TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teismuose daugėtų viešumo kanalų

2016 04 20 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Kad visuomenė geriau suprastų Temidės tarnų priimamų sprendimų motyvus, prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo teismų veikloje įteisinti technologinių naujovių. Jomis būtų galima naudotis tik finalinėje teisminio proceso dalyje.

Prezidentė Seimui pateikė Teismų įstatymo ir susijusių teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti galimybę transliuoti, filmuoti ar fotografuoti skelbiamą teismo sprendimą, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, jeigu tai būtina visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. Tokia galimybė būtų sudaroma esant asmens prašymui, išskyrus atvejus, kai tai galėtų trikdyti teismo darbą, rodyti jam nepagarbą arba pažeisti žmogaus teises.

Teigiama, jog pataisos užtikrintų skaidresnę ir kokybiškesnę teismų veiklą, nes įpareigotų teisėjus atsakingiau ir suprantamiau motyvuoti, formuluoti bei pristatyti visuomenei savo sprendimus. Projektų rengimą inicijavo Aukščiausiasis Teismas (AT), jiems pritarė Teisėjų taryba.

Turi teisę žinoti

Prezidentės manymu, teismų atvirumas ir jų veiklos viešumas – vienas svarbiausių demokratinės valstybės bruožų. „Todėl visuomenei būtina sudaryta kuo daugiau galimybių susipažinti su teismų sprendimų motyvais. Ji turi teisę gauti informacijos apie tai, kas ir kaip vyksta teismuose, kokie sprendimai priimami valstybės vardu, kaip vykdomas teisingumas“, – dėstė D. Grybauskaitė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras įsitikinęs, kad siūlomos naujovės iš tiesų suteiktų visuomenei daugiau informacijos apie teismų darbą. „Kartais labai efektingai parodomos akcijos, kai kokiam nors žinomesniam asmeniui uždedami antrankiai. Padaromas tikras šou. Tačiau paskui žmonės visa tai užmiršta. O koks šios istorijos finalas – išteisino asmenį, nuteisė? Štai čia ir būtų galimybė parodyti baigiamąją dalį. Ji turėtų ne tiek „spektaklinę“, kiek informacinę vertę“, – LŽ aiškino jis. Parlamentaras spėjo, kad siūlomos pataisos neturėtų užkliūti Seimui, juolab jog naujovių prasmę mato pati teisėjų bendruomenė.

Šiuo metu teismo procesus fiksuoti techninėmis priemonės draudžiama, išskirtiniais atvejais leidžiama daryti tik garso įrašus. Dėl to visuomenė neturi galimybes susipažinti su teismų sprendimais. Toks griežtas ribojimas nėra objektyviai pagrįstas ir pateisinamas, tad pataisomis siūloma leisti fiksuoti, kaip teismas skelbia sprendimus, ir sudaryti sąlygas žmonėms išsamiau susipažinti su tais sprendimais bei jų argumentais. Naudotis techninėmis priemonėmis teismuose galima (su apribojimais) daugelyje Europos valstybių, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje ir kitur.

Privalu užtikrinti balansą

AT pirmininko Rimvydo Norkaus žodžiais, juntamas vis didesnis visuomenės susidomėjimas teismų darbu, nagrinėjamomis bylomis, priimamais sprendimais. Pasak jo, visuomenė ir žiniasklaida jau šiandien gali dalyvauti posėdžiuose, per kuriuos skelbiami teismų sprendimai. Jie komentuojami, viešai aptariami ir socialiniuose tinkluose.

Rimvydas Norkus/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Leidimas filmuoti teismo skelbiamą sprendimą suteiktų dar vieną kanalą žiniasklaidai ir visuomenei geriau suprasti, kokį sprendimą priėmė teismas. Informacija, kuri pasklistų viešojoje erdvėje, būtų tikslesnė, rastųsi mažiau interpretacijų apie tai, ką iš tiesų nusprendė teismas. Kartu tai prisidėtų prie teismų autoriteto didinimo“, – LŽ tvirtino R. Norkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir šiuo atveju privalu užtikrinti visuomenės intereso žinoti ir per teismo procesą pateikiamų jautrių duomenų apsaugos balansą. Todėl AT pirmininkas pabrėžė, jog leidimas filmuoti, daryti įrašą būtų suteikiamas tik esant finalinei proceso daliai, kai realiai skelbiamas teismo sprendimas. Be to, leidimas nebūtų absoliutus, o išduodamas tik tais atvejais, kai nėra pažeidžiama asmens duomenų apsauga, valstybės, komercinės ar kitokios paslaptys. Daryti įrašo būtų neleidžiama ir paaiškėjus, kad tai gali būti nesuderinama su teismo sprendimo kokybės užtikrinimu.

„Nenorime teismo sprendimo skelbimo paversti šou“, – tikino R. Norkus. AT vadovas taip pat priminė, kad jei teismo sprendimas priimamas uždarame posėdyje, jis ir skelbiamas uždarai, išskyrus rezoliucinę dalį. Ji visada skelbiama viešai, todėl gali įrašinėti ir žiniasklaida. R. Norkaus teigimu, visos techninės numatomų pataisų detalės bus aptartos įstatymų lydimuosiuose aktuose.

Įžvelgė problemą

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė taip pat mano, kad parengtos pataisos leistų visuomenei geriau pažinti teismų darbą, sužinoti tikslesnius priimamų sprendimų motyvus. Anot advokato, analogiška tvarka egzistuoja ir kitų Europos Sąjungos valstybių teismuose. O, pavyzdžiui, JAV vykstant teismo procesui draudžiama naudotis bet kokiomis technologijomis, galima tik piešti.

Pasak I. Vėgėlės, labai svarbu, kad leidimas filmuoti teismo skelbiamą sprendimą nepažeistų žmogaus teisių. Tačiau didesnį pavojų jis įžvelgia dėl pirmos instancijos teismo sprendimų ir nuosprendžių viešinimo. „Žinome, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nėra galutinis. Todėl tais atvejais, kai būtų paviešintas jo sprendimas, o galutinės instancijos sprendimas būtų visiškai kitoks ar net priešingas, galima įžvelgti tam tikrų pažeidimų. Tarkime, baudžiamojoje byloje – nekaltumo prezumpcijos“, – LŽ aiškino Advokatų tarybos pirmininkas.

Jis svarstė, ar žiniasklaida visais atvejais sugebės tinkamai pabrėžti, jog tai yra tik pirmos instancijos teismo sprendimas. Be to, ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus galima skųsti kasacine tvarka. „Tai vienintelis aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija ir išlaikytas teismų veiklos nuoseklumas“, – pažymėjo I. Vėgėlė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"