TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tėvo testamentas pasėjo įtarimus

2012 06 27 7:37

Be palikimo likusi dukra teisme tikisi atsikovoti neaiškiomis aplinkybėmis svetimai moteriai po tėvo mirties atitekusią sodybą. Tačiau senuko testamentu dosniai apdovanota kaimynė neabejoja esanti jos verta.

Paaiškėjus, kad praėjusių metų pradžioje anapilin iškeliavęs Lazdijų rajono Mikniškių kaimo gyventojas Alfonsas Klimas testamentu savo turtą paliko kaimynystėje gyvenančiai Aldonai Šuminskienei, o ne vienintelei giminaitei - nesantuokinei dukrai Onai Grėbliūnienei, ši įsuko teismų karuselę.

Būdvyčių kaime įsikūrusi O.Grėbliūnienė, nenorėdama sutikti su 76 metų velionio tėvo valia, kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą ir paprašė panaikinti A.Šuminskienės naudai surašytą testamentą bei pripažinti galiojančiu gerokai anksčiau sudarytą testamentą, kuriuo visas A.Klimo turtas po jo mirties turėjo atitekti būtent dukrai. Pirmos instancijos teismas, išklausęs abi moteris palaikančių liudininkų parodymus ir įvertinęs surinktą medžiagą, nusprendė O.Grėbliūnienės ieškinį atmesti. Tačiau moteris nežada susitaikyti su pralaimėjimu ir teises į turtą pasiryžusi ginti aukštesnės instancijos - Kauno apygardos - teisme.

Radinys nustebino

A.Šuminskienės šeima atsikėlė gyventi greta A.Klimo sodybos maždaug prieš dešimt metų. Anot moters, kaimynais tapę A.Klimas ir Šuminskai puikiai sutarė, jokio, net menkiausio, kivirčo tarp jų niekada nėra kilę. Senukas gražiai sutardavęs su visais kaimynais. "Jis kada panorėjęs pas mus užeidavo, jausdavosi čia kaip savo namuose. Mes dažnai pakviesdavome kaimyną prie bendro stalo. Prireikus padėdavome ūkyje. Tiesa, kol buvo sveikas, mažai pagalbos jam reikėdavo", - LŽ pasakojo A.Šuminskienė. Tačiau prieš keletą metų A.Klimo sveikata pradėjo blogėti. Vyrui reikėjo žmogaus, kuris galėtų juo pasirūpinti. "Kitame kaime gyvenanti dukra atvažiuodavo pažiūrėti, bet tėvo bėdos ją nelabai domino. Todėl, negalėdama lengvai žiūrėti į seno žmogaus vargus, padėdavau aš: gaminau valgį, skalbiau drabužius, apiprausdavau ir namus pakūrendavau. Visa tai matė ir žinojo visi kaimynai, kartais jie net pasišaipydavo", - prisiminė A.Šuminskienė.        

2010 metų vasarą medikai A.Klimui diagnozavo onkologinę ligą ir paskyrė planinę operaciją. O praėjusių metų pradžioje Kauno sveikatos mokslų universiteto klinikose jis buvo operuotas. Senuką į ligoninę nuvežė dukros O.Grėbliūnienės sūnus, palydėjo kaimynai A.Šuminskienė su vyru.

Operacija ir pooperacinis laikotarpis praėjo be komplikacijų. Tačiau prabėgus beveik trims savaitėms A.Klimas, jau būdamas namie, blogai pasijuto ir kreipėsi į šeimos gydytoją. Įtarus apendicitą senukas buvo paguldytas į Lazdijų ligoninę ir čia po kelių dienų mirė.

Anot A.Šuminskienės, laidotuvių reikalais rūpinosi O.Grėbliūnienė. Tuo metu kivirčų tarp moterų nekilo, tikroji nesantaika plykstelėjo vėliau, kai A.Kilmas atgulė į savo amžinojo poilsio vietą. "Grįžusi iš laidotuvių už lauko durų rankenos pamačiau užkištą voką. Atplėšusi jį radau A.Klimo testamentą, kuriuo savo turtą kaimynas paliko man", - apie paslaptingą senuko valios perdavimą pasakojo A.Šuminskienė.

