūkesčiai Viktoro Uspaskich ir taip pat gynyba yra pagrįsti, kad šitas nuosprendis neliks tokiu, kokiu šiuo metu yra" , - žurnalistams sakė advokatas.

Vertins galimai melagingus liudytojų parodymus

Darbo partijos byloje nuosprendį penktadienį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas prokuratūrai siūlo įvertinti galimai melagingus kai kurių liudytojų parodymus.

Tarp šių liudytojų - Seimo nariai, "darbiečiai" Valdas Skarbalius, Saulius Bucevičius, Darbo partijos Informacijos centro vadovo Sergejaus Dobriakovo, "darbiečio" Vytauto Fadejevo, žinomų atlikėjų Žilvino Žvagulio ir Juozio Liesio pavardės. Iš viso teismas paminėjo 17 asmenų, kurie byloje galėjo duoti melagingus parodymus.

Įstatymas numato, kad už melagingus liudijimus teisme asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu.

Prokuroras yra sakęs, kad "darbiečių" turo per Lietuvą metu koncertavusiems dainininkams ir muzikantams, buvo atlyginama lėšomis iš neoficialios Darbo partijos kasos, kurios nebuvo apskaitomos.

Tuo metu baudžiamojoje byloje esantys išlaidų orderiai rodo, kad "B'Avarijai" už vieną koncertą mokėta 2,5 tūkst. litų. Po tokią sumą esą išmokėta už koncertus Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Pakruojyje ir kitur.

J.Liesis tada tikino tokių sumų niekada negavęs, o išlaidų orderį pasirašęs tik kartą. Kokiai sumai, jis neprisiminė. Dainininkas abejojo, ar kiti grupės nariai galėjo gauti minėtas sumas, nes sutartį su Darbo partija buvo pasirašęs jis.

Byloje liudijęs pramogų verslo atstovas Ž. Žvagulis aiškino, kad visus jo reikalus ir sutartis dėl koncertų tvarkė administratorė Vitalija Butkevičiūtė. Tačiau dainininkas tvirtino prisimenąs, kad dėl senos pažinties su "darbiečių" lyderiu V.Uspaskichu jis pažadėjęs per jų rinkimų kampaniją dainuoti nemokamai, partija teturėjo sumokėti transporto išlaidas.

Jis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu DP būstinėje rastuose išlaidų orderiuose nurodyta, kad Ž.Žvaguliui už vieną koncertą mokėti 5 tūkst. litų. Bylos duomenimis, 2005 metų pavasarį už koncertą Telšiuose jam sumokėti 5 tūkst. litų, kitame orderyje nurodyta, kad už keturis koncertus - 20 tūkst. litų.

Jis negalėjo paaiškinti, kodėl visuose dokumentuose yra jo administratorės pavardė ir parašas. Ekspertai nustatė, kad jis nepadirbtas.

Teismas taip pat siūlo prokuratūrai įvertinti Kėdainių medikės Rasos Navickienės išdavusios pažymas apie V.Uspaskicho sveikatos būklę, veiksmus. Įtariama, kad ji piktnaudžiavo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"