TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ten, kur rašyta laisvės kovos deklaracija

2013 02 27 6:45
Šį griūvantį partizanų ryšininkų Sąjų namą, esantį Balandiškio kaime, siekiama atstatyti. /Daivos Baronienės nuotraukos

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) būstinės Radviliškio rajone, Balandiškyje išsaugojimo. LŽ pasidomėjo vieta, kurioje 1949 metų vasarį vyko visos kovojančios Lietuvos partizanų susitikimas.

Balandiškis - nedidukas Radviliškio rajono kaimelis, įsikūręs tuoj pat už Pašušvio. Tačiau šis kaimas garsus tuo, kad 1949-aisiais jame posėdžiavo kovojančios Lietuvos partizanų parlamentas, kuris net žiaurios okupacijos ir persekiojimų metais tikėjo laisvos Lietuvos idėja ir kūrė jai rašytinius pamatus.

Taip jau nutiko, kad LLKS deklaracija, savo svarba prilygstanti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktams, buvo kuriama Balandiškio kaimo sodyboje, tačiau 1949-ųjų vasario 16 dieną pasirašyta ne ten, o netoliese esančiuose Minaičiuose. Vis dėlto siekiama, kad būtent Balandiškis taptų ta vieta, kurioje ne tik vaizdžiai, bet ir patraukliai bei išradingai būtų pristatomos Lietuvos laisvės kovos.

Tuo tikslu griūvančią Radviliškio rajono Balandiškio kaimo sodybą prieš porą metų sudrebino audringas žinomų Lietuvos dainininkų koncertas, sutraukęs daugybę jaunų žmonių. Renginį organizavę menininkai užsimojo atstatyti šią sodybą, paversti ją traukos centru, į kurį jaunimas plūstų būriais, o atvykusieji suprastų ne vien tai, kokia svarbi, bet ir kokia įdomi yra Lietuvos laisvės kovų istorija.

Tačiau kol kas Balandiškio sodyba - itin vargana. Už poros kilometrų nuo Pašušvio, vaizdingoje vietoje ant kalniuko, belikusi viena palaikė apgriuvusi trobelė, menanti istorinius įvykius. Jos langai užkalti, sienos ir stogas paramstyti, pro kiaurus pamatus ir sienų plyšius švilpauja vėjai. Šalia trobelės aptverta vieta liudija, kad čia vyksta archeologiniai kasinėjimai.

Atstatytas bunkeris Minaičių kaime.

Nepelnytai pamiršta

Vienas didžiausių iniciatorių, norinčių, kad visi, besidomintieji pasipriešinimo okupacinei valdžiai istorija, turėtų atkurtą pastatą, kuriame virė vieni svarbiausių Lietuvai įvykių, yra šiaulietis skulptorius Gintautas Lukošaitis. Menininkas LŽ tvirtino jau senokai regintis neteisybę dėl to, kad vienas iš partizaninės kovos centrų - Radviliškio rajone esanti Minaičių kaimo sodyba - puoselėjamas, sutraukia nemažai svečių, o netoliese esanti ne mažiau svarbi Balandiškio kaimo sodyba - visiškai apleista ir baigia sugriūti. Kad atkreiptų dėmesį į ją, G.Lukošaitis prieš porą metų vasario 16-ąją ten organizavo grandiozinį koncertą. Renginys sutraukė gausybę jaunų žmonių. Skulptorius žada ir toliau nenuleisti rankų, kad jaunimas plūstų į šią sodybą būriais.

Matydamas, jog žmonės susidomėjo Balandiškio kaimo sodybos istorija, G.Lukošaitis nutarė ją atgaivinti. Menininkas norėtų ten įkurti edukacinį centrą, kuriame vyktų festivaliai, būtų organizuojamos jaunimo stovyklos, rengiami žygiai laisvės kovų dalyvių takais. "Šiuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas turėtų būti gavę mūsų prašymą skirti dėmesio ir lėšų Balandiškio kaimo sodybai atstatyti. Kai gausime jų pritarimą, galėsime imtis konkrečių darbų. Labai tikimės, kad sodybos atstatymas padės atspindėti ir geriau suprasti kovų už Lietuvos laisvę, pareikalavusią daugiau kaip 21 tūkst. žmonių aukų, prasmę", - vylėsi G.Lukošaitis.

J.Petrėtienė (Mikniūtė) - gyva partizaninės kovos liudininkė.

Persikėlė, kur saugiau

O 1949-ųjų vasarį į Balandiškyje esančią Kazimiero Sajaus sodybą susirinko Lietuvos laisvės kovotojų vadovybė. Tai - Vytauto slapyvardį pasirinkęs Jonas Žemaitis, Faustu pasivadinęs Aleksandras Grybinas, Kardu - Vytautas Gužas, Naktimi - Bronius Liesys, Užpaliu - Leonardas Grigonis, Vanagu - Adolfas Ramanauskas, Žadgaila - Petras Bartkus ir Merainio slapyvardį turintis Juozas Šibaila. Jauniausiam iš šių vyrų tuomet buvo 27-eri, vyriausiam - 44 metai. Jie, saugomi kitų partizanų, kūrė tolesnės kovos už Lietuvos laisvę planus ir rašė Lietuvos laisvės sąjūdžio kovos deklaracijos tekstą. Kilus nerimui, kad okupantai ir jų parankiniai sužinojo apie šį suvažiavimą, kovotojų vadai persikėlė į netoliese esantį Minaičių kaimą, Stanislovo Mikniaus sodybą. Teigiama, jog Lietuvos laisvės sąjūdžio kovos deklaracija pasirašyta būtent Minaičiuose. S.Mikniaus dukra Julijona Petrėtienė LŽ užsiminė esanti netiesioginė šio įvykio liudininkė.

