TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teismų džiunglės savavaliautojams patogios

2013 01 04 6:00
Kol dėl neteisėtos statybos vyksta teismai, vilniečiai priversti vaikščioti patvoriais. /LŽ archyvo nuotraukos

Net akivaizdžiai neteisėtą statybą galima įteisinti arba bent vilkinti ją teismuose metų metus tikintis senaties, nuolaidų ir pergalės. Vienas tokių atvejų - savavališkai suręsti namai sostinės Pavilnių regioniniame parke (RP). 

Dėl savavališkų statybų, apie kurias "Lietuvos žinios" rašė dar 2008 metais, Vilniaus miesto Antakalnio mikrorajono gyventojai neseniai surengė piketą. Jie piktinosi, kad dėl valdininkų ir teismų vangumo savavališkai iškilę namai tebestovi iki šiol.

Žmonių pasipiktinimas suprantamas ir pagrįstas, mat šių savavališkų statybų istorija tęsiasi nuo 2006-ųjų. Tuomet Antakalnio gyventojai Aplinkos ministerijos (AM) vadovams laišku pranešė apie tai, kad kai kurių namų savininkai Pavilnių RP neteisėtai pastatė namus, nulygino kalvų šlaitus, juose nutiesė kelius, užtvėrė takus ir net gatves, nors tai daryti draudžia Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

Užstatė gatvę

Antakalnio gyventojai ypač piktinosi neteisėta statyba Pragiedrulių gatvės gyventojos Jadvygos Jodko namų valdoje. Paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybės administracija 2004 metais išdavė J.Jodko leidimą rekonstruoti jai priklausantį seną medinį gyvenamąjį namą. Šiame leidime nurodyta, jog po rekonstrukcijos jis turi išlikti vieno aukšto, 97,5 kv. m ploto. Tačiau greta seno namo J.Jodko sklype buvo pastatyti du nauji dviejų aukštų gyvenamieji namai. Be to, buvo pažeistas parko reljefas: statybos atliekos suverstos už kalvos šlaito, užverstos žemėmis ir apsėtos žole.

Dar vienas pažeidimas - sklypo savininkai užtvėrė Pragiedrulių gatvę prie savo sklypo ribos ir nelegalius namus pastatė tiesiog gatvėje. "Tai vilniečių poilsio vietų užgrobimas", - piktinosi Antakalnio bendruomenės žmonės. Tuometiniai AM vadovai pranešė, jog dėl pažeidimų kreiptasi į teismą.

2007 metais Antakalnio bendruomenė vėl priminė AM, kad gatvė tebėra užtverta, nelegalūs namai tebestovi, o kalvos šlaitas nesutvarkytas. "Teisminiai ginčai dar nesibaigė", - atsakė aplinkosaugininkai.

Vietoj vieno rekonstruoto seno namo parke išdygo du nauji namai. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Praeivius gąsdina šunimi

Nuo to laiko, kai Antakalnio žmonės kreipėsi į AM, praėjo penkeri metai, tačiau situacija Pragiedrulių gatvėje nepasikeitė. Iš blokelių sulipdyti nelegalūs namai tebestūkso. Tinkuoti juos, matyt, bijomasi - kas žino, ar tikrai jų nereikės griauti? Skersai gatvės - rakinami vartai, pro kuriuos gali patekti tik valdos savininkai.

Gatve negalintys pereiti žmonės priversti pėdinti palei nelegalius namus stačios kalvos šlaitu. Matyt, tam, kad jie visai čia nebevaikščiotų, sklypo savininkai prisodino tujų, dygliuotų šaltalankių ir gudobelių, pririšo šunį.

O žmonių čia būna daug, nes Sapieginės kalvos ir raguvos - mėgstama vilniečių pasivaikščiojimo ir slidinėjimo vieta, be to, netoliese - Pavilnių RP direkcijos įrengti pažintiniai takai. Lankytojai stebisi ne tik unikaliu kraštovaizdžiu, bet ir čia stūksančiais svetimkūniais - mūro namais ant pat kalvos šlaito bei kliūtimis praeiti pro juos.

Jei kas išsitraukia fotoaparatą šiems disonansams įamžinti, iš nelegalaus namo išbėga įniršęs storas vyriškis ir rusiškai reikalauja nešdintis šalin, jei ne, žada paleisti šunį. Taip atsitiko ir "Lietuvos žinių" fotografui.

Kelias liko tik žemėlapiuose

Antakalniečių bendruomenės asociacijos pirmininko Andriaus Samaičio nuomone, pirmoji valdininkų klaida buvo padaryta 1994 metais, kai Vilniaus savivaldybė, grąžindama J.Jodko žemę, kuri priklausė jos giminėms, nuosavybės dokumentuose nepažymėjo vadinamojo servituto - nuo senų laikų ten buvusio visuomenei priklausančio kelio, vėliau tapusio Pragiedrulių gatve.

Antakalniečių bendruomenė šiemet kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą - pareikalautų nustatyti tą servitutą. "Kelias ten ėjo mažiausiai pusę šimto metų, o gal ir daugiau, jį prisimena brandaus amžiaus Antakalnio gyventojai, be to, kelias tebėra pažymėtas Vilniaus topografiniuose žemėlapiuose", - argumentuojama antakalniečių laiške prokuratūrai.

Tačiau prokuratūra ginti viešąjį interesą atsisakė. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis teisinosi, esą Civilinis kodeksas galimybei ginti viešąjį interesą nustato 10 metų senaties terminą, ir jis baigėsi.

