TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Temidės tarnams siūlomi pagalbininkai

2015 06 20 6:00
Pastaraisiais metais teismų sistemoje vyksta įvairių reformų, bet jie dar nėra labai atviri visuomenei. Alinos Ožič nuotrauka

Seime gaivinama idėja teismuose įteisinti tarėjų institutą. Politikai, visuomenininkai ir teisininkai pripažįsta, kad Temidės tarnams jau pribrendo laikas įsiklausyti į visuomenės balsą, tačiau jos atstovų galimas praktinis dalyvavimas vykdant teisingumą kelia nemažai abejonių.

Grupė Seimo narių siūlo keisti Konstituciją, kad šalies teismų darbe galėtų dalyvauti tarėjai. Bandymas į bylų nagrinėjimą įtraukti visuomenės atstovus nėra nauja idėja.

Jau ne pirmąkart už tai pasisako ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Visuomenės atstovai atskirose bylose viena ar kita forma galėtų dalyvauti vykdant teisingumą“, - LŽ perdavė Prezidento kanceliarijos Spaudos tarnybos atstovai.

Dar pernai Teisingumo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 61 proc. Lietuvos gyventojų pritartų visuomenės atstovų įtraukimui į teismų darbą. Šiuo metu ministerija laukia mokslininkų tyrimo, kuris leistų parengti tarėjų koncepciją. Teisininkai taip pat pažymi, kad nereikia skubėti keisti Konstitucijos, nes pirmiausia turi būti susitarta dėl paties modelio.

Reikia "gyvenimiškos patirties"

Konstitucijos pataisas, kuriomis siekiama Lietuvoje įtvirtinti tarėjų institutą, inicijavo „darbietis“ Artūras Paulauskas. „Į teismo procesą žvelgiu istoriškai - teismas ir prasidėjo nuo visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą. Tik vėliau atsirado profesionalūs teisėjai“, - LŽ sakė parlamentaras.

Jis atkreipė dėmesį, kad daugelyje Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių yra pasirinktas mišrus teismų modelis - aukštesniuose teismuose dirba teisės profesionalai, o žemesnės instancijos teismuose veikia tarėjų ar prisiekusiųjų institutai. A. Paulauskas pažymėjo, jog dalyvaujant tarėjams bylos sprendžiamos kaimynėse Latvijoje ir Estijoje, taip pat Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitur.

Anot politiko, visuomenės atstovai bylų nagrinėjimui suteiktų "gyvenimiškos patirties". „Tai prisidėtų prie pasitikėjimo teismais didinimo visuomenėje. Jie taptų atviresni, nes visuomenė pamatytų, kaip vykdomas teisingumas“, - pabrėžė jis.

A. Paulauskas siūlo tarėjams suteikti sprendžiamąjį, o ne patariamąjį balsą. Esą tarėjai būtų lygiaverčiai teisėjams. Kokiose bylose galėtų dalyvauti visuomenės atstovai, anot jo, būtų sprendžiama vėliau.

Parengtose Konstitucijos pataisose numatyta, kad ketveriems metams, bet ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės, teismo tarėjus skirtų ir atleistų savivaldybių tarybos.

Laukia mokslininkų tyrimo

Prie Teisingumo ministerijos vairo stojęs Juozas Bernatonis buvo žadėjęs, kad dar iki šios Seimo kadencijos pabaigos Lietuvos teismuose atsiras tarėjai. A. Paulauskas teigė, jog laukti iniciatyvų iš ministerijos nebėra laiko. „Jeigu kalbame apie Konstitucijos keitimą, įsivaizduokite, kiek laiko užims svarstymas, priėmimas...“ - priminė parlamentaras

J. Bernatonis LŽ tvirtino palaikantis idėją dėl visuomenės atstovų. „Labai svarbu Lietuvos teisinei sistemai parinkti geriausiai tinkantį visuomeninių tarėjų dalyvavimo teismų veikloje modelį“, - pabrėžė jis.

Šiuo metu rengiama tarėjų instituto koncepcija vėliau bus pateikta vertinti visuomenei. Kompleksinį mokslinį tyrimą atlieka Lietuvos teisės institutas.

Ministras grupės Seimo narių teikiamas Konstitucijos pataisas vertino skeptiškai. „Pažymėčiau, kad šiame projekte nėra konkretaus tarėjų dalyvavimo vykdant teisingumą modelio. Neaišku, koks tarėjų ir teisėjų statuso skirtumas“, - sakė J. Bernatonis. Jis taip pat pasigedo aiškių reikalavimų, kurie būtų keliami tarėjams, jų reputacijai ir veiklai. „Kritikuotinas ir siūlymas teisingumo vykdymą patikėti teismo tarėjams ne Lietuvos piliečiams bei kiti svarbūs aspektai. Todėl abejotina, ar bus pasiekti šio projekto tikslai“, - aiškino ministerijos vadovas.

