TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teisme – dar viena A. Ramanausko-Vanago nužudymo byla

2015 02 27 16:18
Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Wikimedia Commons nuotrauka

Kauno apygardos teismas penktadienį ėmėsi nagrinėti dar vieną bylą, susijusią su Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymu ir nužudymu.

Stasys Šimkus kaltinamas, kad, būdamas SSRS represinės struktūros operatyviniu įgaliotiniu, 1956 metais dalyvavo A.Ramanausko–Vanago ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės sulaikymo operacijoje, po kurios A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad S.Šimkus veikė drauge su kitu KGB pareigūnu Stanislovu Drėlingu, kurio byla taip pat nagrinėjama teisme. Jam valstybės kaltintojas siūlo skirti septynerių metų įkalinimo bausmę.

Pirmasis posėdis S.Šimkaus byloje buvo atidėtas – į posėdį neatvyko nukentėjusioji – A.Ramanausko ir B.Mažeikaitės dukra Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė, BNS informavo teismo atstovė spaudai Gintarė Veželytė. Informacijos apie šaukimo įteikimą teismas neturi.

Į posėdį neatvyko ir pats kaltinamasis, kuris, bylos duomenimis, gyvena Baltarusijoje. Tikėtina, kad bylą reikės nagrinėti jam nedalyvaujant, nes pasak teismo atstovės, Baltarusijos generalinė prokuratūra atsisakė teikti procesinius dokumentus, kaltinamasis vengė ikiteisminio tyrimo.

Kitas posėdis byloje numatytas balandžio 10 dieną.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai privalo įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui, teigiama Konstitucinio Teismo išaiškinime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"