TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tėvų ir vaikų kare nugalėtojų nėra

2010 06 05 0:00
Palikusi motinos namus Jolita ketina pradėti savarankišką gyvenimą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF atliktas tyrimas parodė, kad tėvai per dieną savo vaikui skiria vidutiniškai 7 minutes dėmesio. Liūdnos tokio "bendravimo" pasekmės dažniausiai pasireiškia jau paauglystėje, tačiau skaudžiausiai smogia, kai vaikai suauga ir patys tampa tėvais.

Tada kenčia visi - seneliai, suaugę vaikai ir anūkai. Pastariesiems sunkiausia, nes nuo mažens tenka laviruoti tarp tėvų ir senelių, kad neįskaudintų nei vienų, nei kitų. Tokių santykių iš kartos į kartą perduodamos tradicijos vis labiau stumia žmones į susvetimėjimą ir gausina nelaimingųjų gretas.

Apsigyveno pas svetimus.

Druskininkų savivaldybės Leipalingio miestelio gyventoja išsituokusi 25-erių Jolita Šerkšnaitė su septynerių metų sūneliu jau savaitę glaudžiasi pas svetimus žmones. Jauna moteris tikino neturėjusi kitos išeities po incidento, kilusio tarp jos ir motinos. "Man motina linki bloga", - glausdama prie savęs sūnelį pareiškė ji. Anot Jolitos, paskutinėmis gegužė dienomis jos motina 47 metų Onutė Šerkšnienė susikvietė giminaičius, iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą ir policijos pareigūnus, nes norėjo išvežti dukrą į psichiatrijos ligoninę.

Jolita džiaugėsi, kad medikų ir policininkų būta supratingų. Greitosios medicinos pagalbos felčerė merginai davė raminamųjų tabletę, o pareigūnai, įsitikinę, kad Jolitos nereikia drausminti uždedant antrankius, taip pat išvažiavo. "Ji nori mane padaryti neveiksnią, prisiteisti mano sūnaus globą ir gyventi iš valstybės skiriamos 520 litų pašalpos, kad nereikėtų dirbti", - kaltinimų motinai negailėjo Jolita.

Su dviem suaugusiais sūnumis gyvenanti leipalingiškė, kurios namuose prisiglaudė Jolita, LŽ taip pat tikino, jog O.Šerkšnienė su dukra elgiasi žiauriai ir ją juodindama tetrokšta finansinės naudos.

Apskundė dukrą

Energija trykštanti O.Šerkšnienė neslėpė, kad po pastarojo incidento, kai dukra pakėlė prieš ją ranką, su Jolita nenorėtų daugiau gyventi po vienu stogu. Tačiau O.Šerkšnienė užsiminė, kad jei ši atsiprašytų, vėl priimtų ją į savo namus. "Skaudu girdėti, kai mano rūpinimąsi ja ir vaiku Jolita priima kaip kenkimą", - apgailestavo O.Šerkšnienė.

Moteris pasakojo, kad Jolita nuo mažens buvo gana uždaro būdo. Ūmūs pykčio priepuoliai jai prasidėjo po sunkaus gimdymo. Anot O.Šerkšnienės, dukra turėtų vartoti paskirtus vaistus, konsultuotis su medikais, tačiau ji to nedaro, o visą įtūžį dėl nenusisekusio gyvenimo esą išlieja ant motinos. "Negaliu ramiai žiūrėti, kaip mušamas anūkas, vien už tai, kad jis myli ir mane, gražiai su manimi bendrauja. Jolita sūnų muša net tada, kai šis nenori valgyti. Kartais vaiką po tokio auklėjimo supykina", - tikino O.Šerkšnienė. Neapsikentusi moteris apie dukros elgesį pranešė Druskininkų vaiko teisių apsaugos tarnybai (VTAT). Toks mamos elgesys labai įskaudino Jolitą. O.Šerkšnienės įsitikinimu, situacija būtų gerokai paprastesnė, jei svetimi žmonės nenuteikinėtų dukros prieš ją.

Išsiaiškino ne iškart

Dramatiškas dukters ir motinos konfliktas nėra išskirtinis reiškinys. Su tokiais atvejais ne kartą yra susidūrusi ir Alytaus miesto VTAT vedėjo pavaduotoja Žaneta Abromaitienė. Anot jos, iš pirmo žvilgsnio būna sunku nustatyti, kuri konflikto šalis konkrečioje situacijoje kaltesnė.