Didintų pasitikėjimą

Siūlymus dėl tarėjų savo parašais parėmė 40 parlamentarų. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys teigė, jog visuomenės pasitikėjimas Lietuvos teismais nedžiugina. „Turime konstatuoti - žmonės nejaučia, kad teisingumas vykdomas dėl jų. Įstatymas iškeliamas aukščiau už žmonių interesus. Arba prisiminkime buvusių OMON vadų išteisinimą... Regis, pagal įstatymo raidę viskas tinkamai padaryta, bet visuomenė nemano, kad šis teismo sprendimas yra teisingas. Vienas būdų šį susvetimėjimą įveikti - nebijoti įsileisti į teismus žmonių“, - LŽ tvirtino jis.

P. Urbšio įsitikinimu, mūsų visuomenė gana sąmoninga ir pilietiškai subrendusi, todėl galėtų dalyvauti vykdant teisingumą. „Kuo labiau pasitikėsime žmonėmis, tuo daugiau jie jausis atsakingi už šią valstybę“, - pabrėžė Seimo narys.

Pasak Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, pastaraisiais metais teismų sistemoje vyksta įvairių reformų, bet jie nėra labai atviri visuomenei. „Norint padidinti žmonių pasitikėjimą teismais, užtikrinti, kad jų sprendimai nekeltų akibrokštų, reikia tarėjų, kurie galėtų labiau legitimuoti teismų sprendimus ir padarytų juos priimtinesnius visuomenei“, - LŽ dėstė politikas.

Nelaidoja ir referendumo iniciatyvos

Visuomeninė organizacija „Lietuvos Sąjūdis“ jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad teismams priimant sprendimus būtų girdimas visuomenės balsas. „Visuomenės atstovų dalyvavimas - vienas esminių teisminės valdžios demokratizavimo elementų“, - LŽ sakė „Lietuvos Sąjūdžio“ tarybos pirmininko pavaduotojas, teisininkas Audrius Skaistys.

Nors „Lietuvos Sąjūdis“ ilgą laiką nuosekliai pasisakė už tarėjų instituto įteisinimą, dabar visuomenininkai puoselėja prisiekusiųjų teismo idėją. Tai esą būtų tinkamesnis būdas. „Paprastai tarėjas yra teisėjų kolegijoje dalyvaujantis asmuo, o prisiekusiųjų teismas sudaromas iš 7 ar 15 asmenų, vadinamojo žiuri, kuris pasako verdiktą - kaltas asmuo ar nekaltas. Tačiau bausmę, jos dydį nustato teisėjas - profesionalus teisininkas“, - aiškino A. Skaistys.

Prieš kelerius metus „Lietuvos Sąjūdis“ siekė, kad būtų rengiamas referendumas dėl tarėjų instituto įteisinimo. Tąsyk visuomenininkams pritrūko organizacinių pajėgų sutelkti referendumo iniciatyvinę grupę. A. Skaistys neslėpė, kad dabar šiam tikslui buriamos ir kitos visuomeninės organizacijos. „Jeigu nepavyks per Seimą pakeisti esamos situacijos, beliks referendumo kelias“, - pabrėžė jis.

Daug neaiškumų

„Iš principo pati visuomenės įtraukimo į teisingumo vykdymą idėja sveikintina. Tiek aš, tiek didelė dalis teisėjų jai pritaria, nors, neslėpsiu, yra priešingų nuomonių. Daugiausia klausimų kyla dėl praktinio šios idėjos įgyvendinimo. Labai svarbu, kad tiek parenkant tarėjus, tiek juos paskiriant konkrečiose bylose būtų užtikrintas visapusiškas skaidrumas ir kad tie asmenys turėtų atitinkamas nepriklausomumo garantijas, būtų apsaugoti nuo išorinės įtakos", - LŽ tvirtino Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus. Ir pridūrė, jog dalis teisėjų turi neigiamos patirties su sovietmečiu buvusiu tarėjų institutu, kai dėl jų neatvykimo į teismo posėdžius, neatsakingo požiūrio nukentėdavo teisingumo vykdymo sparta.

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė taip pat pripažino, kad tarėjų institutas - progresyvi ir sveikintina idėja, tačiau jis abejojo, ar tikslinga skubėti keisti Konstituciją, kai nėra sutarta dėl pačių tarėjų modelio. „Konstitucijos pataisos iš esmės pasako, kad tarėjai būtų teismuose, bet visiškai neaišku, kokie tai būtų asmenys, kaip jie būtų parenkami, ar gautų atlyginimą iš valstybės, taip pat - kokiose bylose galėtų dalyvauti. Kyla ir daug kitų klausimų", - LŽ sakė I. Vėgėlė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"