TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Teistumas valdžios troškulio nemalšina

Lietuvos žmonių partijoje teistumo našta slegia brolius krepšininkus Lavrinovičius - jie teisti už išžaginimą. /LŽ archyvo nuotrauka 

Į Seimo nario kėdę nusitaikė beveik keturios dešimtys kandidatų, kuriems yra tekę išgirsti teismo verdiktą "kaltas". Daugiausia jų susibūrė po Kristinos Brazauskienės vadovaujamos partijos, konservatorių, liberalcentristų ir "Drąsos kelio" vėliavomis. 

Apie kadaise išgirstą nepalankų teismo nuosprendį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pranešę partijų atstovai neretai aiškina su juo niekada nesutikę ir visomis išgalėmis stengiasi skalbti suteptą mundurą.

VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, nesusipratimų dėl teistumo netrūksta. Kandidatai neretai suklysta prisipažindami buvę nuteisti, nors to niekada nebuvo. Randasi ir tokių kandidatų, kurie pateikia po dvi anketas tikėdamiesi, kad jų teistumo faktas į viešumą neiškils.

Domėsis teistais

Iš K.Brazauskienės vadovaujamos Demokratinės darbo ir vienybės partijos (DDVP) kandidatų buvę teisti prisipažįsta penki "perspektyvūs politikai" - Giedrius Pavilionis, Gintautas Dačiola, Rima Paulauskaitė, Ugnius Mečionis ir Tadas Miliauskas. 

Galimybe anketoje paaiškinti teistumo aplinkybes pasinaudojęs G.Dačiola čia užsimena tik sumokėjęs ginčytiną baudą, o ketvirtas DDVP rinkimų sąraše atsidūręs G.Pavilionis atviravo LŽ jam paskambinus. "Buvo toks įvykis, kai važiavau degant geltonam šviesoforo signalui, pasiginčijau su policija, ir tada su manimi susidorojo", - tikino kandidatas. Jis neabejojo, kad šis įvykis partijos prestižui nepakenks.

Anot pačios K.Brazauskienės, kandidatų teistumas svarbi aplinkybė, tačiau ji visų biografijomis pasidomėti tiesiog nespėjusi. "Žmonės dalyvauja susirinkimuose, pasitarimuose. Jei ir yra kadaise padarę nusižengimų, tikrai nemanau, kad būtų užmušę žmogų. Per artimiausią partijos tarybos posėdį pasidomėsime. Jei paaiškės, kad tai buvo sunkūs nusikaltimai, tokius asmenis svarstysime", - LŽ sakė ji.

Rezultatams nepakenks

Nepalankų teismo nuosprendį prisipažįsta išgirdę ir keturi didžiausios valdančiosios partijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) - atstovai. Tai dabartinis parlamentaras Rokas Žilinskas, Gintautas Radžiukynas, Dainius Bardauskas ir Ramūnas Alminas. 

Šis kandidatas papildomai nurodo, kad kaltu buvo pripažintas už bandymą papirkti pareigūnus 20 litų kyšiu, kai viršijo greitį. Teismo jis buvo nubaustas 650 litų bauda. "Ta byla buvo išspręsta gana keistai. Kyšio niekam nesiūliau, tačiau kaltu pripažintas buvau. Bet kuriuo atveju šio nuosprendžio neslepiu", - LŽ sakė R.Alminas.

G.Radžiukynas nurodo buvęs teistas dėl šaunamojo ginklo nerūpestingo laikymo, D.Bardauskas - lygtinai nuteistas dėl eismo įvykio. R.Žilinskas anketoje nepažymi teismo nuosprendžio aplinkybių, tačiau žiniasklaidoje buvo plačiai eskaluota istorija dėl policininkų įžeidimo.

TS-LKD rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna LŽ teigė, kad minėti atvejai nesantys ypatingi, tad rinkimų rezultatams vargu ar turės didesnės įtakos.

Keturi teisti asmenys yra ir tarp partijos "Drąsos kelias" kandidatų. Tai parlamentarai Saulius Stoma ir Jonas Ramonas, aktorius Audrius Nakas ir visuomenininkas Rolandas Borovskis. Pastarasis tvirtina, kad buvo prižintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį - dėl neatsargumo sunkiai sužalojęs ar susargdinęs žmogų. "Trumpai tariant, neišsisukinėdamas ir nevengdamas atsakomybės prisiėmiau kaltę", - anketoje rašo R.Borovskis.

Keturias nusikalstamas veikas savo biografijose deklaravo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovai: parlamentaras Arūnas Valinskas, Kazlų Rūdos meras Vytautas Kanevičius, teisininkas Andrejus Avdoninas ir LiCS sostinės Karoliniškių skyriaus pirmininkas Mantas Panavas. Pastarasis pažymi, kad teismas kaltu jį pripažino dėl eismo įvykio.

Emigrantų partijos lyderis J.Murauskas deklaruoja teismo nuosprendžiu kaltu pripažintas dėl sunkaus nusikaltimo ir savo anketoje tai įvardija kaip "kyšio provokaciją". /Erlendo Bartulio nuotrauka  

Nuo naminukės iki prievartos

Su Vytauto Šustausko į Seimo rinkimus vedamos "Kovotojų už Lietuvą sąjungos" vėliava vienmandatėse rinkimų apygardose panoro varžytis trys teisti asmenys - Jurijus Subotinas, Tirkišas Amanovas ir radikaliomis pažiūromis pagarsėjęs Visvaldas Mažonas. 

