TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Temidės įkaitė visam gyvenimui

2011 06 11 0:00
Buvusi antstolė J.Gančierienė temato vienintelę išeitį - emigruoti.
Alinos Ožič nuotrauka

Kalinės duonos ragavusi buvusi antstolė Janina Gančierienė laisvę atgavo prezidentei suteikus malonę. Teisininkės karjerą sužlugdė paradoksas: ji už grotų atsidūrė, nes vykdė teisėjos nurodymą.

Niekada neteistą, net drausminių nuobaudų neturėjusią antstolę J.Gančierienę ištiko šokas sužinojus, kad teks keliauti už grotų - teismas jai skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę. Už tai, kad antstolė įvykdė kito teismo nutartį. Dabar jau buvusi antstolė neslepia ketinanti emigruoti. "Čia nebeturiu jokios ateities. Mane sužlugdė. Nors dariau tik tai, ką privalėjau", - sakė keturis su puse mėnesio tardymo izoliatoriuose, Panevėžio moterų pataisos namuose kalėjusi moteris. Laisvę ji atgavo, kai šių metų sausio 17 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl malonės J.Gančierienei suteikimo.

Vykdė teismo nurodymus

J.Gančierienė teisiamųjų suole atsidūrė, nes pasielgė taip, kaip elgiasi visi antstoliai. Gavusi teismo leidimą ji 2006 metų lapkritį pardavė iš varžytinių negalinčio su kreditoriais atsiskaityti skolininko turtą. Antstolę trikdė tik tai, kad turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas. Tačiau parduoti turtą antstolė privalėjo, nes tokią rezoliuciją pasirašė Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Liuda Arlauskienė. Prieš imdamasi veiksmų J.Gančierienė pasikonsultavo su kolegomis ir teisėjais, kurie patikino, kad tokia praktika yra įprasta.

Tačiau jau po kelių dienų pas ją apsilankė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Bliuvas. Pareikalavo dokumentų. J.Gančierienė neprieštaraudama atidavė vykdymo bylą. Netrukus antstolę pribloškė kita žinia - jai iškelta baudžiamoji byla.

Teisėja baudžiama nebuvo

Teisme prokuroras M.Bliuvas pareiškė, kad įvykdytas sunkus nusikaltimas - areštuoto turto iššvaistymas - ir paprašė skirti vienų metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismas antstolę išteisino. Tačiau jau po kelių mėnesių Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) priėmė nuosprendį pasiųsti ją už grotų. Bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju Baudžiamajame kodekse nenumatytas. Aukščiausiasis Teismas šį nuosprendį paliko galioti.

Nė viename nuosprendyje nė neužsiminta, kad J.Gančierienė turi vos dvylikos metų sulaukusį sūnų Arnoldą. Nors jam turėjo būti paskirta globa. Vyresnysis sūnus Denisas tuomet jau buvo pilnametis. Jis ir rūpinosi broliuku.

"Arnoldui buvo labai sunku. Tą pavasarį žuvo jo tėvas ir senelis. O rugsėjį mamą išveža į kalėjimą. Kai važiavau iš namų, atsisukau ir pamačiau jo akis", - ašarų negalėjo sulaikyti Janina.

LŽ kalbinta LApT teisėja Violeta Ražinskaitė teigė gerai nepamenanti bylos. Tačiau, pasak jos, "vaikas tikrai nebūtų atsidūręs gatvėje". Esą kas nors jį būtų priglaudę. Kodėl kartu su antstole nebuvo teisiama teisėja L.Arlauskienė, kuri pasirašė rezoliuciją dėl turto pardavimo, V.Ražinskaitė negalėjo pasakyti. "Man buvo pristatyta byla. Įvykdytas sunkus nusikaltimas. Tai savo kalboje pabrėžė ir prokuroras. Todėl ir nuosprendis buvo atitinkamas. Kodėl teisėja L.Arlauskienė nebuvo kaltinama, nežinau. Matome tai, ką pristato prokuratūra", - sakė V.Ražinskaitė.

Prisimena kaip košmarą

J.Gančierienė 2010-uosius dabar prisimena kaip juodžiausią savo gyvenimo laikotarpį. Kalėjime ji atsidūrė dar neužgijus netekties žaizdoms po tragiškos vyro mirties. Rugpjūtį, jau įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ji paskambino į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Paklausė, kada turi vykti į Panevėžio moterų pataisos namus. Janinai pareigūnai pareiškė, kad jie patys turi ją pristatyti. Iš pradžių į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Iš ten ji būsianti perkelta į Panevėžį.

"Atvežė į Lukiškes. Uždarė į tokį kambarėlį. Pelėsiai, dvokas. Daiktus paėmė patikrinti", - pasakojo moteris. Po geros valandos ją išvedė į medicinos apžiūrą. Pasak J.Gančierienės, tokia pažeminta ji dar niekada nesijautė. Medikė ne tik atvirai reiškė nepasitenkinimą. Ji esą paėmė iš moters vaistus, kuriems receptus buvo išrašiusi J.Gančierienės gydytoja. "Pateikiau pažymą, kad man šie vaistai būtinai reikalingi. Tačiau ji tik supyko: kam kaišioju jai tokius popierius ir kas drįso kalinei juos išrašyti", - prisiminė Janina. Vaistų ji taip ir nebeatgavo.