Pašnekovė tvirtino, jog per visą globos laiką A.Klimas nė karto neužsiminė, kad už priežiūrą norėtų ar galėtų palikti jai savo turtą. Anot moters, ji rūpinosi kaimynu vien iš krikščioniškų paskatų, be jokio išskaičiavimo. "Nė neįtariau, kad gruodžio pabaigoje nuvykęs į Lazdijus A.Klimas užsuko pas notarę ir pakeitė savo testamentą", - tikino senuko turto paveldėtoja. Tačiau A.Šuminskienė neslėpė, jog likus šiek tiek daugiau kaip mėnesiui iki mirties kaimynas užsiminė pasiūlęs žmonos dukrai užrašyti turtą, jei ši apsiims juo rūpintis. Esą moteris atsisakiusi ir žadamo turto, ir priežiūros. Pati A.Šuminskienė tvirtino niekada ir nieko sau neprašiusi.

Įžvelgė piktus kėslus

"Mane šokiravo žinia, jog tėvas visą turtą paliko visiškai svetimam žmogui. Negaliu patikėti, kad jis taip pasielgė savo valia, būdamas sveiko proto", - stebėjosi šeštą dešimtį baigianti O.Grėbliūnienė. Moteris patvirtino, jog yra netikra A.Klimo dukra, tačiau tikino, kad artimus ryšius su tėvu palaikė daugiau kaip trisdešimt metų. Vis dėlto tėvystė oficialiais dokumentais taip ir liko neįteisinta. O.Grėbliūnienės teigimu, tam net nebuvo jokio reikalo, nes juodu su A.Klimu bendravo kaip tėvas ir dukra, jokių nesklandumų ar nesusipratimų nebuvę. Esą ji su šeima atvažiuodavusi padėti jam nukasti bulvių, nuravėti daržų, nudirbti kitus ūkio darbus. Moteris taip pat prisiminė, kad su A.Klimu švęsdavusi šeimos šventes.

Kaip gerų santykių patvirtinimas buvęs ir 2002 metais tėvo surašytas testamentas, kuriuo jis užgyventą turtą paliko O.Grėbliūnienei, kaip vienintelei paveldėtojai. "Tikrai negalėjau numatyti, kad tėvui mirus kils tokių problemų", - apgailestavo moteris.    

O.Grėbliūnienė, jau pralaimėjusi pirmąjį teismą dėl teisės paveldėti tėvo turtą, neketina nuleisti rankų. Ji teigia neabejojanti, kad A.Klimas naują testamentą sudarė sunkiai sirgdamas onkologine liga, būdamas psichologiškai palaužtas ir fiziškai priklausomas nuo kaimynės. O.Grėbliūnienės nuomone, A.Šuminskienė prieš tėvą naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, grasino išvežti į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę. Neva ta moteris grasinimais ir smurtu kontroliavo A.Klimą, laikė užrakintą, kad kiti žmonės negalėtų aplankyti, o pati jo namuose šeimininkavo kaip savuose. "Manau, būtent A.Šuminskienė yra kalta dėl tėvo mirties, nes po operacijos maitino netinkamu, sunkiai virškinamu maistu, todėl jis atsidūrė ligoninėje ir mirė", - tvirtino testamente nepaminėta dukra. Anot pašnekovės, jei tėvas būtų parašęs naują testamentą iki mirties likus keliems mėnesiams, būtų patikėjusi jo valia. Tačiau tai nutiko likus vos mėnesiui, todėl O.Grėbliūnienė įžvelgia A.Šuminskienės piktus kėslus.

