TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teismas svarsto, ar išduoti Europos arešto orderį S. Rachinšteinui

2015 02 05 10:54
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus apygardos teismas svarsto, ar išduoti Europos arešto orderį iš Lietuvos išvykusiam ir negrįžtančiam vienoje sukčiavimo byloje nuteistam, o kitoje byloje įtarimų sulaukusiam verslininkui Sergejui Rachinšteinui.

Jo advokatas tikina, kad nėra procesinės būtinybė suimti jo klientą.

Teismo sprendimas bus skelbiamas penktadienį. Posėdis ketvirtadienį vyko už uždarų durų, nes buvo svarstomas klausimas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su asmens paieška.

Po teismo posėdžio ketvirtadienį S.Rachinšteino advokatas Andrius Baranskis žurnalistams sakė, kad jo klientas nėra pabėgęs iš Lietuvos. Anot advokato, jis prokuroro, tiriančio bylą dėl sukčiavimo, leidimu dar pernai gruodį išvyko į verslo kelionę užsienyje ir toje kelionėje tebėra iki šiol. Kaip skelbta, prokuratūra taip pat aiškinasi susidariusią situaciją.

„Prokurorai teigia, kad jis neva tai pasislėpė - nieko panašaus. Jis teisėtai, turėdamas prokuroro kitoje byloje leidimą, išvyko iš šalies, į suplanuotą verslo kelionę. Jis jokių kardomųjų priemonių nepažeidė. Atkreipiu dėmesį, kad priimant nuosprendį, jam visos kardomosios priemonės buvo panaikintos. Dar kartą atkreipiu dėmesį į kitą aplinkybę - kad kiekvienas asmuo, kuris buvo nuteistas, išteisintas, turi teisę į kasacinės instancijos peržiūrą, turi teisę, kad nuosprendis jo atžvilgiu būtų sustabdytas. Tai tokiomis teisėmis Sergejus Rachinšteinas yra pasinaudojęs, bet Aukščiausiasis Teismas dar neišnagrinėjo“, - sakė advokatas D.Baranskis.

A.Baranskio tikinimu, jo klientas į Lietuvą grįš vasario 12 dieną ir palaiko ryšį su ikiteisminį tyrimą atliekančiais prokurorais.

„Jūs kodėl čia esante? Dirbate? Tai S.Rachinšteinas ten irgi dirba, tik darbas skirtingas“, - sakė advokatas žurnalistams, kai jie paklausė, kodėl jo klientas taip ilgai negrįžta iš verslo kelionės.

„Mano klientas man neatsiskaitinėja, kur ir kada išvyksta. Bet aš noriu paminėti tik vieną dalyką - mano klientas jokių kardomųjų priemonių nėra pažeidęs“, - teigė A.Baranskis.

„Jeigu bus pagrindas, bus ir tarnybinis tyrimas. Aiškinamasi viduje, detaliau išsiaiškinus bus sprendžiama, ar reikia pradėti tarnybinį patikrinimą“, - BNS yra sakiusi prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Klausimas dėl Europos arešto orderio išdavimo susijęs su nuosprendžio vykdymu.

Pernai gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas S.Rachinšteiną pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir nuteisė kalėti pustrečių metų.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. S.Rachinšteinas kasacijos teise pasinaudojo ir taip pat paprašė sustabdyti nuosprendžio vykdymą, kol nebus išnagrinėtas jo skundas.

„Vykdant nuosprendį užfiksuota, kad jo nėra“, - BNS sakė E.Martinonienė.

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismo posėdyje svarstant klausimą dėl Europos arešto orderio išdavimo dalyvavusi prokurorė Renata Mačiulaitienė žurnalistams sakė, kad šis nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra vykdytinas.

„Šiai dienai jis (S.Rachinšteinas - BNS) nėra pristatytas į pataisos įstaigą, nors iš tikrųjų buvo imtasi aktyvių veiksmų. Nuosprendis buvo pateiktas vykdyti nedelsiant. Prokuroras, palaikęs kaltinimą šioje byloje, aktyviai ėmėsi veiksmų vykdyti nuosprendžio vykdymų kontrolę. Tačiau buvo gauta duomenų, kad jo visgi nėra Lietuvoje“, - sakė prokurorė R.Mačiulaitienė.

