TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tėvynės ilgesį malšina Kijeve

2012 08 27 8:01
Vilmanto Remeikos ir Lietuvos ambasados Ukrainoje nuotraukos/Choras "Viltis" 1994 metais pirmą kartą važiavo į tradicinę Pasaulio lietuvių dainų šventę Vilniuje.

Kad ir kaip būtų gera svečioje šalyje, anksčiau ar vėliau ima slėgti nenumaldomas gimtinės ilgesys. O jam nuslopinti užsienyje steigiamos lietuvių kultūros bendruomenės. Viena tokių - Ukrainos sostinėje Kijeve įsikūrusi, senas tradicijas turinti Maironio lietuvių kultūros draugija.

Specialiai LŽ iš Kijevo

Garsaus romantizmo laikų lietuvių poeto Maironio garbei pavadinta bendrija vienija beveik pusantro šimto narių ir turi savo tarybą. Ji sprendžia organizacinius klausimus, bendrauja su Ukrainos Aukščiausiąja Rada ir abiejų valstybių ambasadomis. Kiekvienas Kijevo bendruomenės tarybos susitikimas yra protokoluojamas ir dedamas į archyvus.

Tikri Maironio bendrijos veteranai yra maždaug pusę amžiaus Ukrainos sostinėje gyvenantys tautiečiai. Bendrijos buhalterė Leongina Gajevskaja čia atsidūrė prieš 46 metus, ištekėjusi už ukrainiečio. O bendrijos pirmininkas Bronislovas Kostigovas daugiau nei prieš 50 metų buvo atsiųstas į Kijevą atlikti karinės tarnybos, čia vėliau baigė mokslus ir vedė. Taip ir pasiliko, tačiau nuo Lietuvos stengėsi niekada nenutolti.

L.Gajevskaja Kijeve atsidūrė prieš 46 metus, ištekėjusi už ukrainiečio.

Jaudinanti pradžia

Tautiečiai Kijeve pasakojo, kokiomis dramatiškomis aplinkybėmis prieš daugiau nei 20 metų buvo įsteigta lietuvių bendruomenė. Dvi lietuvaitės - Rūta Malikėnaitė ir Aušra Radzevičiūtė - tuo metu studijavo filologiją Taraso Ševčenkos universitete. Ėjo 1990-ieji. Sąjūdžių kilimo ir pasipriešinimo sovietiniams okupantams pikas. R.Malikėnaitei kilo mintis suburti Ukrainos lietuvių bendruomenę, ji padavė skelbimą į Kijevo laikraštį "Večernyj Kiev".

"Perskaičiau skelbimą ir iš karto paskambinau nurodytu telefonu. Be galo apsidžiaugiau išgirdusi lietuvių kalbą. Sutarėme nuo to laiko nuolat bendrauti", - prisiminė L.Gajevskaja. Jau po kelių savaičių tautiečiai surengė pirmąjį susitikimą. Jame pasirodė apie dešimt lietuvių, tarp kurių buvo ir radijo žurnalistas, vėliau nušvietęs šį svarbų įvykį.

Vis gausėjančiai bendrijai išeiviai iš Lietuvos suteikė iškilaus rašytojo Maironio vardą. Didelį postūmį bendruomenei stiprėti ir gausėti suteikė tragiški 1991-ųjų sausio įvykiai Vilniuje.

"Buvo 4 val. ryto, kai sulaukėme skambučio ir kraupaus pranešimo, - Lietuvoje puolami beginkliai civiliai žmonės. Nešini Trispalve iškart išėjome į Kreščiatiką (pagrindinė Kijevo gatvė, kurioje įsikūrusi miesto Rada ir Nepriklausomybės aikštė - aut.). Žmonės ėmė burtis, burtis, mūsų būrys vis didėjo. Susirinko apie 400, tačiau prie mūsų prisidėjo ir ukrainiečių", - dar ir dabar jaudindamasi pasakojo L.Gajevskaja. Mitingą surengę lietuviai rinko lėšas, už jas pirko vaistų ir siuntė į Lietuvą sužeistiesiems gydyti.

"Ukrainiečiai labai mus palaikė. Tai buvo stiprus emocinis užtaisas. Tikriausiai dėl to tarp abiejų tautų iki šiol išliko šilti ir draugiški santykiai", - svarstė Kijeve gyvenanti lietuvė.

Veiklos nestinga

Susibūrę į bendruomenę lietuviai laiko veltui neišvaistė. Pamatę, kad kolektyve yra veiklių ir gabių žmonių, ėmėsi kultūrinės veiklos. Pirmiausia subūrė chorą, kurį pavadino gražiu lietuvišku žodžiu "Viltis".

