TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tėviškės žemė priglaudė didį žmogų

2011 10 26 23:27

Didis žemaitis, valstybės pilietis ir tautos žmogus Bronislovas Lubys trečiadienį atgulė amžino poilsio gimtosios Plungės kapinaitėse, šeimos kape. Jo paskutinė kelionė į tėviškę nusidriekė per visą Lietuvą, pagarbą velioniui atidavė tūkstančiai gedėtojų.

Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs premjeras, verslininkas B.Lubys paskutinę žemišką kelionę pradėjo Vilniuje. Priešpiet nuo Lietuvos mokslų akademijos pajudėjusi laidotuvių procesija pasuko keliu, kuris B.Lubį į tėviškę vedė tūkstančius kartų. Automobilių kolona į Plungę važiavo per visą kraštą, sustodama Jonavoje.

Šio miesto Garbės pilietis čia pasitiktas dangų veriančiu sirenų gausmu. Taip gedintys bendrovės "Achema" darbuotojai ir kiti jonaviškiai atidavė pagarbą žmogui, smarkiai prisidėjusiam prie Jonavos klestėjimo. Aplink B.Lubio asmenybę ir darbus kaip apie medžio šerdį sukosi daugelio jonaviškių gyvenimas ilgiau kaip keturis dešimtmečius. Nustojus plakti šio miesto bendruomenės nario širdžiai, Jonavoje buvo paskelbtas gedulas.

Plungėje palydėti B.Lubį į paskutinę kelionę ruoštasi nuo pat ryto - kapinaitės jau tada ėmė skendėti gėlėse. Laidotuvių procesiją čia pasitiko tyla ir kunigaikščių Oginskių laikus menančių medžių ošimas. Šimtai žmonių kaip upeliai tekėjo į kapines ant kalnelio, nuo kurio atsiveria plati apylinkių panorama. Atsisveikinti su B.Lubiu atvyko koncerno "Achemos grupė" įmonių darbuotojai, aukšti politikai, verslininkai, akademinės bendruomenės atstovai ir tiesiog paprasti žmonės.

Orą perskrodė Lietuvos kariuomenės garbės kuopos iššauta salvė. Atsisveikinti su iškiliu plungiškiu susirinkusiems gedėtojams tai buvo ženklas, kad B.Lubio palaikus pasirengusi priimti tėviškės žemė. Trispalve uždengtas karstas buvo pastatytas ant pakylos prie kapo duobės. Atsisveikinimo žodį tarė premjeras Andrius Kubilius, Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas.

Premjeras dėkojo velioniui už bendravimą ir pažymėjo, kad B.Lubys buvo dialogo žmogus, visur ir visada siekęs sutarimo, politikos ir verslo balanso. "Velionis buvo verslo, politikos, viešo gyvenimo sunkiasvorė ašis ir ši netektis reiškia tam tikros epochos pabaigą. Ši epocha bus vertinama įvairiai, tačiau viena yra aišku - netektis tikrai didelė ir skaudi, paliekanti didelę spragą mūsų viešajame gyvenime, ir pažiūrėjęs aplink nelabai matai, kas tą spragą dabar užpildys", - tęsė A.Kubilius.

"Jis buvo charizmatiška asmenybė, žinojusi, kur link turi eiti Lietuva", - kalbėjo signataras Č.Juršėnas. "Esu sukrėstas. Išėjo žmogus, bet liko tarp mūsų - mūsų darbuose ir bendravime. Šeimai linkiu stiprybės", - susigraudinęs tarė M.Aleliūnas.

Telšių vyskupui Jonui Borutai atlikus religines apeigas ir velionio karstą leidžiant į kapo žemę, atsisveikinimo ceremoniją užbaigė giedotojų grupės giesmė, orkestro atlikta Maironio "Graži tu mano brangi Tėvyne", Lietuvos himnas. Trys kariškių salvės į dangų ir paskutinį kartą B.Lubiui visi ištarė: "Sudiev."

Signataro ir verslininko kapą nuklojo baltos rožės, kurias jam atnešė visos Lietuvos žmonės. Nuo karsto nuimta Trispalvė buvo įteikta velionio žmonai Lydai Lubienei. Plungės Jono Krikštytojo bažnyčioje visi susirinko bendros maldos.

Plungės rajono meras Albinas Klimas, kalbėdamas apie netektį, pažymėjo, kad B.Lubio asmenyje derėjo turtu besidalijantis mecenatas ir nuoširdus žemaitis. Žemaičiai didžiuojasi, kad B.Lubys, be visų valstybinių titulų, buvo Plungiškių draugijos prezidentas ir jos ašis. B.Lubio parama ir meilė gaubė ugdymo įstaigų bendruomenes, kultūros ir sporto organizacijas, jis ištiesdavo pagalbos ranką dažnam likimo nuskriaustam plungiškiui. "Jo širdies šilumos užteko mums visiems, nes jis darė didžiulius kilnius darbus ir išliko kukliu, jautriu ir paprastu žmogumi", - pabrėžė A.Klimas.

Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, LŽ kalbėdama apie pagrindinio mecenato netektį, sakė, kad jis Žemaitijoje įtvirtino krašto garbės sampratą. "Jo asmenybės švytėjimas - nacionalinė vertybė. Tik jo pastangomis atsirado ir suklestėjo tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis - išskirtinis šio krašto ir visos Lietuvos kultūros reiškinys. Netekome iškiliausio žmogaus, kuris dalijo savo žinias ir gebėjimus, teikė vilties", - susijaudinusi kalbėjo G.Žiobakienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"