TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tiesinama biurokratinė kupra dar nedžiugina

2011 05 05 0:00

Dalis ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų per ekonomikos krizės piką kiek "susimažino" - panaikino kai kurias užimtas valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybes. Tačiau biurokratinio aparato darbo kokybė dėl to nepagerėjo.

Valstybės tarnybos departamento duomenys skelbia, kad metų pradžioje valstybės institucijose buvo užimtos 73 tūkst. 446 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Tai mažiau nei pernai ir užpernai, tačiau užsibrėžtas tikslas - 2007 metų pradžios lygis - nepasiektas. Tuomet užimtų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičius siekė 72 tūkst. 268.

Priima naujų darbuotojų

Iš Ministro Pirmininko tarnybos susistemintų 2009 ir 2010 metų skaičiavimų matyti, kad beveik visos ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos pasispaudė. Ministro Pirmininko tarnyboje užpernai buvo panaikintos 58 užimtos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybės, o pernai - tik 4.

Daugiausia darbuotojų iš ministerijų atleido Užsienio reikalų ministerija (URM). 2009-aisiais joje atsisakyta 44,8 pareigybės, o 2010-aisiais - 13,25. Anot ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Mindaugo Lašo, etatai panaikinti taupymo sumetimais ir dėl gerokai sumažėjusio darbo užmokesčio fondo.

Tačiau URM į darbą vėl priima naujų darbuotojų. Į mūsų krašto atstovybes Baltarusijoje ir Rusijoje jie priimami dėl gerokai daugiau išduodamų vizų. "Tačiau tai nereiškia papildomos finansinės naštos valstybei. Naujų darbuotojų išlaikymo išlaidas su kaupu kompensuoja jų į valstybės biudžetą surenkami konsuliniai mokesčiai", - LŽ sakė M.Lašas. Sustiprinti komandą esą bus būtina ir prieš 2013 metais numatytą pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

Etatai mažinti ne visur

Finansų ministerijoje etatai mažinti tik 2009-aisiais. Tuomet reorganizavus keturis struktūrinius padalinius atleista 40 darbuotojų. Tarp jų atsisakyta ir finansinių paslaugų atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES). Ministerijos atstovų teigimu, pakeitimai per 2009 metus leido sutaupyti per 2 mln. litų.

Žemės ūkio ministerijoje 2009 metais sumažinta 15 užimtų etatų, o pernai - 30. Aplinkos ministerijoje užpernai panaikintos 23 užimtos pareigybės, pernai - 14. Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) atitinkamai 29 ir 1 etatas. Sveikatos apsaugos ministerijoje tais pačiais metais nebeliko 18 užimtų pareigybių, Teisingumo ministerijoje - 24, o Švietimo ir mokslo ministerijoje - 12. Susisiekimo ir Ūkio ministerijos 2009 metais atleido po 15 darbuotojų, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) - 4. 2010-aisiais šiose žinybose etatai nebuvo mažinami.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) užpernai užimtos pareigybės nebuvo naikinamos, pernai panaikintos 3. Anot ministerijos atstovų, šių pareigybių atsisakymas per metus leido sutaupyti 133,8 tūkst. litų. Užimti etatai nebuvo naikinami Energetikos ir Kultūros ministerijose. Pasak Kultūros ministerijos atstovės spaudai Vaivos Gogelienės, ši žinyba yra pati mažiausia, etatų skaičius čia niekada nebuvo "išpūstas".

Riba pasiekta

2009-2010 metais "susimažino" ir ministerijoms pavaldžios įstaigos. Daugiausia užimtų pareigybių - 639 - per dvejus metus panaikinta VRM pavaldžiose įstaigose. SADM atskaitingose institucijose metais neliko 493 pareigybių. Finansų ministerijai pavaldžiose įstaigose sumažinti 485 etatai, o KAM atskaitingose institucijose - 454.

Ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio teigimu, biurokratinis aparatas sumažėjo žymiai - apie 13 procentų. "Pasiekėme tam tikrą ribą, kai mažinti darbuotojų skaičių nelabai racionalu. Atleidžiamas žmogus turi ieškoti naujos darbo vietos, tad tokiais sprendimais tik dar labiau padidintume nedarbą", - LŽ aiškino D.Matulionis.

Esą etatų mažinimas ateityje galimas tokius siūlymus pateikus Saulėlydžio komisijai. Tačiau jie nebebus tokie radikalūs kaip 2009 ir 2010-aisiais. Padėtis gali keistis ir sukūrus sistemą, kai mokama už darbo rezultatus. Tada įstaigų vadovai turės didesnes galimybes pasirinkti darbuotojų skaičių.

Pasak D.Matulionio, pagal valstybės tarnautojų ir valstybės įstaigose dirbančių darbuotojų skaičių niekuo neišsiskiriame iš kitų ES valstybių. Esą tik 3,5 proc. nacionalinio biudžeto lėšų skiriama valdininkų algoms mokėti.

Gyventojai ir verslas nejaučia

Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys neskubėjo tikėti optimistiškais valdininkų mažėjimo rodikliais. Esą randama būdų, kaip skaičiuoti "savotiškai". V.Gapšio teigimu, valstybės tarnautojų mažėjimas gali būti susijęs su apskričių panaikinimu. "Kitas dalykas, kiek teko matyti statistiką, aukščiausio lygio valdininkų, kuriais yra aplipusios ministerijos, realaus mažėjimo nėra, - pastebi Seimo opozicijos lyderis. - Kalbėta, kad Energetikos ministerijoje nereikės darbuotojų, bus pasitelkiamas Ūkio ministerijos personalas ir biudžeto dalis. Tačiau prireikė ir atskiro biudžeto, ir darbuotojų."

Vertindamas valdininkų skaičiaus mažėjimą pastaraisiais metais finansų analitikas Rimantas Rudzkis teigė, kad judama gera linkme. Tačiau, anot R.Rudzkio, sociologinės apklausos rodo, kad gyventojai ir verslas biurokratinio krūvio sumažėjimo ar paslaugų kokybės gerėjimo nejaučia. Biurokratinės naštos mažėjimas esą labiau susijęs ne tiek su darbuotojų atleidimu, kiek su jų funkcijų mažinimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"