Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Temidės tarnams prašoma didesnių algų

 
2017 05 13 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimą pasiekė pasiūlymas per dvejus metus keliais šimtais eurų padidinti žemiausios instancijos – apylinkių teismų – teisėjų atlyginimus. Teigiama, jog šių Temidės tarnų algos, atsižvelgiant keliamus reikalavimus ir darbo krūvį, yra neproporcingai mažos.

Įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma apylinkės teismų teisėjams nuo kitų metų didinti darbo užmokestį 130,5 euro, o nuo 2019-ųjų – dar tiek pat, pateikė Teisingumo ministerija. Jiems pritarė Vyriausybė.

Aiškinama, kad minimalus pradedančio apylinkės teismo teisėjo atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 1853 eurai, o vidutinė apylinkės teismo teisėjo alga – 2162 eurai. Esą toks darbo užmokestis nepadeda į apylinkių teismus pritraukti aukščiausios kvalifikacijos teisininkų. Seime pritariama pasiūlymui kelti algas, mat esą būtina motyvuoti didelį darbo krūvį turinčius apylinkių teismų teisėjus.

Mažiausios teisėjų algos

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, apylinkės teismų teisėjai uždirba per 500 eurų mažiau nei kolegos iš aukštesnės instancijos teismų. 2015 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis apylinkių teismuose dirbančių teisėjų atlyginimas siekė 2159 eurus neatskaičius mokesčių. Apygardų ir apygardų administracinių teismų teisėjams buvo mokama vidutiniškai 2710 eurų, Apeliacinio teismo teisėjams – 2946 eurai, Vyriausiojo administracinio teismo – 2963 eurai, Aukščiausiojo Teismo – 3006 eurai „popieriuje“.

Tokias darbo užmokesčio disproporcijas lemia nustatyti didesni koeficientai aukštesnės grandies teisėjams. „Skirtumai tarp atskirų grandžių bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pareiginių algų koeficientų nėra vienodi. Aukštesnės grandies teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai nuosekliai skiriasi vienu baziniu dydžiu, o apylinkių ir apygardų teismų teisėjų pareiginių algų koeficientai – trimis baziniais dydžiais“, – aiškina Teisingumo ministerija.

Reikės skirti papildomų lėšų

Taip pat pažymima, kad apylinkių teismų vadovų pareiginių algų koeficientai skiriasi nuo šių teismų teisėjų atlyginimų koeficientų didesniu mastu nei aukštesnės grandies teismuose. Todėl žemiausios instancijos teismų pirmininkų ir jų pavaduotojų darbo užmokesčio koeficientus siūloma didinti mažesne proporcija nei eilinių šių teismų teisėjų.

Skaičiuojama, jog apylinkių teismų teisėjų atlyginimams kelti kitais metais iš valstybės biudžeto papildomai reikės skirti beveik 1,2 mln. eurų, o 2019-aisiais – 1,074 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad apylinkių teismų teisėjų algoms didinti kitąmet iš valstybės biudžeto papildomai reikės skirti beveik 1,2 mln. eurų, o 2019-aisiais – 1,074 mln. eurų.

Vertina teigiamai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas sako teigiamai vertinantis pasiūlymą didinti apylinkių teismų teisėjų darbo užmokestį. „Mūsų valstybės tarnyboje atlyginimai tikrai nedideli. Žmonių, kuriems keliami didžiuliai reikalavimai, algos yra neadekvačios“, – tvirtino jis.

J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad, palyginti su kitais teismais, apylinkių teismų teisėjų atlyginimai yra mažiausi, nors darbo krūvis – didžiausias. „Jeigu Vyriausybė randa tam lėšų, pasiūlymą vertinu tik teigiamai“, – pakartojo parlamentaras. Pasak J. Sabatausko, papildomų lėšų poreikis žemiausios instancijos teisėjų algoms pakelti nėra jau toks didelis.

Reikia mokėti daugiau

Seimo TTK nario Vitalijaus Gailiaus nuomone, būtina motyvuoti žemiausios instancijos teismų teisėjus. „Nuo to prasideda pasitikėjimas teismais, kitų instancijų teismų darbas, jei pirmosios instancijos teismo sprendimu nepasitikima ir jis skundžiamas. Kai nutartis naikinama apeliacinėje, kasacinėje instancijoje, tai rodo, kad pirmojoje instancijoje reikia daugiau kvalifikacijos. Todėl už tą darbą turime mokėti daugiau“, – įsitikinęs politikas.

V. Gailius priminė, jog nuo kitų metų įsigalioja nauja teismų sistema. Apylinkių teismų teisėjų laukia nauji iššūkiai dėl specializacijos, gali didėti jų darbo krūvis ir pan. „Todėl, manau, didelis atotrūkis nuo aukštesnės instancijos teismų darbuotojų atlyginimų nemotyvuoja“, – pabrėžė jis. Ir pridūrė, kad nemaža dalis aukštos kvalifikacijos teisininkų renkasi ne teisėjo mantiją, o, pavyzdžiui, darbą advokatūroje.

V. Gailius taip pat minėjo, jog papildomų pinigų, būtinų teisėjų atlyginimams kelti, galima rasti sutaupius lėšų po teismų reformos. „Policijos sistema taupo mažindama pareigūnų skaičių, atsisakydama nereikalingų funkcijų ir taip kelia atlyginimus. Čia – tas pats. Jei vykdome reformą, jos rezultatas negali būti neigiamas. Teismų reformos tikslas – optimizuoti, atsisakyti tam tikrų funkcijų, tad turi atsirasti ir ekonomija. Jeigu teismų sistema eina administravimo, personalo valdymo, finansų funkcijų stambinimo link, turbūt sutaupoma asignavimų“, – kalbėjo Seimo TTK narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"