Moteris pasakojo, kad tėvo ligai progresuojant ne kartą norėjo parsivežti jį į savo namus, bet senukas nesutikdavo, nes namie esą sirgti lengviau - sava aplinka, o ir kaimynai užsuka pabendrauti, laikas smagiau bėga, be to, dar pats sugeba savimi pasirūpinti. "Įtariu, jog tėvas nevažiavo pas mus dar ir todėl, kad A.Šuminskienė pagrasino sudeginti jo namus, jei išvažiuos", - žiaurių kaltinimų kaimynei negailėjo O.Grėbliūnienė.  

Valdo godumas

Į teismo posėdį dėl testamento panaikinimo A.Šuminskienės ir O.Grėbliūnienės pakviesti liudininkai apie A.Klimo psichikos sveikatą žėrė vienas kitą paneigiančius arba vienas kitam prieštaraujančius pasakojimus. Kaip teigė testamentą surašiusi notarė Rasytė Gudienė, sudarant testamentą A.Klimas buvo vienas, tačiau nei jai, nei sekretorei nekilo įtarimų, kad vyras neveiksnus. Kauno ir Lazdijų medikams taip pat nekilo abejonių, jog ligonis A.Klimas gali būti neadekvataus elgesio, nesiorientuoti aplinkoje ar nesuprasti, apie ką kalbama. Kad senukas buvo blaivaus proto, tvirtino ir A.Šuminskienės liudytojai.

O.Grėbliūnienės šalininkai piešė visai kitokį - ligoto žmogaus - paveikslą. Esą A.Klimo elgesys paskutiniais gyvenimo mėnesiais buvo labai pakitęs. Jis kartais nusikalbėdavo, pamiršdavo, koks metų laikas, - žiemą rūpinosi, kad reikia šienauti, pasitaikydavo ir kitokių sutrikimų.  

Nenorėję savo pavardžių skelbti Mikniškių ir aplinkinių kaimų gyventojai aistras dėl A.Klimo turto įvardijo kaip dviejų šeimų godumą. "Visi matė, kad jam reikia pagalbos. Tačiau niekas - nei savi, nei svetimi - nenorėjo padėti, nes slaugyti senyvą žmogų nėra labai malonus užsiėmimas", - sakė Janina (vardas pakeistas). Anot jos, vienintelė A.Šuminskienė prižiūrėjo kaimyną nesibjaurėdama ir nesibaimindama nemalonių kvapų ar vaizdų. "Sunku pasakyti, ar ji galėjo kaip nors paveikti A.Klimą, kad šis parašytų testamentą jos naudai. Mums kyla įvairių minčių", - neslėpė dvejonių Lazdijų rajono gyventoja. Dzūko Antano (vardas pakeistas) nuomone, jokių teisminių ginčų ir nuoskaudų dėl prarasto turto nebūtų kilę, jei dukra būtų pati prižiūrėjusi tėvą.

Nenori pripažinti

LŽ kalbinti teisininkai tvirtino, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo nusprendžia, ką po jo mirties privalu daryti su jam priklausančiais daiktais ir visu turtu. Tai žmogaus valia, kuri turi būti gerbiama ir vykdoma.

"Tačiau dažnai pasitaiko, kad palikus turtą giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims giminaičiai kreipiasi į teismą dėl jiems nepalankaus testamento užginčijimo", - LŽ sakė advokatų kontoros "Borenius" partnerė advokatė Dalia Foigt-Norvaišienė. Anot teisininkės, paprastai tokiais atvejais stengiamasi paneigti testatoriaus valią ir teisę pasirinkti, kam palikti turtą, ir siekiama įrodyti, kad testatorius buvo psichiškai nesveikas, nesugebėjo vertinti savo veiksmų, buvo veikiamas suinteresuotų asmenų, todėl esą po mirties likęs turtas turi priklausyti artimiausiems giminaičiams. Vis dėlto, kaip pabrėžė advokatė, užginčyti galima tik tuos testamentus, kurie neatitinka įstatymų, o atnaujinti teismo procesą dėl palikimo galima tik tais atvejais, kai nustatoma naujų aplinkybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"