Po tokio prokurorų žingsnio Antakalniečių bendruomenės narys mokslų daktaras etnologas Dainius Razauskas Vilniaus apygardos prokurorams ir prezidentei Daliai Grybauskaitei išsiuntė viešą laišką, kuriame pareiškė, jog prokurorai vengia atlikti savo pareigą. Pasak D.Razausko, sklypo savininkai 10 metų (nuo 1994 iki 2004-ųjų) sąmoningai laukė senaties termino. Gatvė tada nebuvo nei užstatyta, nei užtverta, visuomenė ja naudojosi, o statyba pradėta 2004 metais. D.Razausko nuomone, nuo tada ir turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas.

"Vis dėlto mes pasirengę ieškoti kompromiso su sklypo savininkais, - sakė Antakalniečių bendruomenės vadovas A.Samaitis. - Pavyzdžiui, neprieštarautume, kad jie, nugriovę neteisėtai ant gatvės pastatytus namus ir gavę leidimą, susiręstų juos kitoje savo sklypo vietoje." Anot jo, pagrindinė bendruomenės sąlyga - gatvės užtvara turi būti pašalinta. Tačiau to sklypo savininkai į derybas nesileidžia.

G.Nausėdos stiklo kubą regioniniame parke teismas įteisino.

Savivaldybė - savavaliautojų pusėje?

Kai J.Jodko sklype buvo pradėta savavališka statyba, antakalniškė geografė, dabartinė Seimo nario Algirdo Patacko padėjėja Nijolė Balčiūnienė dirbo Pavilnių ir Verkių RP direkcijoje. "Pamačiusi, kad buldozeris stumdo kalvos žemę, pranešiau parko direktorei ir jos pavaduotojai. Jau tada reikėjo stabdyti statybas, o ne dabar bylinėtis teismuose, kai namai jau pastatyti", - sakė LŽ N.Balčiūnienė. Ji dažnai eina pro šią vietą ir matė, kad nelegaliuose pastatuose esama ir mažų vaikų. "Galbūt savininkams patarta - jei namuose bus mažų vaikų, niekas neturės teisės nugriauti pastatų", - svarstė geografė.

Pavilnių ir Verkių RP direktorė Vida Petiukonienė LŽ tvirtino, kad direkcija padarė viską, kad savavališka statyba Pragiedrulių gatvėje būtų nutraukta laiku. "Dar 1994 metais prieštaravome, kad į sklypą būtų įtrauktas kelias, tačiau savivaldybės valdininkai mūsų neklausė - suformavo sklypą be servituto. Apie neteisėtą statybą pranešėme Valstybinei teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijai, kvietėme tikrinti Nacionalinę žemės tarnybą ir kitas institucijas. Kai sklypo savininkai už savo sklypo pradėjo sodinti RP kraštovaizdžiui netinkančias tujas ir gudobeles, jie buvo nubausti ir įpareigoti želdinius pašalinti", - vardijo direkcijos darbus V.Petiukonienė. Pavilnių ir Verkių RP yra pavaldūs Vilniaus miesto savivaldybei.

Teismų karuselėje

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) LŽ informavo prašiusi teismo įpareigoti atsakovus - J.Jodko teisių perėmėjus savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

"Atsakovai teisme tvirtino, kad turėjo ir turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004 metais išduotą statybos leidimą, kuris suteikė teisę ne tik rekonstruoti gyventojų namą, bet ir statyti jo priklausinius. Be to, jie teigė, kad projektas buvo reikiamai suderintas su visomis reikiamomis institucijomis, taip pat su Pavilnių bei Verkių regioninių parkų direkcija", - sakė VTPSI atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė.

Tačiau šią bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2012 metų birželio 13 dieną nusprendė, kad statyba savavališka. Atsižvelgdamas į 2010 metais įsigaliojusius Statybos įstatymo pakeitimus, teismas įpareigojo atsakovus per šešis mėnesius parengti šių statinių projektinę dokumentaciją ir gauti jų statybą leidžiančius dokumentus.

"Atsakovai per nustatytą terminą minėtų dokumentų nepateikė, todėl teismas įpareigojo juos savo lėšomis per tris mėnesius statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Šio skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta", - LŽ sakė V.Aliukonienė. Tad šių savavališkų statybų epopėjos baigtis - neprognozuojama.

G.Nausėdos stiklo kubas

Gerokai greičiau savo nelegalią statybą įteisinti pavyko kitam Pavilnių RP naujakuriui - garsiam ekonomistui, SEB banko patarėjui Gitanui Nausėdai. Jis taip pat 2004 metais gavo Vilniaus miesto savivaldybės leidimą rekonstruoti šiame parke, Pučkoriuose, nusipirktą gyvenamąjį namą. G.Nausėdos užsakymu UAB "Architektų biuras ir partneriai" parengė projektą, pagal kurį tradicinis namas buvo apgaubtas stiklo gaubtu.

Pavilnių ir Verkių RP direkcija kreipėsi į teismą, nes, jos nuomone, "stiklainis" darko parko kraštovaizdį. Tačiau Kauno technologijos universiteto profesorius Jurgis Bučas išgyrė projektą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ir šis parko direkcijai nurodė G.Nausėdos rekonstrukciją įteisinti. "Daug žmonių atvyksta prie Pūčkorių atodangos pasigėrėti nuo Vilnios skardžio atsiveriančiais vaizdais. G.Nausėdos stiklo kubas iš ten - kaip ant delno. Žmonės kaltina mūsų direkciją, neva leidome jį pastatyti. Todėl prie atodangos suręsime informacinį stendą, kuriame, be kitų parko objektų, paženklinsime ir G.Nausėdos stiklo kubą bei parašysime, jog šis svetimkūnis parke atsirado teismui įpareigojus. Nes nusibodo aiškinti, kad mes nekalti", - LŽ sakė Pavilnių ir Verkių RP direktorė V.Petiukonienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"