Po geros savaitės Janiną išvežė į Šiaulių tardymo izoliatorių. Ji su dviem, regis, jau ne kartą kalėjimo duonos ragavusiomis moterimis buvo pasodinta į mikroautobuse įrengtą, stiklo sienelėmis atskirtą kamarėlę. Už sienų kitose panašiose kamarėlėse sėdėjo vyrai. "Iš baimės net bloga darėsi", - tikino ji.

Viltis - Strasbūro teismas

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus J.Gančierienė galiausiai buvo pervežta atlikti bausmės į Panevėžį. Ten ji privalėjo tam tikrą laiką būti izoliuota. Kartu su savo bendrakeleivėmis moteris buvo nuvesta į didelę patalpą, kur stovėjo apie pora dešimčių lovų. Naktį dvi jos kaimynės nuolat garsiai kalbėjosi. Paprašiusi leisti pamiegoti, Janina sulaukė tik replikos: "Tylėk. Ir džiaukis, kad kartu su mumis važiavai." Rytą Janina vos ne su ašaromis prašė prižiūrėtojų, kad būtų kuo greičiau perkelta į nuolatinę kamerą, vadinamąjį pareigūnių bloką. Tačiau vėl radosi kliūčių. Lukiškėse jai buvo paaiškinę, kad rentgeno nuotraukos daryti nebūtina, tad moteris šios procedūros atsisakė. Panevėžyje paaiškėjo, kad ji negali būti perkelta į savo "gyvenamąją vietą", kol nėra rentgeno nuotraukos.

Tačiau Panevėžio moterų pataisos namų administraciją J.Gančierienė prisimena su dėkingumu. Abi jos bendrakeleives moters prašymu tą patį rytą perkėlė kitur, pasirūpino ir tuo, kad rentgenas būtų atliktas kuo skubiausiai. Ir jau kitą dieną Janina atsidūrė "namie".

J.Gančierienė kalėjo viename pastate su nepilnametėmis. Moteris prisiminė, kiek patyčių jai teko iškęsti, kol pagaliau nepilnametes ėmė tramdyti pačios prižiūrėtojos.

"Jei ne draugų parama, nebūčiau šito ištvėrusi. Mano kolegos siuntė man perlaidas - kas 100, kas 200 litų. Palaikė ir mano sesuo, mama. Po keturių mėnesių mano advokatė pranešė, kad Malonės komisijai rekomendavus prezidentė pasirašė mano malonės prašymą", - pasakojo buvusi antstolė.

Pasak prezidentūros atstovų, valstybės vadovė, suteikdama malonę J.Gančierienei, pirmiausia galvojo apie jos nepilnamečio sūnaus interesus. Durys į laisvę moteriai atsivėrė po kelių dienų. Grįžusi namo J.Gančierienė suprato, kad teisininkės darbo jai rasti nepavyks dėl teistumo. "Veikiausiai vyksiu į Vokietiją. Lietuvoje galėčiau dirbti nebent advokato padėjėja. Tačiau bet kuris klientas gali pasipiktinti, kad jį aptarnauja buvusi kalinė", - sakė moteris.

J.Gančierienė tebėra įsitikinusi, kad buvo nuteista nepagrįstai, todėl parašė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). Strasbūre įsikūręs teismas jos skundą priėmė nagrinėti. Net jei EŽTT priimtų J.Gančierienei palankų sprendimą, jis vargu ar padėtų buvusiai antstolei grįžti į teisininkų gretas.

"Jaučiuosi kalta"

Taigi, teismo nurodymą įvykdžiusi antstolė sėdėjo už grotų, o teisėja L.Arlauskienė, savo parašu patvirtinusi rezoliuciją parduoti skolininko sklypą, J.Gančierienės teisme dalyvavo tik kaip liudytoja. Dar daugiau - netrukus ji pakilo karjeros laiptais. Tapo Vilniaus apygardos teismo teisėja.

"Jaučiuosi kalta. Man ne vienas yra sakęs, kad turėjome abi susikibusios rankomis keliauti į pataisos namus. Liudijau antstolės naudai. Mano įsitikinimu, ji viską padarė tinkamai. Pardavus skolininko sklypą buvo įvykdytas teismo sprendimas. Vieni kreditoriai, kuriuos nurodė pats skolininkas, savo pinigus atgavo. Kiti kreditoriai, kurie vėliau ir kreipėsi į prokuratūrą, tuo metu net nebuvo teisme baigę bylinėtis ir jokių vykdymo raštų neturėjo. Aš ir tada, ir dabar jokių neteisėtų J.Gančierienės veiksmų neįžvelgiau", - nepabūgo kritikuoti Aukščiausiojo Teismo (AT) sprendimo teisėja.

