Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Teismus kamuoja rūpestis dėl saugumo

 
2017 03 15 9:20
Lietuvos apeliacinis teismas - vienas iš keturių teismų, kuriose liko fizinė policijos apsauga. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos teismuose diegiamos techninės priemonės, kurios turėtų užtikrinti fizinį teismo proceso dalyvių saugumą. Tačiau Temidės tarnai abejoja, ar jos suteiks tokį saugumo jausmą, kokį garantavo teismų pastatuose budėję policijos pareigūnai.

Pernai 40 teismų posėdžių salių buvo įrengti specialūs atitvarai, kai kur – pavojaus mygtukai. Šiemet saugumo priemonių arsenalas plečiamas – diegiamos pavojaus pranešimų, vaizdo stebėjimo ir įeigos kontrolės sistemos. Kai kurie teismai aprūpinami rankiniais metalo detektoriais.

Vis dėlto teismų atstovai apgailestauja, kad nuo 2013 metų buvo atsisakyta fizinės policijos pareigūnų apsaugos.

Nauji atitvarai

Kasmet 62 Lietuvos teismus pasiekia apie 300 tūkst. bylų, kasdien teisėjai išnagrinėja beveik pusantro tūkstančio bylų. Kiekvieną dieną jiems tenka apklausti šimtus žmonių, tapusių smurto ar seksualinio išnaudojimo aukomis, įtariamuosius, kaltinamuosius ir liudytojus.

Iki 2013 metų teismuose tvarką ir rimtį užtikrindavo policija – buvo įrengti budėtojų postai. Bet taupant lėšas jų atsisakyta. Fizinė policijos apsauga liko tik keturiuose teismuose – Konstituciniame, Aukščiausiajame, Apeliaciniame ir Vyriausiajame administraciniame.

Teismų posėdžių salėse jau kurį laiką montuojami saugūs, smūgiams atsparūs atitvarai./NTA nuotrauka

Todėl šiuo metu fizinė teismų apsauga vykdoma pasitelkus įvairias technines priemones. Viena jų – teismų posėdžių salėse montuojami saugūs, smūgiams atsparūs stikliniai atitvarai teisiamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems. Teismų pirmininkai ir bylas nagrinėjantys teisėjai teigia jau matantys naujųjų atitvarų naudą.

Anot Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės Gemos Janušienės, seni atitvarai neatitiko keliamų saugumo reikalavimų – atviros medinės pertvaros menkai tepadėdavo. Į teismą atvesti suimtieji kartais mėgindavo pasikalbėti su draugais ar artimaisiais, atvykusiais į posėdžių salę. Net būta atvejo, kai bandyta perduoti daiktus suimtiesiems – prieš teismo posėdį konvojaus pareigūnai, apžiūrėję atitvarą, po suolu rado paslėptus kelis mobiliojo ryšio telefonus.

Naujieji daugiau negu 2 metrų aukščio atitvarai ne tik neleidžia suimtiesiems bendrauti su kitais į teismo salę atėjusiais asmenimis, bet ir atskiria parodymus teikiančius liudytojus ir nukentėjusiuosius nuo teisiamų asmenų. Be to, šių atitvarų durys yra rakinamos, iš vidaus jų neatidarysi.

Reda Molienė: „Iš savo biudžetų teismai įdiegti tokių naujovių negali, nes neturi tam lėšų – gaunamų pinigų vargiai pakanka būtiniausioms reikmėms.“

Pernai naujas atitvaras įrengtas ir Tauragės rajono apylinkės teismo posėdžių salėje. Šio teismo pirmininkės Loretos Bajorinienės teigimu, pakeitus medinį atitvarą saugesniu, teisėjai įsitikino, kad nukentėjusieji ir liudytojai, dalyvaujantys bylos nagrinėjime, jaučiasi saugiau, drąsiau teikia parodymus. Palengvėjo darbas ir konvojaus pareigūnams.

Prieš porą metų Klaipėdos miesto apylinkės teisme įvyko incidentas, kai į jo darbuotojus kreipėsi peiliu ginkluotas vyras. Po šio įvykio, pasak Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko Svajūno Bliudsukio, teisme buvo įrengti 7 papildomi pavojaus mygtukai pavojaus rizikos zonose ir papildomos vaizdo stebėjimo kameros. Be to, teismas gavo mobilų metalo ieškiklį, o šiuo metu įrengiamos pertvaros, kuriomis atskiriamos administracinės ir viešosios zonos, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą.

