TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teismo verdiktas nutupdė ant žemės

2014 01 17 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo triumfas dėl galimybės atleisti generalinį prokurorą savo nuožiūra tetruko mėnesį. Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė, kad toks sprendimas prieštarauja Konstitucijai.

Laimėtas mūšis - dar ne pergalė kare. Prezidentės Dalios Grybauskaitės perspėjimus nesikėsinti į generalinio prokuroro nepriklausomumą ir nepriimti antikonstitucinių sprendimų ignoravę Seimo nariai prisivirė košės. Vykdydami KT valią, artimiausiu metu jie privalės taisyti ir Prokuratūros įstatymą, ir Seimo statutą. Akivaizdu, kad tokio įvykių posūkio parlamentarai, gruodžio viduryje arogantiškai atmetę valstybės vadovės veto Prokuratūros įstatymo pataisai, nesitikėjo. Todėl KT sprendimas Seime buvo sutiktas irzliai.

Neatsisakydami iniciatyvos pažaboti generalinį prokurorą, kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai užsiminė apie galimybę keisti Konstituciją. Tuo metu prezidentė dar kartą pažadėjo toliau dėti visas pastangas, kad antikonstituciniai įstatymai šalyje neįsigaliotų.

Daug klaustukų

„Konstitucinis Teismas sustabdė antikonstitucines Seimo iniciatyvas. Šis sprendimas užtikrins teisėsaugos nepriklausomybę nuo politinių grupių interesų. Visi teisės aktai turi atitikti svarbiausią šalies įstatymą - Konstituciją", - vakar pažymėjo D.Grybauskaitė. Anot prezidentės, visus projektus būtina vertinti ne tik antikorupciniu, bet ir atitikties Konstitucijai požiūriu. Išaiškinti generalinio prokuroro atleidimo procedūras KT pernai lapkritį paprašė pati valstybės vadovė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko nuomone, po KT išaiškinimo kyla klausimas, ar Lietuva vis dar yra parlamentinė respublika. “Gal tai irgi galėtų Konstitucinis Teismas išplėsti, išaiškinti", - sakė jis. Anot socialdemokrato, vakarykštis KT sprendimas kelia klausimų ir dėl visų kitų Seimo skiriamų pareigūnų kontrolės. "Suprantu, kad turėsime keisti pavadinimą, vadinsime nebe ataskaitomis, o informacija, pranešimais. Toks labai keistas, prieštaringas išaiškinimas", - stebėjosi J.Sabatauskas.

Liberalų sąjūdžio atstovo Remigijaus Šimašiaus teigimu, po tokio išaiškinimo politikams nepaliekama įrankių reikalauti atsakomybės už blogai atliekamą darbą. Nenormalia jis vadino esamą situaciją, kai generalinio prokuroro negalima atleisti už prastą pareigų vykdymą. Anot liberalo, šiuo atveju kalbama ne “apie įtakos darymą generaliniam prokurorui”, o reikalavimą, “kad prokuratūra, kaip sistema, veiktų gerai”. Tai, pasak R.Šimašiaus, - politikų teisė ir pareiga.

Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio teigimu, Seimas gali svarstyti keisti tiek įstatymus, tiek pačią Konstituciją. "Galimi įvairūs variantai. Arba pasiliks, kaip nusprendė KT, o gal bus ir Konstitucijos pataisų”, - svarstė “darbietis”. KT sprendimą jis pavadino "didžiuliu pralaimėjimu demokratijai ir parlamentinei kontrolei".

Konservatoriai nudžiugo

KT verdiktą džiugiai sutiko konservatoriai. Balsuojant gruodį jie vieninteliai nepritarė generalinio prokuroro atleidimo galimybių išplėtimui. „Pastaruoju metu pastebėjome, kad ryškėja negeros tendencijos, kai valdančiajai daugumai priklausantys Seimo nariai, viešai reikšdami nepasitenkinimą kai kuriomis konkrečiomis bylomis, ima gąsdinti generalinį prokurorą, kad yra galimybė nepritarti jo metų veiklos ataskaitai ir kartu inicijuoti jo atleidimą. Tokia galimybė dabar atmesta, ir reikia tikėtis, kad tokių sumanymų iniciatorė valdančioji koalicija elgsis konstruktyviai”, - vylėsi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Jam pritarė frakcijos kolega Kęstutis Masiulis. Jo nuomone, nuo pat pradžių buvo aišku, kad teisinių problemų turinti valdančioji dauguma stengiasi generalinį prokurorą paversti kišeniniu. "Buvo bandoma padaryti taip, kad prokuroras, kasmet teikdamas ataskaitą, drebėtų dėl savo likimo. Tai reiškia, kad jis labai gerai pagalvotų, ar tirti kokios nors valdančiosios partijos bylą", - teigė K.Masiulis.

Negali smulkmeniškai kontroliuoti

KT vakar paskelbė, kad Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui. Konstitucijos sergėtojų teigimu, generalinį prokurorą galima tik įpareigoti teikti visuomenei viešus pranešimus apie politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą ir kylančias problemas. KT taip pat pabrėžė, kad Seimas negali kontroliuoti kitų institucijų "esant menkiausiai dingsčiai".

Lapkritį šalies vadovė vetavo įstatymą, kuriuo buvo išplėsti Seimo įgaliojimai atleidžiant generalinį prokurorą. Tačiau parlamentarai prezidentės veto atmetė ir įstatyme įrašė nuostatą, kad generalinį prokurorą prezidentas gali atleisti Seimo siūlymu. Be to, nauja Seimo statuto pataisa leido siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą, jei parlamentarai nepritaria Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai. Dariaus Valio pateiktai Generalinės prokuratūros ataskaitai Seimas yra nepritaręs du kartus.

Pagal Konstituciją generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"