Neseniai į Alytaus VTAT kreipėsi viena močiutė ir paprašė paskatinti dukrą labiau rūpintis vaiku. Dukrą senutė kaltino piktnaudžiaujant alkoholiu. Šeimą aplankę vaiko teisių specialistai iš pradžių negalėjo patikėti, kad močiutė sako tiesą - namai tvarkingi, moteris, kuriai buvo priekaištaujama dėl vaiko nepriežiūros, nė iš tolo nebuvo panaši į alkoholikę - maloni, šviesaus veido. Tik pradėjus atidžiai stebėti, kaip gyvena ši šeima, paaiškėjo, kad močiutė nemelavo. Šeima, kurią sudaro mažametis berniukas ir jo motina su sugyventiniu, buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Siekė finansinės naudos

Kita garbaus amžiaus alytiškė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą ir paprašė, kad šis apribotų motinystės teises jos dukrai ir anūko globą patikėtų jai. Močiutė labai vaizdžiai kalbėdama įtikino teismą bei VTAT, iki tol neturėjusią jokios informacijos apie šią šeimą, kad į užsienį išvažiavusi dirbti dukra visiškai nesirūpina savo vaiku, nesidomi jo gyvenimu, neremia finansiškai.

Globa močiutei buvo paskirta, tačiau likus vienai dienai iki teismo sprendimo apskundimo termino pabaigos iš draugių sužinojusi apie motinos "žygius" jos dukra skubiai grįžo į Alytų ir pateikė įrodymų, kad nuolat siuntė pinigų savo vaikui išlaikyti, bendraudavo su juo telefonu. Aukštesnės instancijos teismas panaikino apylinkės teismo sprendimą.

Ž.Abromaitienės teigimu, tai buvo vienas retesnių atvejų, kai močiutė, prisiimdama anūko globą, siekė finansinės naudos.

Tarsi svetimos

O.Šerkšnienė dar mato galimybių atnaujinti santykius su dukra, tačiau Jolita apie tai nė girdėti nenori. "Vaikystėje su manimi ji mažai bendravo, mušdavo, po kiekvieno prasižengimo vydavo pas tėvą. Ji mane nuolat žemina svetimų žmonių akivaizdoje, niekada nesistengia suprasti, vis kišasi į mano gyvenimą norėdama jį tvarkyti savaip. Mudviejų nesieja artimi ryšiai. Mes net Kūčių vakarienę valgėme atskirai, nors gyvenome viename name", - susikaupusias nuoskaudas vardijo Jolita.

O.Šerkšnienė neneigė per mažai dėmesio skyrusi dukrai jos vaikystėje. Dėl to moteris kaltino sunkų gyvenimą: išsiskyrus su vyru teko vienai auginti keturis vaikus. "Su kitomis dviem dukromis ir sūnumi bendravimo problemų nekyla", - pasakojo moteris.

Leipalingiškė kategoriškai kratėsi jai metamų kaltinimų, esą siekia įteisinti anūko globą dėl pinigų. Tačiau Jolita motinos elgesyje įžvelgia tik klastą ir kaip akies vyzdį saugo sūnų, kad niekas nepasikėsintų jo pagrobti.

Santykių bedugnė

Anot psichologės Ramutės Orenienės, Jolitos ir jos mamos problemų šaknys glūdi mergaitės vaikystėje. Motina su Jolita per mažai bendravo, mergaitė būdavo baudžiama fizinėmis bausmėmis. Būtent tada dėl baimės, nerimo ir neturėjimo šalia artimo žmogaus susiformavo Jolitos uždarumas. Dabar ji pati pasąmoningai perėmė motinos bendravimo būdą, sūnų auklėja taip, kaip buvo pati auklėjama, nes kitaip nemoka.

Vienintelis būdas atkurti santykius - nustoti kariauti su savo vaikais, nes šiame kare nugalėtojų nebūna. Jolitos sūnus, blaškydamasis tarp dviejų jį mylinčių moterų - motinos ir močiutės, mato blogą pavyzdį. Vargu ar gyvendamas tokioje aplinkoje jis pats mokės tinkamai bendrauti su būsimomis savo atžalomis.

Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Jolantos Karčiauskienės įsitikinimu, emocinį ryšį išmatuoti labai sunku, o gal net visai neįmanoma. Viena pagrindinių nesusikalbėjimo priežasčių - skirtingas rūpesčio suvokimas. Vieni jį suvokia kaip glaudų emocinį ryšį, kiti - kaip finansinę paramą. Galbūt Jolitos motinai atrodė, kad vaikai turi vertinti vien motiniškas pastangas rūpintis jais, o dukrai reikėjo motinos artumo ir šilumos, todėl tarp jų ir atsivėrė tarpusavio santykių bedugnė.

"Jolitos ir močiutės, kuri norėjo įteisinti anūko globą ignoruodama dukters rūpinimąsi sūnumi, atveju akivaizdu, kad joms trūko bendravimo", - neabejojo J.Karčiauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"