"Choro įkūrimo aplinkybės gana netikėtos, - pasakojo bendruomenės pirmininkas B.Kostigovas. - Puikiai prisimenu, kaip po vieno susitikimo visi drauge užtraukėme lietuviškai "Ant kalno mūrai". Kūrinys skambėjo galingai. Netrukus tuometė bendruomenės pirmininkė Violeta Jančiuk nedvejodama pareiškė: "Kurkime chorą!" Taip viskas ir prasidėjo."

1994 metais "Viltis" pirmą kartą važiavo į tradicinę Pasaulio lietuvių dainų šventę Vilniuje. Dabar chore yra 22 nariai. "Viltis" koncertuoja per vietinius kultūros renginius, oficialius priėmimus, susitikimus su Lietuvos politikais ir, žinoma, per valstybines ir religines Lietuvos šventes savo susibūrimuose. Dainininkai jau ugdo sau pamainą - "Vyturėlio" chore gabiausi išeivių vaikai lavina vokalinius gebėjimus.

Maironio draugija dar gali pasigirti ir "Sesulių" folkloriniu ansambliu. Tautinius šokius pagal lietuviškas dainas šokančios "Sesulės" vyksta koncertuoti ir už Ukrainos ribų - neseniai pasirodė per tarptautinį festivalį Turkijoje, kur sulaukė didelio susidomėjimo.

Šie metai Kijevo Maironio lietuvių draugijai neeiliniai. Spalį bus minimos tautos poeto 150-osios gimimo metinės. Ta proga Kijevo T.Ševčenkos universitete žadama įsteigti Maironio fakultetą, mat poetas šioje aukštojoje mokykloje 1883-1884 metais studijavo literatūrą.

Rugpjūčio viduryje aktyviausi bendruomenės nariai pasisamdė autobusą ir leidosi į ilgą bei turiningą kelionę po pietvakarių Ukrainą aplankyti istorinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pilių ir legendinių karžygių kelių. Apie tai tautiečiai žino daug. Kijevo lietuvių bendruomenės iniciatorė R.Malikėnaitė yra išleidusi knygą "Lietuvos laikas Ukrainoje. XIII-XVI a." Joje pasakojama apie istorijos tarpsnį, kai dalis dabartinės Ukrainos teritorijos prieš kelis šimtmečius priklausė LDK.

B.Kostigovas viliasi, kad mūsų kultūra Kijeve neišnyks.

Pasigenda tautiečių

Lietuvių bendruomenė Kijeve anksčiau savo patalpas turėjo apleistoje gamykloje, dabar įsikūrusi Kijevo 147-ojoje vidurinėje mokykloje, Miško prospekte, esančiame rytiniame miesto pakraštyje.

Kuklioje, dar sovietmečiu dvelkiančioje keturių aukštų mokyklėlėje, kilome laiptais į trečiąjį aukštą. Keli posūkiai koridoriumi - ir B.Kostigovas atrakino nedidelę patalpą, kur visada renkasi bendruomenės taryba. Vos pravėrus duris iškart padvelkė lietuvybe. Į akis krito mūsų Trispalvė, ant sienos puikavosi visų Lietuvos prezidentų portretai. Greta įrengtas atminimo kampelis per kruvinuosius 1991-ųjų sausio įvykius žuvusiems tautiečiams. Lentynose apstu knygų apie Lietuvą.

Kodėl būtent vidurinė mokykla, o ne patalpos kur nors miesto biure? Atsakymas labai paprastas: 147-osios mokyklos direktorius Nikolajus Jakoveckis jaučia didelę simpatiją lietuviams, nuolat bendradarbiauja su Druskininkų ugdymo įstaigomis, dalyvauja moksleivių mainų programoje. Paprašytas mielai suteikė lietuviams patalpas savo vadovaujamoje mokymo įstaigoje.

Nustebino ir kitas dalykas. 147-osios mokytojas Sergejus Bystrovas yra tikras ukrainietis, tačiau fanatiškai domisi Lietuvos istorija ir kultūra. Kartu su moksleiviais jis sudarė didžiulį LDK istorijos aprašą, jį apgynė universitete ir gavo premiją už mokslinį darbą.

Kijevo lietuviai bendrame būryje jaučiasi puikiai, tačiau vienas dalykas jiems vis tiek spaudžia širdį - bendruomenės gretos nenumaldomai retėja.

"Mūsų vaikai išaugo. Jie pakeitė savo gyvenimo būdą, sukūrė šeimas, tapo verslininkais. Turi daugybę savų reikalų, tad bendruomenės veiklai nebelieka laiko", - paaiškino L.Gajevskaja.

Šiandien Kijevo Maironio kultūros draugija vienija 138 narius, o kadaise jų buvo net 390... "Didžiausia problema, kad dabartiniai lietuviai Kijeve jau nebesiregistruoja į bendruomenę. Sunku priversti jaunimą eiti mūsų pramintais takais. Bet tikimės, kad mūsų kultūra čia neišnyks", - vylėsi B.Kostigovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"