TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teismas sukėlė interpeliacijos viziją

2013 06 19 6:00
Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis įsitikinęs, kad kalbos apie jam gresiančią interpeliaciją tėra "politinis burbuliavimas". Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuolaidos tautinių mažumų mokyklų abiturientams tikrinant valstybinės kalbos žinias – nepagrįstos. Teismui paskelbus tokį sprendimą, opozicijos politikai prabilo apie galimą bandymą surengti interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui "darbiečiui" Dainiui Pavalkiui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vakar konstatavo, kad palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Švietimo ir mokslo ministro D.Pavalkio įsakymą, kuriuo buvo įteisintos lengvatos, apskundė dalis opozicijai priklausančių parlamentarų. Jie teigė, kad dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino reikalavimų moksleiviams sudaromos nelygiavertės sąlygos.

Šįmet lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai pirmąkart laikė vienodą privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Tik nelietuviškų mokyklų abiturientams leista padaryti daugiau kalbos klaidų, o rašinyje privalomų žodžių skaičius buvo sumažintas nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) siūlymu visiems abiturientams buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai teisme gynėsi, kad tautinių mažumų mokyklų auklėtiniai, skirtingai nei lietuviškų mokyklų, turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, todėl egzamino palengvinimas esąs būtinas.

Vakarykštis LVAT sprendimas tarp opozicijos atstovų sužadino kalbas apie galimą interpeliaciją neteisėtą įsakymą pasirašiusiam D.Pavalkiui, tačiau ministras tikino tokių gąsdinimų nebijantis.

Turi prisiimti atsakomybę

Kaip teigė vienas skundo LVAT autorių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys konservatorius Valentinas Stundys, teismas jo lūkesčius pateisino. „Toks teismo sprendimas buvo lauktinas. Galų gale gal tai padės tašką šitoje išpūstoje istorijoje ir nustatys teisinę poziciją, kad valstybinę kalbą privalu mokėti bei pagal vienodą tvarką laikyti egzaminą“, - LŽ sakė parlamentaras.

Jis apgailestavo, kad šiųmečiai lietuviškų mokyklų abiturientai į aukštąsias mokyklas stos nevienodomis sąlygomis, palyginti su tautinių mažumų mokyklų auklėtiniais. „Mokiniai patyrė diskriminaciją, ir ypač lenkų, rusų ar kitų tautybių mokiniai, kurie mokėsi lietuviškose mokyklose. Susidaro nelygiateisiškumas lietuviškų mokyklų abiturientų atžvilgiu, nes brandos egzaminas – ir stojamasis į aukštąsias mokyklas“, - teigė politikas.

Išgirdęs LVAT sprendimą V.Stundys užsiminė apie galimą interpeliaciją D.Pavalkiui. „Ministras, pasirašęs tokius pakeitimus, nors ir, kaip jis motyvavo, spaudžiamas koalicijos Politinės tarybos, vis dėlto turėtų prisiimti atsakomybę“, - pažymėjo Seimo narys.

Siūlys alternatyvų

Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis teigė palankiai vertinantis teismo sprendimą tuo požiūriu, kad jis įsigalios tik nuo naujų mokslo metų. „Tai nesukels panikos tarp jaunimo ir nesutrukdys priėmimui į aukštąsias mokyklas. Taip pat šis sprendimas dar kartą patvirtino, kad mūsų strateginis tikslas – visiems laikyti vienodą lietuvių kalbos egzaminą“, - LŽ sakė ministras.

Naujus egzamino tvarkos pakeitimus D.Pavalkis tvirtino svarstysiąs tuomet, kai sulauks šiųmetinio egzamino vertinimų, tačiau užsiminė apie du galimus variantus, kurie bus siūlomi tautinių mažumų atstovams. „Pirma, jie pripažįsta, jog dabar esantis lietuvių kalbos pamokų valandų skaičius nėra toks svarbus, kad tautinių mažumų mokyklų mokiniai negalėtų laikyti visaverčio lietuvių kalbos egzamino. Antras variantas - būsime priversti padidinti lietuvių kalbos mokymosi valandų skaičių, kad jis atitiktų lietuviškų mokyklų skaičių“, - aiškino ministras.

Trauktis iš posto D.Pavalkis tikino nesirengiantis, o opozicijos kalbų apie bandymą surengti interpeliaciją jis nelaiko rimtomis. „Tai tėra politinis burbuliavimas“, - pareiškė jis.

Lietuvių kalba – tik išmoktoji

Vakar vakare LLRA išplatino pranešimą, kuriame apgailestaujama, esą „į politinius ginčus politikai įtraukia teismus, kurie verčiami priimti sprendimus, nesusijusius su jų tiesioginiu darbu“.

Seimo LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė pareiškė, kad jeigu po teismo nutarties bus siekiama suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą, tautinių mažumų mokyklų moksleiviai bus diskriminuojami. „Tai būtų diskriminacinis egzaminas, nes ir per vienus metus niekaip nebus išlygintas 870 valandų lietuvių kalbos pamokų skirtumas. Šis skirtumas kitąmet bus mažesnis, bet šiemet jis buvo 800 valandų“, - teigė ji.

Parlamentarės tvirtinimu, iki egzamino suvienodinimo „reikia palaipsniui priaugti“. „Su visa pagarba valstybinei kalbai, ji vis tiek yra išmoktoji kalba. Tai nebus gimtoji kalba, kai tikrinami vaiko gebėjimai samprotauti, naudoti literatūros kūrinius“, - tvirtino parlamentarė.

Anot jos, LLRA frakcija nenusileis ir aktyviai sieks kolegoms Seime įrodyti, kad suvienodinti egzamino nereikia.

Reikalauja egzaminą pervertinti

Lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams, pasak Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkės, Klaipėdos "Ąžuolyno“ gimnazijos mokytojos ekspertės Nijolės Bartašiūnienės, pažeidžia lietuvaičių teises. „Stojant į aukštąsias mokyklas pirmenybę turi lietuvių kalbos pažymiai, o kitakalbių abiturientų jie bus gerokai aukštesni“, - LŽ tvirtino pedagogė. Ji įsitikinusi, kad egzaminą reiktų iš naujo peržiūrėti ir iš naujo įvertinti darbus.

N.Bartašiūnienė piktinosi, kad ministro įsakymas, kuriuo buvo išplėstas pasirenkamų autorių skaičius ir tautinių mokyklų abiturientams leista rašyti rašinį vartojant 100 žodžių mažiau, neturi mokslinio pagrindimo. „Taip ir neaišku, kodėl kitakalbiams leista rašyti 100, o ne 50 žodžių mažiau, nes jokių tyrimų nebuvo padaryta“, - teigė ji. Tautinių mažumų abiturientai, pasak pedagogės, įgyja didžiulį pranašumą, nes sumažinus žodžių skaičių rašinyje leistinų padaryti klaidų santykis paliktas toks pat, koks būtų buvęs, jei egzamino reikalavimai visiems abiturientams būtų buvę taikomi vienodai. „Reikia būti visiškai neraštingam, kad neišlaikytum šio egzamino“, - ironizavo ji.

Pedagogė priminė, kad suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą planuota jau anksčiau, todėl tautinių mažumų mokyklos turėjo tam rengtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"