Pasigenda policijos

Kai kurie „Lietuvos žinių“ kalbinti teisėjai abejojo, ar vien elektroninėmis ar techninėmis priemonėmis pavyks užtikrinti, kad tiek teismo proceso dalyviai, tiek kiti asmenys teismuose jaustųsi saugiai.

Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai einantis Laimondas Noreika neslėpė, kad teismo rūmų patalpose sumontuotų pavojaus mygtukų neužtenka. „Šiemet teko nagrinėti bylą, kai kaltinamasis į posėdį atvyko neblaivus ir pradėjo elgtis nederamai. Iškvietėme policiją, kad ji nustatytų, ar asmuo neblaivus. Nors policija į iškvietimą reagavo iškart, kol pareigūnai atvyko, pats turėjau saugoti tą asmenį, kad nepabėgtų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo jis.

Anot L. Noreikos, jei teismo pastato fojė būtų budėjęs policininkas, teisėjui saugoti girto kaltinamojo nebūtų reikėję.

Kaip teigė Marijampolės rajono apylinkės teismo laikinasis vadovas, bendraujant su kitų teismų teisėjais, jam teko girdėti apie atvejį, kai skyrybų bylą nagrinėjantis teisėjas nukentėjo nuo vieno iš besiskiriančiųjų, o Marijampolėje prieš keletą metų būta situacijos, kai nuo kitų proceso dalyvių teismo fojė nukentėjo asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ką tik nagrinėtoje byloje.

„Teismo pastate budintis policijos pareigūnas atlikdavo dvejopą funkciją – ne tik fiziškai saugodavo ir galėdavo iš karto reaguoti, bet ir veikė prevenciškai. Vien jo buvimas vieną šalį drausmino, o kitai suteikdavo saugumo jausmą. Todėl būtų gerai, jei būtų sugrąžinti teismo pastatuose budėję policininkai“, – svarstė L. Noreika.

Saugos naujoviškai

Šalies teismų posėdžių salės specialiais atitvarais aprūpintos įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą programą. Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorės Redos Molienės teigimu, teismai jau yra aiškiai identifikavę aktualiausias problemas ir sistemos trūkumus, tačiau ne visus juos pajėgūs šalinti patys, be papildomo finansavimo.

Reda Molienė: „Iš savo biudžetų teismai įdiegti tokių naujovių negali, nes neturi tam lėšų - gaunamų pinigų vargiai pakanka būtiniausioms reikmėms."/NTA nuotrauka

„Iš savo biudžetų teismai įdiegti tokių naujovių negali, nes neturi tam lėšų – gaunamų pinigų vargiai pakanka būtiniausioms reikmėms. Todėl kalbėti apie biudžeto lėšų panaudojimą tokioms reikmėms – nerealu. Pasinaudoti Norvegijos finansinio mechanizmo parama buvo vienintelė galimybė norint ką nors pakeisti“, – tikino R. Molienė.

Anot jos, atsižvelgiant į kiekvienam teismo pastatui nustatytą saugumo reikalavimų lygį, prie durų montuojami patikros vartai – metalo detektoriai, įrengiami seifai. Juose teismų lankytojai gali saugiai palikti savo vertybes ar kitokius daiktus, kurių į posėdžių salę neštis negalima.

Koridoriuose ir salėse įrengiamos vaizdo kameros, teismai aprūpinami garso įrašymo bei archyvavimo technika. Šiuo metu, be atitvarų, teismuose jau įrengta 760 pavojaus pranešimo mygtukų posėdžių salėse, raštinių priimamuosiuose, 145 vaizdo stebėjimo kameros, 5 pertvaros, atskiriančios viešąsias ir administracines patalpas, 290 įeigos kontrolės sistemų, 18 teismų aprūpinti rankiniais metalo detekcijos ieškikliais. Visoms šioms priemonėms iš Norvegijos finansinio mechanizmo buvo gauta 1,27 mln. eurų.

„Kai kurie teismai yra susitarę su vietos policijos komisariatais, ir policijos ekipažai savo patruliavimo maršrutus derina prie teismo posėdžių laiko, jei juose yra numatyta svarstyti kokią nors rezonansinę bylą“, – tvirtino NTA direktorė. Jis pridūrė, kad teisėjams, teismų darbuotojams, lankytojams, teismo proceso dalyviams yra parengtas ir išleistas leidinys apie grėsmių valdymą ir saugumo užtikrinimą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"