V.Mažonas savo kandidato anketoje nurodo, kad "teistas šitos sistemos už gerus darbus". T.Amanovas savo padarytą nusikalstamą veiką įvardija kaip nesunkų kūno sužalojimą.

Emigrantų partijos lyderis Juozas Murauskas deklaruoja teismo nuosprendžiu kaltu pripažintas dėl sunkaus nusikaltimo. Jis savo anketoje tai įvardija kaip "kyšio provokaciją". Partijos kolega Gediminas Naučius anketoje rašo, kad teistas buvo "už neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų realizavimą".

Lietuvos žmonių partijoje teistumo našta slegia brolius krepšininkus Darjušą ir Kšyštofą Lavrinovičius. Jie buvo nuteisti už išžaginimą ir atliko savo bausmę pataisos namuose.

Įsivėlė klaida?

"Nuodėmes" deklaravo trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatai. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas nurodė, kad yra teistas už žemdirbių protesto akcijų organizavimą, o jo partijos kolega Marijus Kaktys prisipažino teistumą gavęs dėl naminės degtinės gabenimo. 

LVŽS pirmininko pirmasis pavaduotojas, Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė savo anketoje VRK deklaruoja, kad teismo sprendimu yra pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą. "Niekada to nebuvo", - savo teistumą vakar LŽ neigė politikas ir tikino, kad, ko gero, jo anketoje yra įsivėlusi klaida.

Socialistinio liaudies fronto vedlys Algirdas Paleckis savo kandidato anketoje VRK nurodo, kad teistas buvo, nes esą "nepabijojo paviešinti nepatogių faktų". Teismo nuosprendį taip pat yra deklaravę ir du A.Paleckio partijos kolegos - Stasys Šaduikis ir Sergejus Popovas. Tačiau jie savo padarytų nusikalstamų veikų VRK pateiktose anketose neatskleidžia.

Baustas už gerus darbus

Sostinės meras, politinės partijos "Sąjunga TAIP" vedlys Artūras Zuokas savo anketoje deklaruoja, kad "baustas už gerus darbus". Čia pat jis nurodo, kad 2009 metais teistumas buvo panaikintas. Apie panaikintą teistumą - dėl buvusių pateiktų kaltinimų kyšio paėmimu ir sukčiavimo - savo anketoje primena Lietuvos socialdemokratų sąjungos keliamas kandidatas Edvardas Kuvikas. 

Savarankiškai Kupiškio-Biržų vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikėlęs Juozas Užkurėlis teismo nuosprendžio dėl savo nusikalstamos veikos nepripažįsta. "Tapau teistas dėl neobjektyvaus teisėsaugos tyrimo ir nesąžiningo apylinkės teismo darbo", - anketoje pažymi kandidatas.

Teismo pripažintą teistumą dėl nusikalstamų veikų deklaruoja Žemaičių partijos atstovas Romualdas Šliogeris, Krikščionių partijos kandidatas Tomas Steniukynas.

Tiesiog nedetalizuoja

Du teistuosius turi opozicinė partija "Tvarka ir teisingumas". Seimo "tvarkiečių" seniūnas Valentinas Mazuronis pažymi buvęs nuteistas politinėje byloje, kurią inicijavo buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas dėl esą tariamo šmeižto. Kitas "tvarkiečių" kandidatas - Gintaras Šurkus - aplinkybių nenurodo.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Rimantas Kumpis neslepia nepalankaus teismo sprendimo dėl netinkamai skirto tarnybinio buto, o Laimutė Burbienė - dėl klaidingos buhalterinės apskaitos.

Su Respublikonų partija rinkimuose dalyvaujanti Zita Jakubonienė pažymi buvusi teista kaip įstaigos vadovė už įstaigos veiklą, darbų saugos ir buhalterinius pažeidimus. Vasilijus Skliančukas teistumo priežasčių nepateikia.

Aplinkybių nenurodo ir dvi teistos Darbo partijos kandidatės - Andžela Šakinienė ir Giedrė Vitienė.

Po vieną teistą asmenį rinkimų sąrašuose turi Liberalų sąjūdis (kandidatas Algirdas Arys) ir Socialdemokratų partija (kandidatas Danas Paluckas). Jiedu nuosprendžio aplinkybių nedetalizuoja.

Atsiranda gudruolių

VRK pirmininko Z.Vaigausko teigimu, nesvarbu, ar asmens teistumas jau išnykęs, ar ne, jis savo anketoje privalo pateikti duomenis, ar buvo kada nors teistas. "Tačiau būna visko. Kartais kandidatas, pildydamas anketą, neaišku, ką pagalvoja ir nurodo, kad buvo teistas, nors iš tiesų nebuvo. Jei iš institucijų nesulaukiame patvirtinimo, tai ir lieka mįslė. Vis dėlto anketoje toks įrašas lieka", - LŽ dėstė vyriausiasis rinkimų prievaizdas.

Kur kas paprasčiau, anot jo, kai kandidatas piktybiškai nenurodo buvęs teismo pripažintas kaltu. Tada sulaukusi duomenų, patvirtinančių jo nuteisimo faktą, VRK iškart braukia jį iš sąrašo. Jei tai išaiškėja jau patekus į Seimą, turi būti rengiama apkaltos procedūra. "Kol kas tokio atvejo dar nebuvo. Ne viską ir mes sugebame patikrinti. Pavyzdžiui, per savivaldos rinkimus būna tokių gudruolių, kurie atsiunčia dvi anketas. Vienoje nurodo buvę teisti, kitoje - ne. Tai duomenys, dėl kurių, atrodo, neaiškumo neturėtų kilti, tačiau būna visko", - teigė Z.Vaigauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"