TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Tie žmonės nė nežinos, kas ta korupcija"

2007 03 24 0:00
Feliksa Žentelienė su dukra Giedre.
Asmeninė nuotrauka

Į Baltosios anketos klausimus atsako pedagogė iš Jonavos, buvusi ilgametė mokyklos direktorė Feliksa ŽENTELIENĖ

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomenės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti?

Pagal mokslininkų pranašystes dėl klimato atšilimo bus pasikeitęs Lietuvos žemėlapis. Žmonės nebegyvens Nemuno deltoje, Nidoje - ten tyvuliuos jūra. Jono Basanavičiaus tėviškėje oš šimtamečiai ąžuolai, drieksis autostrados, Nerimi ir Nemunu plaukios spalvingos jachtos... Miestuose nebebus nušiurusių daugiabučių, gyvenvietės bus europietiškai švarios. Kraštovaizdis bus neatpažįstamai pasikeitęs.

Lietuva jau bus pakilusi iš moralinio nuosmukio, išlipusi iš tos duobės, kurioje šiandien esame. Gyvenimo lygis bus labai aukštas, o į valdžią ateis tik dori ir sąžiningi žmonės, kurie dirbs tik dėl Lietuvos, kurie net nežinos, kad yra korupcija... Bendruomenių nariai į seniūnus ir merus deleguos aktyviausius, gabiausius, aukšto intelekto atstovus.

Nebus priimami įstatymai dėl įstatymų. Nebus kaip dabar - valstybės valdymo klaidų begalė, o kaltųjų nėra.

2. Ar jaučiatės esanti Lietuvos bendruomenės nare? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvė ir tuo labai didžiuojuosi? ir kodėl?

Jaučiuosi esanti tikra lietuvė. Myliu tą žemės lopinėlį prie Baltijos jūros ir tėviškės kalnelius prie Paberžės piliakalnio, netoli Neries. Iš patriotinių paskatų baigiau Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, nes jaučiau turinti jonavietišką netaisyklingą tartį. Tų pačių tikslų vedama norėjau būti mokytoja ir auklėti vaikus literatūros ir gyvenimo pavyzdžiais... Atrodė, kad mokykla su valstybės ir šeimos pagalba gali pakeisti visuomenę.

Deja, šiandieną argi galiu didžiuotis, kad esu iš tos Lietuvos, kurioje didžiausias nebaudžiamumas? Kaip šaukėme per Atgimimą: "Dabar būsime laisvi, atviri - nieko nebijosime. Demokratija!" Bet kas iš tokios atvirumo laisvės? Anksčiau sakydavo: "Bijokime Dievo!" Tėvai mokė: "Vaike, ką žmonės pasakys?" Dabar niekas nieko nebijo - net "karo" keliuose. Ir kas, kad girtas vairuosi? Kad namą be leidimo pastatysi ar mišką iškirsi? Šitiek sukurta įstatymų, instrukcijų, nurodymų... Bet vis tiek nebijoma vogti, žudyti, apgaudinėti. O būtų į sąžinę įskiepyta dešimt Dievo įsakymų, net mintyse bijotume nusidėti.

3. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, jūsų nuomone, keistina?

Veikia muziejai, bibliotekos, kuriami kino filmai, išaugo meninių kolektyvų lygis, atstatomi Valdovų rūmai, daugybė masinių renginių, švenčių, koncertų... Taigi kultūros tiek, kiek kultūros darbuotojai dirba savo darbą. Dažnai dėl komercijos verslo reikalų arba dėl šiokio tokio pragyvenimo lygio.

Bet kultūros politikos nėra, nes trūksta valstybės pastangų, kad visas tautos kultūrinis frontas būtų pajungtas ugdyti kultūringą visuomenę. Kultūros politika turėtų atrasti vaistų nuo masinio visuomenės degradavimo. Tačiau dabar Lietuvoje antikultūra, tyliai laiminama "elito", žiniasklaidos ir valdžios atstovų, kurie patys savo elgesiu (neretai pasitaiko) pareklamuoja girtuoklystę, šeimų skyrybas, vagystes ir kitokias ydas.

4. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės švietimo politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

Švietimo srityje yra ir gero, palyginti su tuo, ką turėjome prieš 20-50 metų. Didėja mokytojų atlyginimai, renovuojamos mokyklos, kompiuterizuoti kabinetai, mokiniai bendrauja mobiliaisiais telefonais, studentai važinėja automobiliais, mokytojai skęsta begalėje projektų...

O rezultatas? Didėja nepilnamečių nusikalstamumas, narkotikų vartojimas ir girtavimas, mokyklose viešai rūkoma, net prezervatyvai mėtosi tualetuose... Atvirai rodoma nepagarba mokytojams.

Švietimo politika turėtų remtis pagrindiniais jaunosios kartos ugdymo dėsniais, telpančiais į kelis žodžius: šeima, mokykla, visuomenė ir valstybė. Tarp jų turi būti ne biurokratinis, o tikras ryšys, siekiant vieno tikslo - išugdyti dorovingą asmenybę, Lietuvos pilietį ir patriotą. Dabar šie saitai išbalansuoti. Mokytojai tapo mokymo paslaugų teikėjais. Jie tik stengiasi farširuoti žiniomis mokinių galveles.