Ji taip pat sakė, kad verslininkas pažeidė kardomąsias priemones, nes neatvyko į nuosprendžio paskelbimą Vilniaus apygardos teisme, nors jam tai buvo privaloma. Gali būti, kad S.Rachinšteinas praras piniginį užstatą ir jis pereis valstybei.

Skelbiant nuosprendį pernai gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teisme S.Rachinšteinas nedalyvavo, manoma, kad jau tuo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos. Jeigu pasitvirtins versija, kad nuteistasis pasislėpė nuo bausmės, pareigūnai nuosprendžio įvykdymui jo galės ieškoti dar 15 metų - tokią trukmę numato įstatymas.

S.Rachinšteinas taip pat yra įtariamasis kitoje sukčiavimo byloje, joje jis buvo sulaikytas pernai kovo mėnesį, teismas netrukus jį leido suimti. Tačiau suimtojo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad verslininkas turi būti paleistas nedelsiant, apylinkės teismo priimta nutartis dėl suėmimo dviejų mėnesių laikotarpiui, panaikinima.

Po tokio teismo sprendimo S.Rachinšteinui skirtos trys švelnesnės kardomosios priemonės - asmens dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis policijoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Prokuratūra teigia, kad toje byloje, kur S.Rachinšteinui paskelbtas nuosprendis, buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 50 tūkst. litų (14 tūkst. 481 eurų) piniginis užstatas.

Pernai kovo pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė po ilgalaikės žvalgybos atskleidusi milijoninę sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis schemą ir sulaikiusi organizuotos grupės vadovą bei keturis jos narius.

Įtariama, kad organizuotai grupei vadovavo šešėlinis milijonierius S.Rachinšteinas. Grupuotės vadeivos namuose per kratą rastas didelis kiekis aukso dirbinių, perlų, areštuotas prabangus automobilis „Porsche Cayenne“.

FNTT skelbė, kad nusikalstamos schemos sumanytojai nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta daugiau nei 3 mln. litų (daugiau nei 868 tūkst. eurų) Europos Sąjungos parama, akcijas. Įsigytų bendrovių vardu buvo sudarinėjami fiktyvūs sandoriai su nusikalstamai veiklai nuslėpti naujai įsteigta įmone, kuri naudota kaip fiktyvi rangovė ir įrangos tiekėja. Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas.

Įtariama, kad statytiniams bendrovių vadovams buvo nurodoma klastoti dokumentus (statybos rangos, įrangos pirkimo, paskolų sutartis, mokėjimo prašymus ir kitus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktinus dokumentus), kad gautų Europos Sąjungos lėšas.

Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje S.Rachinšteinas buvo teisiamas už tai, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūrė fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų (2,8 mln. eurų) ir pasisavinti 1,5 mln. litų (434 tūkst. eurų) pridėtinės vertės mokesčio. 2011 metų gruodį apylinkės teismas visus asmenis buvo išteisinęs, manydamas, kad prokurorai neįrodė, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus.

2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad S.Rachinšteinas turi sumokėti 3 mln. litų (868 tūkst. eurų) Lietuvos valstybei, nes teismas nepatikėjo, kad didžiules sumas jis gavo iš Kanadoje gyvenančio tėvo.

S.Rachinšteinas 2000-2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta“ kasą įmokėjo beveik 6 mln. litų (1mln. 737 eurų). Iš jų 5 mln. litų (1 mln. 448 tūkst, eurų) esą priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui. Tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta“ esą suteikė ir 12 mln. litų (3 mln. 475 tūkst. eurų) paskolą. Tokią versiją S.Rachinšteinas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos administraciniams teismams.

Tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VAVMI) specialistai susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F.Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 mln. litų (3 mln. 765 tūkst eurų). Kanadietis paneigė, kad į Lietuvą įvežė dideles sumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad tikrinamasis verslininkas naudojosi lėšomis, kurių šaltiniai neaiškūs. Šios pajamos nebuvo deklaruotos ir pajamų mokestis nesumokėtas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"