TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Telefoniniai sukčiai susižeria milijonus

2013 03 01 6:50
Iš Alytaus pataisos namų sklindantys telefoninių sukčių skambučiai - nepažabojami. /Ritos Krušinskaitės nuotraukos

Maždaug prieš dvidešimtmetį kilusi telefoninio sukčiavimo banga dabar smogia nauja jėga. Patiklūs gyventojai vėl naiviai patiki apsimetėliais ir atiduoda jiems tūkstančius litų. 

Vien Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) aptarnaujamoje teritorijoje per vieną vasario savaitę gyventojai, "gelbėdami artimuosius", prarado beveik 20 tūkst. litų.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pabrėžia, kad nusikaltėliai atidžiai stebi šalies aktualijas ir prisitaiko prie besikeičiančios situacijos. Pareigūnams pradėjus garsiau kalbėti apie tam tikrus sukčių naudojamus metodus, žmonės sugeba labiau saugotis tokių piktadarių atakų, pavyzdžiui, gerokai rečiau patiki teisėsaugininkais prisistatančiais aferistais. Todėl nusikaltėliai keičia taktiką - grįžta prie senų, primirštų apgaulės būdų. Dažniausiai ištraukiama į nelaimę esą patekusių artimųjų korta.

Pernai Policijos departamento atliktos analizės duomenys iškalbingai liudija apie telefoninių sukčių siautėjimo mastą. 2012 metais policijos komisariatuose pradėti 687 ikiteisminiai tyrimai (apie 800 epizodų) dėl nusikalstamų veikų, padarytų naudojantis telefoninio ryšio priemonėmis laisvės atėmimo vietose. Telefoniniai sukčiai, apsimetę "nukentėjusiųjų" artimaisiais, bankų darbuotojais arba teisėsaugos institucijų pareigūnais, į savo kišenes susižėrė beveik 3 mln. litų.

Tikslus aukų skaičius nėra žinomas, nes dalis jų gėdijasi savo patiklumo, į policiją dėl patirtos žalos nesikreipia ir slepia nemalonius incidentus net nuo savo artimųjų.

Kalinių "verslas"

Nuo telefoninių sukčių žmonės nukenčia visoje Lietuvoje, tačiau pinklės jiems beveik išimtinai rezgamos įkalinimo vietose. Aktyvumu itin išsiskiria Alytaus pataisos namuose ne pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantys vyrai. Pernai ant jų meškerės užkibo 568 aukos. Marijampolės pataisos namuose, kur taip pat kali ne pirmą kartą nuteisti vyrai, telefoninio "verslo" mastas mažesnis. Jiems pavyko apgauti beveik penkis kartus mažiau žmonių.

Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų poskyrio vyresniojo tyrėjo Mariaus Goleko teigimu, telefoniniai sukčiai yra išsiugdę gerus įtikinėjimo įgūdžius, moka subtiliai manipuliuoti aukos patiklumu. Kaliniai net sukuria kabinetinės darbo aplinkos įspūdį. Tušinuko galu baksnodami į stalą aiškina, kad suvedinėja arba tikrina duomenis kompiuteriu. Tikrumo įspūdį jie sustiprina prisistatydami realių žmonių vardais ir pavardėmis, nurodydami jų pareigas, tikslius darboviečių adresus.

Pokalbį telefonu gali pradėti bet kuris kameroje esantis kalinys. Paaiškėjus, kad žmogus "užkibo", telefonas perduodamas mokantiems nukreipti pokalbį reikiama linkme kaliniams. Jie, priklausomai nuo situacijos, jau turi paruošę konkrečius teiginius ir klausimus. "Išskirtinių psichologinių gebėjimų tie asmenys neturi, viskas vyksta dėl aukų psichologinės būsenos, atsirandančios po streso išgirdus žinią apie įvykusią nelaimę", - pažymėjo R.Matonis.

R.Matonis pabrėžia, kad nusikaltėliai atidžiai stebi šalies aktualijas ir prisitaiko prie besikeičiančios situacijos. /LŽ archyvo nuotrauka

Bendrininkų gaujos

Pirmieji telefoninio sukčiavimo atvejai pradėti registruoti vos atkūrus nepriklausomybę. Tačiau tai buvo labiau pavienių nusikaltėlių veikla, mat mobilusis ryšys tuomet kainavo brangiai. Pingant ryšio paslaugoms ir mobiliųjų telefonų aparatams, telefoninio sukčiavimo atvejų ėmė daugėti. Atsirado pirmosios gaujos, kurios sukčiavo planingai ir organizuotai, pasiskirsčiusios užduotimis.

"Šiuo metu pareigūnai sulaiko nemažai įtariamųjų ir jiems dažniausiai inkriminuojamos ne pavienės nusikalstamos veikos, o įrodinėjama padarius po 10, 20, kartais ir daugiau nusikaltimų", - teigė R.Matonis.

Nusikaltimo vietoje sulaikyti asmenys dažniausiai esą prisipažįsta padarę nusikaltimą, tačiau ne visada yra linkę įvardyti savo bendrininkus laisvės atėmimo vietoje. Anot R.Matonio, tokių nusikaltimų motyvas - siekis gauti turtinės naudos arba narkotinių medžiagų. Pinigai padalijami - viena dalis lieka pas laisvėje esančius bendrininkus, kita atitenka kalintiesiems. Pinigai pervedami nedidelėmis sumomis į jų sąskaitas, perkami daiktai, tačiau didžiausia dalis naudojama narkotinėms medžiagoms įsigyti.