Dvi stovyklos

LŽ nepavyko pasikalbėti su AT Civilinių bylų skyriaus pirmininke Janina Stripeikiene. Tačiau, kaip pasakojo antstoliai, apie tokį teismo sprendimą sužinojusi J.Stripeikienė tuomet net nutraukė antstoliams skirtą seminarą Molėtuose ir skubiai išvyko į Vilnių.

Dėl šio proceso iki šiol įnirtingai ginčijasi teisininkai.

Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus išvadose teigiama, kad J.Gančierienės veiksmai buvo teisėti. Baudžiamųjų bylų skyriaus prokurorai aiškina, kad antstolė - nusikaltėlė. Tokie pat nuomonių skirtumai ir AT, ir kituose teismuose.

J.Gančierienės bylą tyręs prokuroras M.Bliuvas nebuvo linkęs kalbėtis su LŽ. "Neprivalau jums aiškintis. Ištyrėme nusikaltimą, perdavėme teismui bylą, teismai patvirtino buvus nusikaltimą", - tepasakė ji.

Prokuroras argumentų neišgirdo

Baudžiamosios ir civilinės bylos dėl antstolių veiksmų, kai šie teismų nurodymu pardavė turtą, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjamos beveik visuose Lietuvos teismuose.

Vilniuje dirbanti antstolė Daiva Milevičienė nuosprendį Vilniaus apygardos teisme turėtų išgirsti liepos 1-ąją. Ji neslėpė, kad nuosprendis veikiausiai bus jai nepalankus. "Prokuroras siūlo trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Namie liks du nepilnamečiai vaikai. Išgirdusi J.Gančierienės istoriją nesitikiu, kad mane išteisins", - sakė antstolė. Prokuroras D.Milevičienės byloje iš pradžių buvo minėtasis M.Bliuvas. Tik po antstolės skundų kaltinimą perėmė kitas prokuroras.

D.Milevičienė teigė ir dabar nuolat gaunanti teismų sprendimus bei raginimus juos vykdyti. "Teisėjai man nuolat pabrėžia, kad privalau atlikti savo pareigą. Buvau pas prokurorą M.Bliuvą. Tiesiai pasakiau: teismai mane įpareigoja daryti, pasak jūsų, nusikaltimus. Tačiau jis manęs net nesiklausė. Todėl galima sakyti, kad jei dirbsiu savo darbą, mane už tai pasodins. Jei nedirbsiu, taip pat pasodins, nes nevykdžiau teismų nurodymų", - nuoskaudos neslėpė antstolė.

Pasak jos, prokurorai tiesiog kopijuoja J.Gančierienės bylą. Antstolio Valdo Čegliko byloje vyriškis net buvo įvardytas kaip "ji". "Tai tik rodo, kad niekas į problemą nesigilina", - tvirtino su baime nuosprendžio laukianti D.Milevičienė. Jos mama ir vaikai nieko apie bylą nežino. "Jei turėsiu vykti į pataisos namus, nežinau, kaip jiems reikės tai pasakyti", - sakė antstolė.

Be kaltės kalti?

Labai keistai atrodo dar vieno antstolio - Ričardo Kudrausko istorija. Jis dėl akcijų, kurios buvo areštuotos, pardavimo pateko į teismą civiline tvarka. Ir... bylą laimėjo. "Pardaviau akcijas remdamasis Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu. Netrukus gavau kvietimą į teismą. Tačiau teismai nusprendė, kad mano veiksmai teisėti ir teisingi. Antstolio veiksmų teisėtumą patvirtino tas pats AT, kuris tais pačiais metais už tokį patį veiksmą J.Gančierienę pasiuntė už grotų.

R.Kudrausko advokatas Dainius Žiedas LŽ tvirtino, kad tirdami tokias bylas baudžiamosios teisės specialistai "lenda ne į savo daržą". Esą kai "baudžiauninkai" (taip patys teisininkai vadina baudžiamosios teisės specialistus - aut.) ima kištis į civilinius reikalus, žmonės sėda į kalėjimus.

Įdomiausia, kad beveik visi mūsų krašte dirbantys antstoliai tokį nusikaltimą, už kurį nuteista J.Gančierienė, yra padarę. "Reikia aptverti atskirą sklypą, pastatyti kalėjimą ir suvežti ten visus antstolius. Mes dirbame taip, kaip nurodo teismai. Vadinasi, teismai verčia mus daryti nusikaltimus. Tačiau dar nėra buvę, kad kartu su antstoliu į teisiamųjų ar atsakovų suolą sėstų ir teisėjas. Gal kolegas saviškiai pagloboja?" - svarstė R.Kudrauskas.

Citatos:

"Čia nebeturiu jokios ateities. Mane sužlugdė. Nors dariau tik tai, ką privalėjau", - sakė keturis su puse mėnesio kalėjusi J.Gančierienė.

"Man ne vienas yra sakęs, kad turėjome abi susikibusios rankomis keliauti į pataisos namus. Liudijau antstolės naudai. Esu įsitikinusi, kad jokių pažeidimų nebuvo padaryta", - teigė teisėja L.Arlauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"