TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teismo leidimus pakeistų tėvų pasižadėjimai

2016 01 16 6:00
Pataisų iniciatoriai teigia, kad neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams jos nepadarys. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Savo būstą parduoti ar įkeisti norinčios šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, yra priverstos nueiti kryžiaus kelius, kol surenka visus reikiamus dokumentus ir gauna teismo leidimą. Teisingumo ministerija siūlo supaprastinti šią tvarką, tačiau neaišku, ar tam pritars Seimas.

Nesant teismo leidimo, notarai šeimos, kurioje yra nepilnamečių vaikų, turto sandorių netvirtina. Taip esą ginami nepilnamečių interesai. Tačiau tėvai tokius reikalavimus vadina pertekliniais.

Teisingumo ministerija iš dalies pritaria tėvų nepasitenkinimui ir jau yra parengusi Civilinio kodekso bei Notariato įstatymo pataisas, kuriomis numatoma sumažinti tiek teismų darbo krūvį, tiek tėvų sugaištamą laiką įvairioms pažymoms rinkti.

„Popierinis“ apsidraudimas

Jau ne vienus metus užsienyje gyvenanti buvusi kaunietė Vilija LŽ pasakojo, kiek jai teko vargti, kol gavo teismo leidimą parduoti šeimos trijų kambarių butą. Mat jame buvo registruota nepilnametė dukra, kuri iš tikrųjų gyveno senelės name. Butą Kaune reikėjo parduoti norint gautus pinigus investuoti į gyvenamąjį būstą užsienyje.

Vilija tikėjosi, kad dokumentų tvarkymas ilgai neužtruks. Tačiau kai moteris nuėjo pas notarą tvirtinti pardavimo-pirkimo sutarties, paaiškėjo, kad reikalingas teismo leidimas parduoti šį šeimos turtą. Kol surinko dokumentus, įrodančius, kad butas nei jai, nei jos nepilnamečiams vaikams nebereikalingas, praėjo beveik mėnuo.

Į keblią situaciją prieš keletą metų buvo patekusi ir buvusi marijampolietė, jau seniai užsienyje gyvenanti Lilija. Teismo leidimo jai prireikė, kai panoro turimą trijų kambarių butą Marijampolėje, kurį ne vienus metus nuomojo, iškeisti į kitą, mažesnį dviejų kambarių, bet labai tvarkingą butą, nors visi trys moters vaikai gimę užsienyje, ten visą laiką ir gyveno. „Manau, kad tokie teismo leidimai tėra tik „popierinis“ apsidraudimas, bandymas pasirodyti, kaip rūpinamasi nepilnamečiais vaikais“, – LŽ sakė Lilija.

Siekia palengvinimo

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2014 metais apylinkių teismai išdavė apie 13,5 tūkst. įvairiausių leidimų. Maždaug apie 90 proc. jų – būtent leidimai šeimos turtą parduoti ar įkeisti. Bylos dėl leidimų išdavimo sudaro beveik 7 proc. visų pirmos instancijos teismuose per metus išnagrinėjamų civilinių bylų.

Ministerijos atlikta analizė parodė, kad tokie teismo leidimai išduodami gana greitai, paprastai nuo prašymo pateikimo iki leidimo išdavimo praėjus 1–2 dienoms. Atvejai, kai teismai atsisako išduoti tokį leidimą, nėra dažni, o atsisakymo priežastys dažniausiai būna formalios – pateikiami neišsamūs duomenys, ne visi reikiami dokumentai, prašymą dėl leidimo išdavimo pasirašo tik vienas sutuoktinių.

Anot teisingumo ministro Juozo Bernatonio, teismų išduodamų leidimų siūloma atsisakyti. Mat tėvų pareigą užtikrinti, kad dėl nekilnojamojo daikto sandorio nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, įtvirtina kitos Civilinio kodekso bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tad jei tėvai ar globėjai vaiko teises pažeidinėja, priemonių joms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras. Be to, jeigu vaikas mano, kad tėvai pažeidžia jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis dėl gynybos į vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo 14 metų – ir į teismą.

„Manytina, kad teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams atsisakymas neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams nepadarys“, – pataisų aiškinamajame rašte tvirtino J. Bernatonis.

Todėl parduodami ar įkeisdami butą, kuris yra šeimos turtas, sutuoktiniai turėtų pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad dėl šio sandorio nenukentės nepilnamečio vaiko interesai. Tais atvejais, kai šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, notaras, prieš tvirtindamas sandorį, turės kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kad ši pateiktų savo išvadą.

Jei tik Seimas pritartų siūlomoms pataisoms, jos įsigaliotų nuo liepos.

Ne taip paprasta

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas nesiryžo vertinti, kaip pasielgs Seimas. Mat situacija yra kiek sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Dabartinės Civilinio kodekso nuostatos priimtos siekiant apsaugoti vaikų interesus, nes būta ne vieno atvejo, kai išgerti mėgstantys tėvai blogino savo ir savo vaikų gyvenimo sąlygas – parduodavo gerą 2–3 kambarių butą ir keldavosi gyventi į bendrabučio kambarėlį. Todėl reikėjo kaip nors atsižvelgti į tai, kas geriausia nepilnamečiams vaikams“, – aiškino parlamentaras.

Anot jo, išduodami leidimus sandoriams, teismai atsižvelgia į vaiko teisių apsaugos tarnybų pateiktą išvadą, kitų socialinių tarnybų pateiktas pažymas, ar šeima nėra priskirta socialinės rizikos šeimų grupei. Tad jei nėra ginčo, jei tarnybos neprieštarauja, leidimus sandoriams šeimos gauna. „Gal būtent tokiais atvejais teismų leidimų ir nereikėtų. Bet jei yra nors koks prieštaravimas ar neaiškumas, teismo leidimas, manyčiau, būtinas“, – pabrėžė J. Sabatauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"