Pažaboti sudėtinga

Visiškai užkirsti kelią tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms neįmanoma. Mat įkalinimo vietose, nors tai oficialiai uždrausta, nuteistieji randa būdų, kaip netrukdomiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Pareigūnai kiekvieną dieną iš kalinių paima mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, tačiau šie nuolat prasimano naujų.

Vienas mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos namus kelių - kai laisvėje esantys pažįstami, naudodamiesi tam tikra įranga, permeta juos per įkalinimo įstaigos tvorą.

R.Matonio nuomone, situaciją būtų galima labiau suvaldyti, jei pataisos namai būtų pastatyti ne miestų centruose, o atokiau nuo miestų, kaip yra kitose šalyse. Tada būtų apribotas ne tik draudžiamų daiktų patekimas į įkalinimo įstaigą, bet ir būtų įmanoma įrengti mobiliojo ryšio blokavimo sistemą. Šiuo metu blokavimo sistema veikia tik dalyje pataisos namų teritorijų. Blokuoti visos teritorijos neįmanoma dėl šalia esančių gyvenamųjų namų.

Alytaus pataisos namų direktoriaus Kęstučio Jasmonto teigimu, suvaldyti telefoninių sukčių skambučius iš įkalinimo įstaigų sudėtinga. "Darome viską, kad to nebūtų, bet užkirsti kelio bent kol kas neįmanoma", - apgailestavo jis. Esą ryšio blokavimo sistema sunkiai skinasi kelią, ją reikia tobulinti. Pataisos namų pareigūnai svarsto galimybę padvigubinti patruliavimą. Galbūt tai padėtų sumažinti sukčių skambučių skaičių. Tačiau K.Jasmontas nededa per daug vilčių į tokias priemones. "Kol bus patiklių žmonių, kaliniai naudosis net menkiausia galimybe iš jų pasipelnyti, nes tai yra nuteistųjų gyvenimo būdas", - įsitikinęs K.Jasmontas, kuris gerai pažįsta kalinių psichologiją.

K.Jasmonto nuomone, efektyviau kovoti su sukčiais padėtų vaizdo ir garso klipai per televiziją ir radiją.

"Gelbėdami" negalvoja

Nusikaltėliai, prisistatę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, "Sodros", bankų ir kitų institucijų darbuotojais, prigąsdina pasirinktą auką tvirtindami, kad būtent per jos sąskaitą plaunami pinigai. Iš netikėtumo sutrikęs žmogus apgavikui dažniausiai sudiktuoja elektroninės bankininkystės duomenis. Be to, sukčiai prašo niekam neprasitarti apie skambutį, esą vykdomas tyrimas ir jo paviešinimas gali tik pakenkti.

Tereikia vos kelių minučių, kad įgudę sukčiai, naudodamiesi banko prisijungimo duomenimis, iš banko pasisavintų aukos santaupas. Keliolikos minučių pakanka, kad aferistai spėtų nukentėjusiųjų vardu paimti greituosius kreditus ir padarytų juos banko skolininkais. Siekdami išvengti atsakomybės ir kad pareigūnams būtų sunkiau atsekti išviliotų pinigų judėjimą, sukčiai grobį perveda iš vienos sąskaitos į kitą. Apie užverstą skolų naštą nukentėjusieji neretai sužino tik gavę pranešimus apie laiku nesumokėtas įmokas ir už tai gresiančią atsakomybę.

Pareigūnai perspėja, kad kuo ilgiau žmogus delsia pranešti apie padarytą nusikaltimą, tuo sunkiau jį atskleisti ir priversti piktadarius atlyginti žalą. Kelios uždelstos dienos gali tapti lemtingos, kad nukentėjęs žmogus niekada neatgautų prarastų pinigų. Išviliotų lėšų sumos svyruoja nuo keliasdešimt litų iki keliasdešimt tūkstančių litų. Ne vieną kartą nukentėjusieji, be pinigų, yra atidavę juvelyrinius dirbinius, garso ir vaizdo techniką, kitus vertingus daiktus.

Pareigūnai apgailestauja, kad žmonės sumano paskambinti į bėdą tariamai patekusiam giminaičiui tik tada, kai jau būną perdavę pinigus aferistui. Yra buvę ir graudžiai kuriozinių atvejų, kai nukentėjusieji naktį paskambinusiems sukčiams perduodavo tūkstančius litų anūkams gelbėti, o vėliau prisimindavo, kad anūkų jie neturi. Nutinka taip, kad telefoniniai sukčiai tuos pačius patiklius žmones apgauna keletą kartų.

Reikia saugotis patiems

Anot pareigūnų, telefoninių sukčių aukomis, kai siekiama išgauti internetinės bankininkystės duomenis, yra įvairaus amžiaus žmonės. Jų kontaktus aferistai randa telefonų knygose, per interneto paieškos sistemas, socialiniuose tinkluose. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau nukenčia, kai jų finansinės pagalbos neva prašo į bėdą pakliuvę artimieji. Jei telefoniniai sukčiai vyrai į pagalbą pasitelkia savo drauges, aukomis dažniausiai tampa moterys - net devynios iš dešimties.

Policijos pareigūnai ragina gyventojus adekvačiai vertinti nepažįstamų žmonių skambučius ir neskubėti pildyti jų prašymų. Reikėtų įsidėmėti, kad policijos ir kitų tarnybų pareigūnai, paskambinę telefonu, niekuomet neprašo perduoti grynųjų pinigų, padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar atlikti banko operacijų.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, nedelsdami skambinkite į policiją bendruoju pagalbos numeriu 112.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"