TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Tiesiogiai rinkti seniūnus siūloma neskubėti

2015 07 25 6:00

Įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus šios kadencijos Seimas greičiausiai nepajėgs. Entuziazmo dėl nuolat parlamentarų reanimuojamos iniciatyvos nerodo nei Vyriausybė, nei patys seniūnai.

Pavasarį pirmą kartą tiesiogiai merus rinkusiems Lietuvos gyventojams po ketverių metų vyksiančiuose savivaldos rinkimuose gali būti suteikta teisė tokiu pat būdu balsuoti ir už seniūnus. Nors susitarti dėl tiesioginių seniūnų rinkimų būtinybės politikams kol kas nesiseka, pripažįstama, kad prasidėjusios diskusijos skatina ieškoti tobulesnio savivaldos, o kartu ir seniūnijų modelio. Pirmas žingsnis – suteikti seniūnijoms daugiau savarankiškumo.

Projektui nepritaria

Trečiadienį Vyriausybė rengiasi nepritarti grupės Seimo narių parengtam Konstitucijos pataisų projektui, kuriomis norima įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus ir nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą. Parlamentarai siūlo, kad seniūnai būtų renkami ketveriems metams. Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą, garantuotų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.

Vyriausybės nuomone, seniūnas nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė. “Esminės seniūnijų ir seniūnų funkcijos - organizuoti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą gyvenamosios vietovės bendruomenei, o ne atstovauti bendruomenės interesams formuojant savarankišką politiką”, - teigiama pateiktuose argumentuose. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo neaišku, koks bus išrinktų seniūnų statusas ir santykis su bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba bei jos sudarytomis vykdomosiomis institucijomis. Dar vienas argumentas, skatinantis Vyriausybę nepritarti Seimo narių projektui, - kad savarankiškų biudžetų įteisinimas lemtų dviejų pakopų savivaldos modelio kūrimą, kuris “nepasiteisino ir buvo panaikintas 1995 metais”.

Pernai Vyriausybė “blokavo” panašų Seimo narių mėginimą tiesioginius seniūnų rinkimus įteisinti įstatymo pataisa. Autoriams buvo primintas Konstitucinio Teismo 2002 metų nutarimas, konstatavęs, kad savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų negalima traktuoti kaip tokių, “per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę”.

Vertina realiai

Vienas konstitucinių pataisų autorių Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma neigiamos Vyriausybės išvados sakė per daug nesureikšminantis. “Vienų ar kitų pareigūnų, atstovų tiesioginių rinkimų klausimas - partijų politinio susitarimo reikalas. Rezultatą turėtų lemti partijų ir frakcijų lyderių pokalbiai. O Vyriausybės nuomonė nėra tokia reikšminga”, - LŽ tvirtino konservatorius.

Pasak TS-LKD atstovo, projektas atsirado siekiant dar labiau priartinti savivaldą prie žmonių, o arčiausiai šalia žmogaus esantį savivaldos atstovą – seniūną – leisti gyventojams rinkti patiems. J. Razmos nuomone, geriausias metas tiesiogiai rinkti seniūnus būtų savivaldybių tarybų rinkimai. Tuomet nesusidarytų didelių papildomų išlaidų. “Būtų nelogiška juos sieti su Seimo ar prezidento rinkimais, nes rinkėjai "pasimestų". Kai per savivaldos rinkimus tiesiogiai būtų renkamas meras ir seniūnas, žmonėms būtų aišku, kad jie formuoja visą savivaldos grandinę”, - kalbėjo konservatorius. Jis priminė, jog įsipareigojimas įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus įtrauktas į TS-LKD rinkimų programą. Todėl pažadus rinkėjams žadama vykdyti jei ne šią, tada kitą Seimo kadenciją. “Būsiu atviras - balsavimas po projekto pateikimo daug vilčių, kad Konstitucijos pataisos bus priimtos, nepaliko. Todėl proceso neskubinsime, mėginsime tartis su kitomis partijomis”, - aiškino J. Razma.

Kovą po pateikimo už Konstitucijos pataisas balsavo 50 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 35 parlamentarai.

Pateikta alternatyva

Pasak Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vicepirmininkės socialdemokratės Mildos Petrauskienės, alternatyvą Konstitucijos pataisoms yra pateikusi Vidaus reikalų ministerijoje sudaryta darbo grupė. “Siūloma eiti kitokiu keliu ir neįteisinti tiesioginių seniūnų rinkimų, nes tuomet seniūnai virstų politikais, “netelpančiais” į administracijos padalinio rėmus. Pagal naująjį modelį savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė spręsti, ar seniūnija lieka administracijos padalinys, kaip iki šiol, ar tampa biudžetine įstaiga”, - LŽ dėstė M. Petrauskienė. Anot parlamentarės, pagal teritorijos dydį, teikiamų paslaugų apimtį seniūnijos labai skirtingos. “Jei savivaldybės taryba mato, kad seniūnija ir seniūnas gali tvarkytis savarankiškai ir to nori, suteikia jai biudžetinės įstaigos statusą”, - pabrėžė politikė.

M. Petrauskienė sakė suprantanti, kad šūkis įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus politiškai labai patrauklus. Tačiau neprognozuojama, kas bus toliau. “Siūloma keisti Konstituciją. Bet mes net tiesioginiams merų rinkimams nesugebėjome to padaryti. O žmones išsirinko tuos, kuriuos norėjo. Matysime, kaip bus toliau. Galbūt ateityje pakeisime ir Konstituciją”, - svarstė Seimo narė. Jo žodžiais, Lietuvoje savivalda valdoma “šiek tiek iš viršaus”, todėl savarankiškumo suteikimas seniūnijoms būtų teigiamas žingsnis.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos (LSSA) prezidentas Jonas Samoška įsitikinęs, kad pirmiausia reikia nuspręsti, koks statusas bus suteiktas tiesiogiai renkamiems seniūnams ir seniūnijoms. “Jei seniūnas neturės finansinio savarankiškumo, jam bus sunku išdėstyti programą rinkėjams. Iš tikrųjų jis bus savivaldybės įkaitas”, - LŽ sakė J. Samoška. Jo teigimu, žmonėms mažiausiai reikia seniūno politiko. “Politiką įgyvendina meras, o iš seniūno laukiama konkrečių darbų”, - tikino LSSA prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"