J.Petrėtienė sakė, kad 1948-aisiais jai buvo 14 metų. Moteris puikiai prisimena, kaip tų metų spalį į tėvų namus, kuriuose ir dabar gyvena su šeima, atėjo šeši vyrai. Jie paklausė Julijonos tėvo, ar negalėtų po svirnu, kuriame buvo laikomi grūdai ir daržovės, išsikasti slėptuvę. Tėvas sutiko, tad naktimis dirbantys vyrai vadinamąjį bunkerį iškasė per tris naktis. Į šią slėptuvę, įsirengę joje gultus, ateidavo pailsėti kovotojai. "Jau kitų metų vasarį, tėvams išvykus į giminaičių vestuves, o namie likus tik mudviem su sese, kovotojai atvedė pas mus aštuonis nepažįstamus vyrus. Kaip vėliau sužinojau, jie buvo Lietuvos partizanų vadai", - pasakojo J.Petrėtienė.

Grinkiškio seniūnas A.Poškus pritaria sumanymui atstatyti Balandiškio sodybą.

Deklaraciją rašė giedodami Lietuvos himną

Moteris prisimena, kad jai, tuometei paauglei, į bunkerį po svirnu susirinkę svetimi žmonės kėlė ir smalsumą, ir baimę. "Tik suaugusi suvokiau, kaip tada rizikavo tėvai ir kas būtų nutikę visai mūsų šeimai, jei apie Lietuvos partizanų vadų susitikimo ir jų posėdžiavimo vietą būtų sužinojusi okupacinė valdžia", - teigė J.Petrėtienė.

Sodybos šeimininko dukra atsimena ir tai, kad 1949 metų vasario 16-ąją pas partizanus į svirną buvo pakviestas jos tėvas. S.Miknius dalyvavo aštuoniems vadams pasirašant Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. "Tėtis mums pasakojo, kad dokumentas buvo pasirašomas degant žvakėms ir vyrams giedant Lietuvos himną", - LŽ sakė J.Petrėtienė.

Pasirašę deklaraciją partizanų vadai S.Mikniaus sodyboje pagyveno dar savaitę, paskui kieme užkasė derva užlydytą pieno bidoną, į kurį buvo sudėję dokumentus, ir išsiskirstė. Vėliau sužinota, kad netrukus visi aštuoni partizanų vadai skirtingose vietose žuvo.

Anot minaitiškės, po kelerių metų ir okupacinė valdžia suuodė apie jų namuose buvusią slėptuvę. "Laimė, kad Stalinas miręs", - prisiminė moteris iš tardymų grįžusio tėvo žodžius. O atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šia sodyba pradėjo domėtis Lietuvos valdžia, čia imta švęsti Vasario 16-ąją ir Lietuvos kariuomenės dieną. "Pas mus viešėjo ir ranką man spaudė ne tik Lietuvos prezidentai D.Grybauskaitė, Valdas Adamkus, bet ir Latvijos bei Estijos prezidentai, taip pat visų trijų šalių kariuomenių vadai", - pasakojo J.Petrėtienė. Ji džiaugiasi, kad prieš kelerius metus buvo atstatytas ir muziejumi paverstas kovotojų bunkeris, prie namų iškilo Jono Jagėlos paminklas partizanams, šalia sodybos nuolat plevėsuoja Trispalvė.

J.Petrėtienė pritaria minčiai, kad laisvės kovų istoriją liudytų ne tik jos tėčio, bet ir Balandiškyje esanti Kazimiero Sajo sodyba.

Būtų džiugu

Grinkiškio seniūnijos, kurios valdose yra Balandiškio kaimas, seniūnas Albertas Poškus pritarė LŽ, kad šiuo metu iš tiesų daugiausia dėmesio skiriama Minaičių kaimo sodybai, o Balandiškio trobelė - labai jau apleista ir vargana. Anot seniūno, Radviliškio rajono savivaldybė iš K.Sajo palikuonių išpirko griūvantį, nebegyvenamą namuką ir dalį aplink jį esančios žemės. Praėjusią vasarą ir rudenį sodyboje darbavosi nemažai studentų. Jie atliko archeologinius kasinėjimus, vėliau savo radinius eksponavo Pašušvio kultūros namuose. "Būtų džiugu, jei valstybė prikeltų šią sodybą. Ne mažiau džiugintų ir tai, jei būtų atstatyti aplinkiniuose miškuose buvę partizanų bunkeriai. Neabejoju - žmonėms būtina žinoti dar tokią netolimą mūsų tautos kovų už laisvę istoriją", - pabrėžė seniūnas A.Poškus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"