5. Kokių permainų Lietuvos Valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

Pagrindinė priežastis, dėl kurios jaunoji Lietuva emigruoja, tai pragyvenimo lygis. Nevažiuotų taip masiškai, jei galėtų pragyventi čia, Lietuvoje. Dauguma jaunų žmonių savarankišką gyvenimą pradeda uždirbdami apie tūkstantį litų (gerai, jeigu du). Kaip įsikurti ir šeimą išlaikyti? Paprasta logika - važiuoja užsidirbti. Gal grįš? Gal ir ne, jei gerai įsitvirtins.

Išvykėliai aiškina, kad užsienyje lengviau užsiimti verslu, nes ten nėra tiek barjerų, tokių mokesčių, daugiau garantijų, daugiau tarpusavio supratimo. Tėvynėje nesugebame ir neturime, ko pasiūlyti, kad neišvažiuotų.

6. Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

Savižudybė - tai neviltis. Kada žmogus į ją patenka? Tai ištisa psichologija. Kiek teko girdėti, dažniausios priežastys - alkoholizmas ir narkotikai. Kai žmogus nemato išsigelbėjimo, ryžtasi išeiti iš gyvenimo. Reikia daugiau televizijos ir radijo laidų, įtaigių straipsnių, kuriuose kalbėtų tie, kurie sugebėjo pakilti, arba tie, kuriems pavyko parpuolusius žmones pakelti iš to liūno. Žavėjausi Nomedos" laidomis, kuriose dalyvavo žmonės, stovėję prie savižudybės slenksčio. Jie atvirai pasakojo savo istorijas.

Kita savižudžių kategorija - žmonės, patekę į neviltį dėl meilės, praradimų. Gaila, kad mokyklose nėra programinių dalykų, į kuriuos įeitų gyvenimo prasmės klausimai.

Kartais į neviltį žmogų stumia ir tokia situacija, kai jis suvokia, jog negali išgyventi. Kai Lietuvoje buvo griaunami kolūkiai, kai bankrutavo didžiulės įmonės, niekas negalvojo, kas atsitiks su ten dirbusiais žmonėmis. Jie pateko į aklavietes.

7. Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save žiniasklaidoje ir televizijoje?

Visai netenkina, nes perdaug joje pateikiama negatyvių dalykų, ji netarnauja kilniems visuomenės ugdymo tikslams, neigiamai veikia doroviškai ne tokį atsparų protą. Jauni žmonės, kurie dar klaidžioja tarp gėrio ir blogio, prisotinti to, ką kasdien mato ekranuose, tas negatyvias "pamokas" savaip pritaiko gyvenime.

Visą savaitę nacionalinės televizijos rytinėse laidose buvo rodomi šuniukai, buvo aiškinama, kaip juos auklėti, maitinti, žaisti, rengti, šukuoti... Kokios pamokos! Kad taip apie vaikučius! Mokykla, medicina - prieš rūkymą, o "Dangaus 2" jaunimas trečdalį laiko praleidžia rūkydami. Ir nieko, visuomenė tyli.

Pagaliau pasirodė ir lietuviškas serialas "Nekviesta meilė" apie šių dienų realijas. Bet jis trunka tik pusvalandį ir tas pats taip reklamos sudarkytas, kad tik piktina žiūrovus.

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

Gražiausias lietuvio nacionalines savybes mačiau tėvo brolio Broniaus Užkurio asmenybėje. Iki 90-ties jis buvo darbingas! Kiek jo rankos darbų atliko... Stebiuosi, ir kodėl tokiems žmonėms nestatomi paminklai?

Pirmus savo namus pastatė tuščiame lauke, paskui paliko kolūkį ir 30 metų dirbo baldų kombinate. Mieste pastatė kitą namą - viską savo rankomis. Darė būgnus, koplytėles, triūsė staliumi poliklinikoje ir mokykloje, visą gyvenimą padėjo bažnyčiai.

Dabar yra kitaip. Apie 70 proc. Lietuvos vaikų auga nepažindami gamtos, jos nemyli, tik sėdi prie televizorių ir kompiuterių. Iškerojo miesčioniškumas, gerovės siekimas bet kokia kaina. Geriau "įsivaikina" šunį, negu iš globos namų paima vaikelį...

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?

Autoritetais gali būti nesusitepę veikėjai. Pasitikiu dvasininkais, tokiais, kokie buvo kardinolas Vincentas Sladkevičius, Tėvas Stanislovas, kaip dabartinis kardinolas Audrys Juozas Bačkis, tik ne visais.

Iš rašytojų - Justinas Marcinkevičius. Iš politikų - Česlovas Juršėnas, kuris visas kadencijas dirba Seime tokį įtemptą ir atsakingą darbą. Neteko girdėti, kad prie jo kokia dėmė priliptų.

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?

- Moralinius principus nuo kūdikystės su krauju perdavė seneliai ir tėvai. Vaikams buvo žinoma, kas galima, ir ko negalima. Viskas parašyta trumpai ir aiškiai dešimtyje Dievo įsakymų. Keista ir juokinga, kai Seimo nariams reikia rašyti etikos taisykles.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"